Byla C-99/12

Eurofit SA

prieš

Bureau d’intervention et de restitution belge (BIRB)

(Tribunal de première instance de Bruxelles prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Žemės ūkis — Bendras rinkų organizavimas — Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87 — Eksporto grąžinamosios išmokos — Eksportuoti skirtos prekės nusiuntimas ne ten — Eksportuotojo pareiga grąžinti gautas išmokas — Kompetentingų institucijų informacijos apie sukčiavimu įtariamo kontrahento patikimumą nepateikimas eksportuotojui — Force majeure — Nebuvimas“

Santrauka – 2013 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1. Sąjungos teisė — Principai — „Force majeure“ — Sąvoka — Su asmeniu, kuris ja remiasi, nesusijusios, neįprastos ir iš anksto neprognozuojamos aplinkybės, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių imtasi — Vertinimas atsižvelgiant į teisės aktus — Eksporto grąžinamųjų išmokų sritis

   (Komisijos reglamento Nr. 3665/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2945/94, 5 ir 11 straipsniai)

2. Žemės ūkis — Bendras rinkų organizavimas — Eksporto grąžinamosios išmokos — Skyrimo sąlygos — Produkto importas į paskirties šalį — Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnis — Taikymo sąlygos — Išimtys — „Force majeure“ atvejis — Siauras aiškinimas

   (Komisijos reglamento Nr. 3665/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2945/94, 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 3 dalis)

3. Žemės ūkis — Bendras rinkų organizavimas — Eksporto grąžinamosios išmokos — Netiksli deklaracija — Eksportuotojui skirta piniginė sankcija — Objektyvi atsakomybė, kylanti neatsižvelgiant į tai, ar yra eksportuotojo kaltė — Padidinimas dėl tyčinių eksportuotojo veiksmų

   (Komisijos reglamento Nr. 3665/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2945/94, 11 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa)

4. Žemės ūkis — Bendras rinkų organizavimas — Eksporto grąžinamosios išmokos — Netiksli deklaracija dėl kontrahento sukčiavimo — Sankcija — Netaikymas išimtiniais atvejais — Apimtis — Kompetentingų institucijų informacijos apie kontrahento patikimumą nepateikimas eksportuotojui — Įtraukimas — Poveikio eksportuotojo pareigai grąžinti neteisėtai gautas eksporto grąžinamąsias išmokas nebuvimas

   (Komisijos reglamento Nr. 3665/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2945/94, 11 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 31–34 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 35–37 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 38–40 punktus)

4.  Toks atvejis, kai kompetentinga muitinė nepraneša eksportuotojui, kad jo kontrahentas galbūt sukčiauja, nėra force majeure atvejis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 3665/87, kuriame nustatomos išsamios bendrosios eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisyklės, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2945/94, nuostatas, visų pirma pagal šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos pirmą įtrauką. Nors toks informacijos nesuteikimas gali būti išimtinis atvejis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos antrą įtrauką, dėl jo šis eksportuotojas negali būti atleidžiamas nuo pareigos grąžinti neteisėtai gautas eksporto grąžinamąsias išmokas, nes jis atleidžiamas tik nuo pagal tą patį 11 straipsnį mokėtinų baudų.

   Pagal šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos pirmą įtrauką eksportuotojas tik atleidžiamas nuo baudų mokėjimo, bet ne nuo iš anksto gautų grąžinamųjų išmokų grąžinimo. Šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatyto išsamaus sąrašo negalima papildyti nauju atleidimo nuo sankcijos atveju, pagrįstu, be kita ko, eksportuotojo kaltės nebuvimu. Net jei eksportuotojo kontrahento padarytas pažeidimas ar klaida gali būti aplinkybė, kurios eksportuotojas negali kontroliuoti, tai yra įprasta komercinė rizika, įskaitant atvejus, kai kontrahentas nuteistas baudžiamąja tvarka už dokumentų, susijusių su eksporto grąžinamosiomis išmokomis, klastojimą, ir verslo sandorių srityje jie negali būti laikomi neprognozuojamais. Eksportuotojas gali laisvai pasirinkti kontrahentus ir privalo imtis tinkamų atsargumo priemonių, į su jais sudaromas sutartis įrašydamas atitinkamas sąlygas arba sudarydamas atitinkamą draudimo sutartį.

   (žr. 42, 43, 49 punktus ir rezoliucinę dalį)