1

Apeliaciniu skundu B. Rintisch prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Rintisch prieš VRDT – Valfleuri Pâtes alimentaires (PROTIVITAL) (T‑109/09, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jo ieškinį dėl 2009 m. sausio 21 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla 1660/2007‑4) (toliau – ginčijamas sprendimas), susijusio su protesto procedūra tarp apelianto ir Valfleuri Pâtes alimentaires SA (toliau – Valfleuri), panaikinimo.

2

1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) buvo panaikintas ir pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1); pastarasis įsigaliojo 2009 m. balandžio 13 d. Tačiau, atsižvelgiant į šios bylos faktinių aplinkybių datą, šioje byloje taikomas Reglamentas Nr. 40/94.

3

Reglamento Nr. 40/94 įgyvendinimo taisyklės įtvirtintos 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2868/95 (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), iš dalies pakeistame 2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1041/2005 (OL L 172, p. 4; toliau – Įgyvendinimo reglamentas).

4

Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „Tarnyba gali neatsižvelgti į faktus ar įrodymus, kurių šalys nepateikė laiku“.

5

Įgyvendinimo reglamento 19 taisyklėje nurodyta:

<...>

6

Šio reglamento 20 taisyklės „Protesto nagrinėjimas“ 1 dalyje numatyta:

„Jei iki 19 taisyklės 1 dalyje nurodyto termino pabaigos protestą reiškianti šalis neįrodė jos ankstesnio ženklo arba ankstesnės teisės egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties, taip pat ir savo teisės pateikti protestą, protestas atmetamas kaip nepagrįstas.“

7

Minėto reglamento 50 taisyklės „Apeliacijų nagrinėjimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Jei nenustatyta kitaip, apeliacijos nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos nuostatos, reglamentuojančios to skyriaus, kuris priėmė ginčijamą sprendimą, procesinius veiksmus.

<...>

Kai apeliacija pateikiama dėl Protestų skyriaus sprendimo, Taryba nagrinėja tik tuos apeliacijos faktus ir įrodymus, kurie buvo pateikti per Protestų skyriaus pagal Reglamento [Nr. 40/94] nuostatas ir šias taisykles nustatytą ar nurodytą laiką, nebent Taryba laikytųsi nuomonės, kad, remiantis Reglamento [Nr. 40/94] 74 straipsnio 2 dalimi, reikėtų atsižvelgti ir į papildomus arba pridėtinius faktus bei įrodymus.“

8

Reglamento Nr. 1041/2005 7 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Nuostatos dėl protestavimo procedūros turėtų būti suformuluotos iš naujo, jose pateikiant leistinumo reikalavimus ir aiškiai nurodant teisines trūkumų pasekmes, ir pateikiant nuostatas chronologine tvarka pagal procesinius veiksmus.“

9

Ginčo aplinkybes Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 1–16 punktuose išdėstė taip:

<...>

<...>

10

2009 m. kovo 17 d. B. Rintisch pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

11

Ieškinį jis grindė trimis pagrindais; šis apeliacinis skundas susijęs tik su antruoju. Antrasis pagrindas susijęs su tuo, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį ir piktnaudžiavo įgaliojimais.

12

Remdamasis 2007 m. kovo 13 d. Sprendimu VRDT prieš Kaul (C-29/05 P, Rink. p. I-2213, 42 punktas) Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 31 ir 32 punktuose priminęs, jog iš Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad, jeigu nenurodyta priešingai, šalys faktines aplinkybes gali nurodyti ar įrodymus pateikti ir pasibaigus jiems pateikti nustatytam terminui pagal minėto reglamento nuostatas ir kad VRDT nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai pateiktus faktus ir įrodymus, atmetė B. Rintisch nurodyto pagrindo pirmą dalį ir skundžiamo sprendimo 33–42 punktuose nusprendė:

„33   Procedūros Tarnyboje šalys turi galimybę nurodyti faktus ir pateikti įrodymų pasibaigus šiam tikslui nustatytiems terminams, tik jeigu nėra priešingos nuostatos. <...>

