Byla C‑82/12
Transportes Jordi Besora SL
prieš
Generalitat de Catalunya
(Tribunal Superior de Justicia de Cataluña prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Netiesioginiai mokesčiai — Akcizai — Direktyva 92/12/EEB — 3 straipsnio 2 dalis — Mineralinės alyvos — Mažmeninės prekybos mokestis — „Specialaus tikslo“ sąvoka — Kompetencijos perdavimas autonominiams regionams — Finansavimas — Iš anksto nustatyta paskirtis — Sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos išlaidos“
Santrauka – 2014 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Akcizai – Direktyva 92/12 – Mineralinės alyvos – Nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatytas mažmeninės prekybos mineralinėmis alyvomis mokestis – Mokestis, kuriuo finansuojama teritorijos administracinių vienetų kompetencija sveikatos ir aplinkos srityje – Mokestis, kuriuo nesiekiama užtikrinti apsaugos šiose srityse – Specialaus tikslo nebuvimas – Neleistinumas
(Tarybos direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalis)
Prejudiciniai klausimai – Aiškinimas – Aiškinamųjų sprendimų poveikis laiko atžvilgiu – Galiojimas atgaline data – Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas – Sąlygos – Sprendimo finansinių pasekmių reikšmė atitinkamai valstybei narei – Nelemiamas kriterijus
(SESV 267 straipsnis)
Direktyvos 92/12 dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole [jų laikymo, judėjimo ir kontrolės] 3 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatytas mažmeninės prekybos mineralinėmis alyvomis mokestis, nes toks mokestis negali būti laikomas mokesčiu, kuriuo siekiama specialaus tikslo, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, dėl to, kad pačiu šiuo mokesčiu, skirtu atitinkamų teritorijos administracinių vienetų kompetencijos sveikatos ir aplinkos srityje įgyvendinimui finansuoti, nesiekiama užtikrinti sveikatos ir aplinkos apsaugos.
Specialus tikslas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalį, yra tikslas, kuris nėra vien biudžetinis. Be to, jau buvo nuspręsta, kad savivaldos autonomijos stiprinimas suteikiant teisę gauti mokestinių pajamų yra vien biudžetinis tikslas, kuris pats savaime negali būti laikomas specialiu tikslu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalį.
Vis dėlto, kadangi bet kuriuo mokesčiu neišvengiamai siekiama biudžetinio tikslo, vien aplinkybės, kad šiuo mokesčiu siekiama biudžetinio tikslo, negali savaime pakakti, kad būtų atmesta galimybė šį mokestį laikyti mokesčiu, kuriuo taip pat siekiama specialaus tikslo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalį, nes priešingu atveju ši nuostata netektų prasmės. Šiuo atžvilgiu šio mokesčio pajamų priskyrimas iš anksto regioninėms valdžios institucijoms valstybės joms perduotai kompetencijai sveikatos ir aplinkos srityje finansuoti gali būti aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar egzistuoja specialus tikslas. Tačiau vien toks priskyrimas, kuris tėra susijęs su valstybės narės biudžeto vidaus organizavimo tvarka, negali būti pakankama sąlyga šiuo klausimu, nes kiekviena valstybė narė gali nuspręsti skirti mokesčio pajamas nustatytoms išlaidoms finansuoti, neatsižvelgiant į siekiamą tikslą.
Kad būtų laikomas mokesčiu, kuriuo siekiama specialaus tikslo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalį, reikia, kad pačiu mokesčiu būtų siekiama užtikrinti sveikatos ir aplinkos apsaugą. Visų pirma taip būtų tokiu atveju, jeigu pajamos iš šio mokesčio būtinai turėtų būti naudojamos siekiant sumažinti socialines ir aplinkos apsaugos išlaidas, konkrečiai susijusias su mineralinių alyvų, kurioms taikomas šis mokestis, vartojimu, todėl egzistuotų tiesioginis pajamų panaudojimo ir nagrinėjamo mokesčio tikslo ryšys.
