7.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 102/3

2013 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (Juzgado de Primera Instancia e Instrucción no 1 de Catarroja, Juzgado de Primera Instancia no 17 de Palma de Mallorca (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Banco Popular Español SA prieš Maria Teodolinda Rivas Quichimbo, Wilmar Edgar Cun Pérez (C-537/12) ir Banco de Valencia SA prieš Joaquín Valldeperas Tortosa, María Ángeles Miret Jaume (C-116/13)

(Sujungtos bylos C-537/12 ir C-116/13) (1)

((Direktyva 93/13/EEB - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Sutartys su vartotojais - Hipoteka įkeistu turtu užtikrintos paskolos sutartis - Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra - Su vykdymu susijusius klausimus nagrinėjančio nacionalinio teismo jurisdikcija - Nesąžiningos sąlygos - Vertinimo kriterijai))

2014/C 102/04

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia e Instrucción no 1 de Catarroja, Juzgado de Primera Instancia no 17 de Palma de Mallorca

Pagrindinės bylos šalys

Ieškovai: Banco Popular Español SA (C-537/12), Banco de Valencia SA Jaume (C-116/13),

Atsakovai: Maria Teodolinda Rivas Quichimbo, Wilmar Edgar Cun Pérez (C-537/12), Joaquín Valldeperas Tortosa, María Ángeles Miret Jaume (C-116/13)

Dalykas

(C–537/12)

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Juzgado de Primera Instancia e Instrucción – 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) aiškinimas – Vartotojų apsauga būsto paskolų srityje – Per priverstinio vykdymo procedūrą nurodytas prieštaravimo pagrindas, susijęs su paskolos sutartyje esančios sąlygos nesąžiningumu – Nacionalinės civilinio proceso teisės normos, taikytinos vykdymo procedūrai, kuriose toks prieštaravimo pagrindas nenumatytas – Nacionalinio teismo galimybės įvertinti tokios sąlygos nesąžiningumą nebuvimas

(C–116/13)

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Juzgado de Primera Instancia de Palma de Mallorca – 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 3 straipsnio 1 dalies, 3 ir 7 straipsnių ir priedo 1 punkto e ir g papunkčių bei 2 punkto a papunkčio aiškinimas – Vartotojų apsauga būsto paskolų srityje – Nacionalinės civilinio proceso teisės normos, taikytinos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrai – Nacionalinio teismo kompetencija

Rezoliucinė dalis

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais reikia aiškinti taip, kad ja draudžiamos valstybės narės teisės normos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėse bylose, pagal kurias vykstant išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrai su vykdymu susijusius klausimus nagrinėjantis teismas negali nei ex officio ar vartotojo prašymu įvertinti į sutartį, pagal kurią susidaro reikalaujama sumokėti skola, įtrauktos sąlygos, kuri pagrindžia vykdomąjį dokumentą, nesąžiningumo, nei imtis laikinųjų apsaugos priemonių, visų pirma vykdymo sustabdymo, kai imtis tokių priemonių būtina siekiant užtikrinti teismo, kuriame pradėta atitinkama byla dėl esmės ir kuris kompetentingas patikrinti, ar tokia sąlyga yra nesąžininga, galutinio sprendimo visišką veiksmingumą.

Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 ir 3 dalys ir jos priedo 1 punkto e ir g papunkčiai bei 2 punkto a papunktis aiškintini taip, kad siekiant įvertinti, ar hipoteka įkeistu turtu užtikrintos paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, yra nesąžininga, visų pirma svarbiausi šie kriterijai:

—	ar pardavėjo arba tiekėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį priklauso nuo to, kad vartotojas neįvykdo pareigos, kuri aptariamuose sutartiniuose santykiuose yra esminė,

—	ar ši teisė numatyta tais atvejais, kai toks neįvykdymas yra pakankamai rimtas, palyginti su paskolos trukme ir suma,

—	ar tokia teise nukrypstama nuo nesant šalių susitarimo taikytinų nuostatų ir dėl to vartotojui, atsižvelgiant į jo turimas procesines priemones, tampa sunkiau kreiptis į teismą ir pasinaudoti teise į gynybą ir

—	ar nacionalinėje teisėje numatyta atitinkamų ir veiksmingų priemonių, leidžiančių vartotojui, prieš kurį tokia sąlyga nukreipta, pašalinti vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pasekmes.

Tokį vertinimą turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgęs į visas ginčo, kurį jo prašoma išspręsti, aplinkybes.

(1) OL C 38, 2013 2 9

OL C 171, 2013 6 15