Byla C‑80/12

Felixstowe Dock and Railway Company Ltd ir kt.

prieš

The Commissioners for Her Majesty’s Revenue & Customs

(First-tier Tribunal (Tax Chamber) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Įsisteigimo laisvė — Pelno mokestis — Mokesčių lengvata — Bendrovių grupės ir konsorciumai — Nacionalinės teisės aktai, kuriais leidžiama konsorciumui priklausančios bendrovės nuostolius perkelti bendrovių grupei priklausančiai bendrovei, jei tarp šių dviejų bendrovių egzistuoja ryšys per „jungiančiąją bendrovę“, kuri priklauso ir grupei, ir konsorciumui — „Jungiančiosios bendrovės“ rezidavimo sąlyga — Diskriminavimas dėl buveinės vietos — Trečioje valstybėje įsteigta pagrindinė grupės patronuojančioji bendrovė, kuriai priklauso bendrovės, kurios siekia perkelti nuostolius per trečiose valstybėse įsteigtas bendroves tarpininkes“

Santrauka – 2014 m. balandžio 1 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis – Mokesčių lengvata – Nacionalinės teisės aktai, kuriais draudžiama grupei priklausančiai bendrovei rezidentei perkelti kitai bendrovei rezidentei, priklausančiai konsorciumui, patirtus nuostolius, jei tarp šių dviejų bendrovių egzistuoja ryšys per „jungiančiąją bendrovę“, kuri priklauso ir grupei, ir konsorciumui, bet įsteigta kitoje valstybėje narėje – Neleistinumas – Pateisinimas – Subalansuotas apmokestinimo galios paskirstymas valstybėms narėms – Kova su piktnaudžiavimu ir mokesčių vengimu – Nebuvimas

(SESV 49 ir 54 straipsniai)

SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais grupei priklausančiai bendrovei rezidentei pripažįstama galimybė perkelti kitos bendrovės rezidentės, priklausančios konsorciumui, patirtus nuostolius, kai „jungiančioji bendrovė“, priklausanti ir šiai grupei, ir šiam konsorciumui, taip pat reziduoja minėtoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į tai, kur reziduoja bendrovės, kurios pačios ar per kitas bendroves turi jungiančiosios bendrovės ir kitų su nuostolių perleidimu susijusių bendrovių kapitalo, tačiau jais tokia galimybė nenumatyta, jei jungiančioji bendrovė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje.

Iš tiesų, dėl šio nevienodo požiūrio ne taip patrauklu jungiančiąją bendrovę įsteigti kitoje valstybėje narėje, nes taikytini nacionalinės teisės aktai nagrinėjamą mokesčių lengvatą suteikia tik jungiančiosios bendrovės rezidentės atveju.

Tam, kad toks nevienodas požiūris būtų suderinamas su ESV sutarties nuostatomis, susijusiomis su įsisteigimo laisve, reikia, kad jis būtų susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis, todėl tarpvalstybinės situacijos ir vidaus situacijos panašumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į nagrinėjamomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis siekiamą tikslą, arba pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais.

Dėl panašumo, akivaizdu, kad bendrovių mokesčių mokėtojų, susietų per valstybėje narėje įsteigtą jungiančiąją bendrovę, ir bendrovių, kurios susietos per kitoje valstybėje narėje įsteigtą jungiančiąją bendrovę, atsižvelgiant į atitinkamos mokesčių sistemos tikslą, padėtis objektyviai yra panaši tiek, kiek tai susiję su galimybe paskirstyti joms pirmoje valstybėje narėje patirtus nuostolius pasinaudojant konsorciumo teise į grupės lengvatą.

Be to, įsisteigimo laisvės apribojimas negali būti pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, susijusiais su tikslu išsaugoti subalansuotą apmokestinimo galios paskirstymą valstybėms narėms arba kovoti su visiškai fiktyviais susitarimais, kurių tikslas – išvengti atitinkamos valstybės narės teisės aktų taikymo, arba kovoti su mokesčių rojais.

Be to, iš jokios Sąjungos teisės nuostatos nematyti, kad Sąjungoje reziduojančių bendrovių akcininkų – fizinių ar juridinių asmenų – kilmė turi reikšmės šių bendrovių teisei remtis įsisteigimo laisve. Sąjungos bendrovės statusas pagal SESV 54 straipsnį pagrįstas bendrovės buveinės vieta ir bendrovės įsisteigimo vietoje galiojančia teisine sistema, o ne akcininkų pilietybe.