(žr. 23, 25, 27–30, 36 punktus ir rezoliucinę dalį)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 40–42, 48, 49 punktus)
Byla C‑82/12
Transportes Jordi Besora SL
prieš
Generalitat de Catalunya
(Tribunal Superior de Justicia de Cataluña prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Netiesioginiai mokesčiai — Akcizai — Direktyva 92/12/EEB — 3 straipsnio 2 dalis — Mineralinės alyvos — Mažmeninės prekybos mokestis — „Specialaus tikslo“ sąvoka — Kompetencijos perdavimas autonominiams regionams — Finansavimas — Iš anksto nustatyta paskirtis — Sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos išlaidos“
Santrauka – 2014 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
Mokesčių nuostatos — Teisės aktų suderinimas — Akcizai — Direktyva 92/12 — Mineralinės alyvos — Nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatytas mažmeninės prekybos mineralinėmis alyvomis mokestis — Mokestis, kuriuo finansuojama teritorijos administracinių vienetų kompetencija sveikatos ir aplinkos srityje — Mokestis, kuriuo nesiekiama užtikrinti apsaugos šiose srityse — Specialaus tikslo nebuvimas — Neleistinumas
(Tarybos direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalis)
Prejudiciniai klausimai — Aiškinimas — Aiškinamųjų sprendimų poveikis laiko atžvilgiu — Galiojimas atgaline data — Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas — Sąlygos — Sprendimo finansinių pasekmių reikšmė atitinkamai valstybei narei — Nelemiamas kriterijus
(SESV 267 straipsnis)
Direktyvos 92/12 dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole [jų laikymo, judėjimo ir kontrolės] 3 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatytas mažmeninės prekybos mineralinėmis alyvomis mokestis, nes toks mokestis negali būti laikomas mokesčiu, kuriuo siekiama specialaus tikslo, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, dėl to, kad pačiu šiuo mokesčiu, skirtu atitinkamų teritorijos administracinių vienetų kompetencijos sveikatos ir aplinkos srityje įgyvendinimui finansuoti, nesiekiama užtikrinti sveikatos ir aplinkos apsaugos.
Specialus tikslas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalį, yra tikslas, kuris nėra vien biudžetinis. Be to, jau buvo nuspręsta, kad savivaldos autonomijos stiprinimas suteikiant teisę gauti mokestinių pajamų yra vien biudžetinis tikslas, kuris pats savaime negali būti laikomas specialiu tikslu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalį.
Vis dėlto, kadangi bet kuriuo mokesčiu neišvengiamai siekiama biudžetinio tikslo, vien aplinkybės, kad šiuo mokesčiu siekiama biudžetinio tikslo, negali savaime pakakti, kad būtų atmesta galimybė šį mokestį laikyti mokesčiu, kuriuo taip pat siekiama specialaus tikslo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalį, nes priešingu atveju ši nuostata netektų prasmės. Šiuo atžvilgiu šio mokesčio pajamų priskyrimas iš anksto regioninėms valdžios institucijoms valstybės joms perduotai kompetencijai sveikatos ir aplinkos srityje finansuoti gali būti aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar egzistuoja specialus tikslas. Tačiau vien toks priskyrimas, kuris tėra susijęs su valstybės narės biudžeto vidaus organizavimo tvarka, negali būti pakankama sąlyga šiuo klausimu, nes kiekviena valstybė narė gali nuspręsti skirti mokesčio pajamas nustatytoms išlaidoms finansuoti, neatsižvelgiant į siekiamą tikslą.
Kad būtų laikomas mokesčiu, kuriuo siekiama specialaus tikslo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalį, reikia, kad pačiu mokesčiu būtų siekiama užtikrinti sveikatos ir aplinkos apsaugą. Visų pirma taip būtų tokiu atveju, jeigu pajamos iš šio mokesčio būtinai turėtų būti naudojamos siekiant sumažinti socialines ir aplinkos apsaugos išlaidas, konkrečiai susijusias su mineralinių alyvų, kurioms taikomas šis mokestis, vartojimu, todėl egzistuotų tiesioginis pajamų panaudojimo ir nagrinėjamo mokesčio tikslo ryšys.
(žr. 23, 25, 27–30, 36 punktus ir rezoliucinę dalį)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 40–42, 48, 49 punktus)