34   Šiuo atveju Apeliacinė taryba nusprendė, kad yra aiški priešinga nuostata, pagal kurią, remiantis teismų praktika, VRDT privalo atmesti protestą, ir tai nėra nuo jos diskrecijos priklausantis pasirinkimas. Jos nuomone, [Įgyvendinimo reglamento] 20 taisyklės 1 dalimi, taikoma per apeliacinę procedūrą pagal to paties reglamento 50 taisyklės 1 dalį, trukdoma įgyvendinti Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalyje numatytą diskreciją

<...>

37   Iš kartu skaitomų [Įgyvendinimo reglamento 20 taisyklės 1 dalies ir 50 taisyklės 1 dalies pirmos ir trečios pastraipų] matyti, kad, jei nėra priešingos nuostatos, per apeliacinę procedūrą Apeliacinė taryba turi taikyti [Įgyvendinimo] reglamento 20 taisyklės 1 dalį ir todėl manyti, kad kai įrodymai, kuriais siekiama įrodyti ankstesnio prekių ženklo egzistavimą, galiojimą ir jam taikomos apsaugos apimtį, pateikiami pasibaigus šiuo tikslu VRDT nustatytam terminui, protestas atmetamas, ir kad šiuo atžvilgiu ji neturi diskrecijos <...>

38   [B. Rintisch] tvirtina, kad [Įgyvendinimo] reglamento 50 taisyklės 1 dalies trečia pastraipa in fine, pirmiausia joje esanti nuoroda į Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį, yra priešinga nuostata, dėl kurios bet kuriuo atveju Apeliacinėje taryboje vykstančioms procedūroms negalima taikyti to paties reglamento 20 taisyklės 1 dalies. Vis dėlto šiam argumentui negalima pritarti.

39   Pirmiausia pažymėtina, kad protestas buvo pateiktas 2006 m. spalio 24 d., todėl šioje byloje taikytina [Įgyvendinimo reglamento] redakcija, kuri įsigaliojo reglamentą iš dalies pakeitus pagal <...> Reglamentą <...> Nr. 1041/2005 <...> Pagal to reglamento 7 konstatuojamąją dalį vienas iš to pakeitimo tikslų – iš naujo suformuluoti nuostatas dėl protestavimo procedūros siekiant, be kita ko, aiškiai nurodyti teisines procedūros trūkumų pasekmes.

40   Jeigu būtų pritarta [B. Rintisch] nurodytam aiškinimui, ne tik kiltų grėsmė, kad nagrinėjant minėtas nuostatas būtų remiamasi vis tais pačiais argumentais, bet ir būtų labai apribota iš dalies pakeisto [Įgyvendinimo reglamento] 20 taisyklės 1 dalies taikymo sritis.

41   Jeigu Apeliacinė taryba, remdamasi diskrecija pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį, vis dėlto galėtų atsižvelgti į ankstesnio prekių ženklo egzistavimo, galiojimo ir apimties įrodymus, į kuriuos pagal šioje byloje taikytiną [Įgyvendinimo reglamento] 20 taisyklės 1 dalies naują redakciją Protestų skyrius negali atsižvelgti, jeigu jie pateikti pavėluotai, tam tikrais atvejais tokio pobūdžio trūkumų teisinės pasekmės, aiškiai numatytos Reglamente Nr. 1041/2005, t. y. protesto atmetimas, galėtų būti visiškai neveiksmingos.

42   Todėl reikėtų konstatuoti, kad Apeliacinė taryba nesuklydo, kai padarė išvadą, jog šios bylos aplinkybėmis egzistavo nuostata, pagal kurią negalima atsižvelgti į [B. Rintisch] VRDT pavėluotai pateiktus įrodymus, ir kad todėl Apeliacinė taryba neturėjo diskrecijos pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį.“

13

Tada Bendrasis Teismas atmetė antrojo pagrindo antrą dalį ir nurodė:

14

Atmetęs kitus pagrindus, kuriais B. Rintisch grindė savo ieškinį, Bendrasis Teismas atmetė ir šį pagrindą.