(žr. 21, 25, 26, 31, 32, 35, 40, 42 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C‑80/12

Felixstowe Dock and Railway Company Ltd ir kt.

prieš

The Commissioners for Her Majesty’s Revenue & Customs

(First-tier Tribunal (Tax Chamber) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Įsisteigimo laisvė — Pelno mokestis — Mokesčių lengvata — Bendrovių grupės ir konsorciumai — Nacionalinės teisės aktai, kuriais leidžiama konsorciumui priklausančios bendrovės nuostolius perkelti bendrovių grupei priklausančiai bendrovei, jei tarp šių dviejų bendrovių egzistuoja ryšys per „jungiančiąją bendrovę“, kuri priklauso ir grupei, ir konsorciumui — „Jungiančiosios bendrovės“ rezidavimo sąlyga — Diskriminavimas dėl buveinės vietos — Trečioje valstybėje įsteigta pagrindinė grupės patronuojančioji bendrovė, kuriai priklauso bendrovės, kurios siekia perkelti nuostolius per trečiose valstybėse įsteigtas bendroves tarpininkes“

Santrauka – 2014 m. balandžio 1 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

Laisvas asmenų judėjimas — Įsisteigimo laisvė — Mokesčių teisės aktai — Pelno mokestis — Mokesčių lengvata — Nacionalinės teisės aktai, kuriais draudžiama grupei priklausančiai bendrovei rezidentei perkelti kitai bendrovei rezidentei, priklausančiai konsorciumui, patirtus nuostolius, jei tarp šių dviejų bendrovių egzistuoja ryšys per „jungiančiąją bendrovę“, kuri priklauso ir grupei, ir konsorciumui, bet įsteigta kitoje valstybėje narėje — Neleistinumas — Pateisinimas — Subalansuotas apmokestinimo galios paskirstymas valstybėms narėms — Kova su piktnaudžiavimu ir mokesčių vengimu — Nebuvimas

(SESV 49 ir 54 straipsniai)

SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais grupei priklausančiai bendrovei rezidentei pripažįstama galimybė perkelti kitos bendrovės rezidentės, priklausančios konsorciumui, patirtus nuostolius, kai „jungiančioji bendrovė“, priklausanti ir šiai grupei, ir šiam konsorciumui, taip pat reziduoja minėtoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į tai, kur reziduoja bendrovės, kurios pačios ar per kitas bendroves turi jungiančiosios bendrovės ir kitų su nuostolių perleidimu susijusių bendrovių kapitalo, tačiau jais tokia galimybė nenumatyta, jei jungiančioji bendrovė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje.

Iš tiesų, dėl šio nevienodo požiūrio ne taip patrauklu jungiančiąją bendrovę įsteigti kitoje valstybėje narėje, nes taikytini nacionalinės teisės aktai nagrinėjamą mokesčių lengvatą suteikia tik jungiančiosios bendrovės rezidentės atveju.

Tam, kad toks nevienodas požiūris būtų suderinamas su ESV sutarties nuostatomis, susijusiomis su įsisteigimo laisve, reikia, kad jis būtų susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis, todėl tarpvalstybinės situacijos ir vidaus situacijos panašumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į nagrinėjamomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis siekiamą tikslą, arba pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais.

Dėl panašumo, akivaizdu, kad bendrovių mokesčių mokėtojų, susietų per valstybėje narėje įsteigtą jungiančiąją bendrovę, ir bendrovių, kurios susietos per kitoje valstybėje narėje įsteigtą jungiančiąją bendrovę, atsižvelgiant į atitinkamos mokesčių sistemos tikslą, padėtis objektyviai yra panaši tiek, kiek tai susiję su galimybe paskirstyti joms pirmoje valstybėje narėje patirtus nuostolius pasinaudojant konsorciumo teise į grupės lengvatą.

Be to, įsisteigimo laisvės apribojimas negali būti pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, susijusiais su tikslu išsaugoti subalansuotą apmokestinimo galios paskirstymą valstybėms narėms arba kovoti su visiškai fiktyviais susitarimais, kurių tikslas – išvengti atitinkamos valstybės narės teisės aktų taikymo, arba kovoti su mokesčių rojais.

Be to, iš jokios Sąjungos teisės nuostatos nematyti, kad Sąjungoje reziduojančių bendrovių akcininkų – fizinių ar juridinių asmenų – kilmė turi reikšmės šių bendrovių teisei remtis įsisteigimo laisve. Sąjungos bendrovės statusas pagal SESV 54 straipsnį pagrįstas bendrovės buveinės vieta ir bendrovės įsisteigimo vietoje galiojančia teisine sistema, o ne akcininkų pilietybe.

(žr. 21, 25, 26, 31, 32, 35, 40, 42 punktus ir rezoliucinę dalį)