15

Apeliaciniu skundu B. Rintisch Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

16

VRDT ir Valfleuri prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš B. Rintisch bylinėjimosi išlaidas.

17

Apeliacinį skundą apeliantas grindžia dviem pagrindais, susijusiais su atitinkamai Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir tuo, kad Apeliacinė taryba piktnaudžiavo įgaliojimais.

18

B. Rintisch tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį ir Įgyvendinimo reglamento 50 taisyklės 1 dalį.

19

B. Rintisch teigia, jog Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad 50 taisyklės 1 dalies trečioje pastraipoje, kuri yra specialioji nuostata, reglamentuojanti apeliacijų nagrinėjimą, aiškiai numatytas 74 straipsnio 2 dalies taikymas ir kad ja Apeliacinei tarybai suteikiama diskrecija nuspręsti, ar reikia atsižvelgti į naujus arba papildomus įrodymus. Be to, Bendrasis Teismas klaidingai neskyrė visiškai naujų faktinių aplinkybių ir naujų arba papildomų faktinių aplinkybių bei įrodymų pavėluoto pateikimo, kaip tai suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento 50 taisyklės 1 dalies trečią pastraipą.

20

VRDT ginčija apelianto siūlomą atitinkamų nuostatų aiškinimą. Ji mano, kad Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo, kad Įgyvendinimo reglamento 20 taisyklės 1 dalis turi būti laikoma priešinga nuostata, kaip tai suprantama pagal minėtą Sprendimą VRDT prieš Kaul, nes tai yra imperatyvi nuostata, kurioje įtvirtintas naikinamasis terminas.

21

Valfleuri tvirtina, kad Įgyvendinimo reglamento 19 taisyklės 4 dalis ir 20 taisyklės 1 dalis yra aiškios ir privalomos nuostatos, pagal kurias VRDT neturi galimybės pratęsti termino, protestą padavusiam asmeniui nustatyto ankstesnių prekių ženklų egzistavimui ir galiojimui įrodyti. Todėl šiuo atveju VRDT neturi diskrecijos, kuri jai suteikiama Reglamento Nr. 40/94 74 taisyklės 2 dalimi.

22

Reglamento Nr. 74 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog VRDT gali neatsižvelgti į faktus ar įrodymus, kurių šalys nepateikė laiku.

23

Teisingumo Teismas nusprendė, jog iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad paprastai, jeigu nenurodyta priešingai, šalys faktines aplinkybes ir įrodymus gali pateikti pasibaigus jiems pateikti nustatytam terminui pagal Reglamento Nr. 40/94 nuostatas ir kad VRDT visiškai nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus (minėto Sprendimo VRDT prieš Kaul 42 punktas ir 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo New Yorker SHK Jeans prieš VRDT, C‑621/11 P, 22 punktas).

24

Minėto reglamento 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši tarnyba „gali“ tokiu atveju nuspręsti neatsižvelgti į tokius faktus ir įrodymus, todėl jai iš esmės suteikiama didelė diskrecija spręsti, ar reikia į juos atsižvelgti, pagrindžiant tokį sprendimą (minėtų sprendimų VRDT prieš Kaul 43 punktas ir New Yorker SHK Jeans prieš VTDT 23 punktas).

25

Kadangi pirmasis apelianto nurodytas pagrindas susijęs tik su diskrecija, kurią, jo nuomone, turi VRDT, norint nustatyti, ar egzistuoja priešinga tokią diskreciją paneigianti nuostata, reikia remtis apeliacinę procedūrą reglamentuojančiomis nuostatomis.

26

Šiuo klausimu Įgyvendinimo reglamento 50 taisyklės 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad, jei nenustatyta kitaip, apeliacijos nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos nuostatos, reglamentuojančios to skyriaus, kuris priėmė ginčijamą sprendimą, procesinius veiksmus.

27

Skundžiamo sprendimo 37 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog iš šios nuostatos matyti, kad per apeliacinę procedūrą Apeliacinė taryba turi taikyti Įgyvendinimo reglamento 20 taisyklės 1 dalį ir todėl nuspręsti, kad dėl ankstesnio prekių ženklo egzistavimo, galiojimo ir jam taikomos apsaugos apimties įrodymų pateikimo pasibaigus šiuo tikslu VRDT nustatytam terminui protestas atmetamas, ir kad šiuo atžvilgiu VRDT neturi diskrecijos.

28

Tačiau Bendrasis Teismas pateikė klaidingą Įgyvendinimo reglamento 50 taisyklės 1 dalies aiškinimą ir neatsižvelgė į šios nuostatos trečios pastraipos prasmę.

29

Iš tikrųjų, nors minėtos nuostatos pirmoje pastraipoje įtvirtintas principas, pagal kurį apeliacijos nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos nuostatos, reglamentuojančios to skyriaus, kuris priėmė ginčijamą sprendimą, procesinius veiksmus, tos pačios nuostatos trečia pastraipa yra speciali taisyklė, kuria nukrypstama nuo minėto principo. Ši speciali taisyklė galioja apeliacinei procedūrai dėl Protestų skyriaus sprendimo ir ja paaiškinama, kaip Apeliacinėje taryboje vertinami faktai ir įrodymai, pateikti pasibaigus pirmojoje instancijoje nustatytiems terminams.

30

Taigi Įgyvendinimo reglamento 50 taisyklės 1 dalies trečia pastraipa turi būti taikoma šiuo konkrečiu apeliacinės procedūros dėl Protestų skyriaus sprendimo atveju vietoj nuostatų, susijusių su procedūra minėtame skyriuje, kurios nurodytos Įgyvendinimo reglamento 20 taisyklės 1 dalyje.

31

Pirmiausia pažymėtina, kad ši speciali taisyklė Įgyvendinimo reglamente atsirado šį reglamentą iš dalies pakeitus Reglamentu Nr. 1041/2005, pagal kurio 7 konstatuojamąją dalį vienas iš to pakeitimo tikslų – aiškiai nurodyti teisines per protesto procedūrą padarytų procedūrinių pažeidimų pasekmes. Tuo patvirtinama, kad Apeliacinėje taryboje pasekmės, susijusios su pavėluotu įrodymų gavimu Protestų skyriuje, turi būti nustatomos remiantis minėta taisykle

32

Taigi, pagal Įgyvendinimo reglamento 50 taisyklės 1 dalies trečią pastraipą, kai apeliacija pateikiama dėl Protestų skyriaus sprendimo, Apeliacinė taryba nagrinėja tik tuos apeliacijos faktus ir įrodymus, kurie buvo pateikti per Protestų skyriaus nustatytą terminą, nebent Apeliacinė taryba laikytųsi nuomonės, kad, remiantis Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalimi, reikėtų atsižvelgti ir į naujus arba papildomus faktus bei įrodymus.

33

Įgyvendinimo reglamente aiškiai numatyta, kad nagrinėdama apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo Apeliacinė taryba turi diskreciją pagal Įgyvendinimo reglamento 50 taisyklės 1 dalies trečią pastraipą ir Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį nuspręsti, ar atsižvelgti į naujus arba papildomus faktus ir įrodymus, kurie nebuvo pateikti per Protestų skyriaus nustatytą terminą.

34

Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 41 punkte nuspręsdamas, kad Įgyvendinimo reglamento 20 taisyklės 1 dalis yra priešinga nuostata, dėl kurios Apeliacinė taryba negali atsižvelgti į įrodymus, kuriuos apeliantas pavėluotai pateikė VRDT, ir kad todėl Apeliacinė taryba neturi diskrecijos pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį atsižvelgti į tokius įrodymus.

35

Tačiau reikia priminti, kad jeigu Bendrojo Teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Sąjungos teisė, o šio sprendimo rezoliucinė dalis yra pagrįsta kitais teisiniais motyvais, apeliacinį skundą reikia atmesti (2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Salzgitter prieš Komisiją, C-210/98 P, Rink. p. I-5843, 58 punktas ir 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta prieš Komisiją, C-352/09 P, Rink. p. I-2359, 136 punktas).

36

Iš šio sprendimo 34 punkte pateiktų paaiškinimų matyti, kad Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, nes ginčijamo sprendimo 35–37 punktuose konstatavo, jog pagal Įgyvendinimo reglamento 20 taisyklės 1 dalį ji neturi diskrecijos nuspręsti, ar reikia atsižvelgti į pavėluotai pateiktus ankstesnio prekių ženklo egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties įrodymus.

37

Tačiau reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 42 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad net jeigu būtų pripažinta jos diskrecija nuspręsti, ar reikia atsižvelgti į Protestų skyriui pavėluotai pateiktus dokumentus, ji nebūtų ja pasinaudojusi protestą padavusio asmens naudai. Ginčijamo sprendimo 43–46 punktuose ji išdėstė tokią išvadą pagrindžiančias priežastis.

38

Pateikiant šiuos motyvus, kuriuos Apeliacinė taryba papildomai nurodė atsisakydama atsižvelgti į B. Rintisch pavėluotai pateiktus įrodymus, ginčijamo sprendimo trūkumai pašalinami tik tuo atveju, jeigu dėl šių motyvų galima nuspręsti, kad Apeliacinė taryba veiksmingai įgyvendino Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalimi jai suteiktą diskreciją motyvuotai ir tinkamai atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes nuspręsti, ar priimant sprendimą, dėl kurio į ją kreiptasi, reikia atsižvelgti į pavėluotai jai pateiktus įrodymus (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Centrotherm Systemtechnik prieš VRDT ir centrotherm Clean Solutions, C‑610/11 P, 110 punktą).

39

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, kad kai VRDT turi priimti sprendimą per protesto procedūrą, atsižvelgimas į tokią informaciją gali būti pateisinamas ypač tuomet, kai ji mano, kad pavėluotai pateiktos faktinės aplinkybės iš pirmo žvilgsnio atrodo galinčios turėti įtakos jai pateikto protesto nagrinėjimo baigčiai, ir kai procedūros stadija, per kurią įvyksta šis pavėluotas pateikimas, ir su ja susijusios aplinkybės leidžia į ją atsižvelgti (minėtų sprendimų VRDT prieš Kaul 44 punktas bei Centrotherm Systemtechnik prieš VRDT ir centrotherm Clean Solutions 113 punktas).

40

Šiuo atveju B. Rintisch protestą grindė trimis Vokietijoje registruotais prekių ženklais, todėl įrodymai apie šių prekių ženklų egzistavimą, galiojimą bei apsaugos apimtį, kuriuos jis turėjo pateikti per protesto procedūrą, yra aiškiai išvardyti Įgyvendinimo reglamento 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktyje. Taigi, prieš paduodamas protestą B. Rintisch turėjo žinoti, kokius konkrečius dokumentus jis turi pateikti protestui pagrįsti. Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinės tarybos diskrecija yra ribota, todėl pritarti pavėluotam tokių įrodymų pateikimui ji gali tik tada, kai aplinkybės, kuriomis įrodymai buvo pateikti, pateisina apelianto vėlavimą atlikti jam tenkančia įrodinėjimo pareigą.

41

Grįsdama savo sprendimą Apeliacinė taryba pažymėjo, kad nagrinėjamų prekių ženklų registracijos galiojimo termino pratęsimo įrodymą B. Rintisch turėjo nuo 2007 m. sausio 15 d. ir kad jis nenurodė priežasčių, dėl kurių tokį dokumentą pateikė tik 2007 m. spalio mėnesį.

42

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad aplinkybės, kuriomis įvyko nagrinėjamų prekių ženklų egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties įrodymų pavėluotas pateikimas, nepateisina apelianto vėlavimo atlikti jam tenkančios įrodinėjimo pareigos.

43

Aplinkybė, kad dar nesibaigus Protestų skyriaus nustatytam terminui B. Rintisch pateikė į procedūros kalbą neišverstus išrašus iš Deutsches Patent- und Markenamt internetinio registro, kuriuose nurodyta, kad nagrinėjamų prekių ženklų registracijos galiojimo terminas buvo pratęstas, nepaneigia šios išvados, nes iš Įgyvendinimo reglamento 19 taisyklės 4 dalies matyti, kad VRDT neatsižvelgia į dokumentus, kurie pateikti ne ta kalba, kuria vyksta procesiniai veiksmai, arba kurių vertimas nepateiktas per minėtą terminą.

44

Tai reiškia, kad Apeliacinė taryba pagrįstai atsisakė atsižvelgti į įrodymus, kuriuos B. Rintisch pateikė pasibaigus Protestų skyriaus šiuo tikslu nustatytam terminui, ir kad ji neprivalo nuspręsti dėl tariamo tokių įrodymų tinkamumo arba nustatyti, ar procedūros etape, kuriuo įvyko šis pavėluotas pateikimas, į juos galima atsižvelgti.

45

Iš tikrųjų, priešingai, nei nurodo B. Rintisch, įgyvendindama diskreciją pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį Apeliacinė taryba neprivalo išnagrinėti šio sprendimo 39 punkte nurodytų trijų kriterijų, jeigu vieno iš jų pakanka patvirtinti, kad ji neturi atsižvelgti į pavėluotai pateiktus aptariamus įrodymus (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 4 d. Nutarties Kaul prieš VRDT, C‑193/09 P, 38 punktą).

46

Tokiomis aplinkybėmis šio sprendimo 34 punkte nurodyta skundžiamo sprendimo teisės klaida neturi įtakos apeliacinio skundo nagrinėjimui, nes antrojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies pažeidimu, atmetimas skundžiamo sprendimo 46 punkte pagrįstas kitais teisiniais motyvais nei tie, kuriuos nurodė Bendrasis Teismas, todėl jis neturėtų lemti minėto sprendimo panaikinimo.

47

B. Rintisch tvirtina, kad Bendrasis Teismas nepakankamai įvertino tai, kad Apeliacinė taryba piktnaudžiavo įgaliojimais.

48

VRDT tvirtina, kad apeliaciniame skunde nėra antrąjį pagrindą pagrindžiančių argumentų.

49

Dėl antrojo pagrindo reikia nurodyti, kad, pirma, apeliantas pateikė tik bendro pobūdžio tvirtinimus ir visiškai nenurodė, kuriuos skundžiamo sprendimo punktus jis ginčija, ir, antra, jis nenurodė ši pagrindą pagrindžiančių teisinių argumentų.

50

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką iš SESV 256 straipsnio, Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento, galiojusio apeliacinio skundo pateikimo dieną, 112 straipsnio 1 dalies c punkto, tapusio Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktu, matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos kritikuojamos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, dalys ir šį prašymą konkrečiai pagrindžiantys teisiniai argumentai, nes priešingu atveju apeliacinis skundas arba atitinkamas jo pagrindas nepriimtinas (2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C-189/02 P, C-202/02 P, C-205/02 P-C-208/02 P ir C-213/02 P, Rink. p. I-5425, 426 punktas ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo British Aggregates prieš Komisiją, C-487/06 P, Rink. p. I-10515, 121 punktas).

51

Antrasis pagrindas, kuriuo B. Rintisch grindžia savo apeliacinį skundą, neatitinka tokių reikalavimų, todėl turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

52

Nė vienam pagrindui, kuriuo apeliantas grindžia apeliacinį skundą, negalima pritarti, todėl apeliacinį skundą reikia atmesti.

53

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniam procesui pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

54

Kadangi VRDT ir Valfleuri reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto ir šis bylą pralaimėjo, jis padengia bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: