|
1.6.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 156/16 |
2013 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (Administrativen sad — Varna — Bulgarija prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sani Treyd EOOD prieš Direktor na Direktsia „Obzhalvane I upravlenie na izpalnenieto“ — Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite
(Byla C-153/12) (1)
(Procedūros reglamento 99 straipsnis - PVM - Direktyva 2006/112/EB - 62, 63, 65, 73 ir 80 straipsniai - Užstatymo teisės suteikimo sandoris, kurį apmokestinamojo asmens statuso ir pareigos mokėti mokestį neturintys fiziniai asmenys sudaro bendrovės naudai kaip atlygį už tai, kad ši bendrovė įsipareigoja pastatyti nekilnojamąjį turtą šių fizinių asmenų naudai - Mainų sutartis - Pridėtinės vertės mokestis, taikomas už paslaugas, kurios susijusios su nekilnojamojo turto įrengimu - Apmokestinimo momentas - Prievolė apskaičiuoti mokestį - Išankstinis viso atlygio sumokėjimas - Apmokėjimas - Apmokestinamoji vertė, kai atlygį sudaro prekės ar paslaugos)
2013/C 156/26
Proceso kalba: bulgarų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Administrativen sad — Varna
Šalys
Pareiškėja: Sani Treyd EOOD
Atsakovas: Direktor na Direktsia „Obzhalvane I upravlenie na izpalnenieto“ — Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Administrativen sad — Varna — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 62 straipsnio 1 dalies, 63, 73 ir 80 straipsnių aiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos tuo atveju, kai visas atlygis arba jo dalis už sandorį nustatomas prekėmis ar paslaugomis, laikoma, kad sudaryti du abipusiai sandoriai — Teisės aktai, nustatantys, jog abipusių sandorių, t. y. mainų, apmokestinimo momentu laikomas ankstesniojo iš šių dviejų sandorių apmokestinimo momentas, nors vienas iš šių sandorių vis dar nėra įgyvendintas — Fiziniai asmenys, suteikiantys statybos bendrovei užstatymo teisę statyti didžiulį gyvenamąjį pastatą, o atlygindama už tai bendrovė įsipareigoja pastatyti pastatą savo nuosavomis lėšomis ir perduoti užstatymo teisę suteikusių asmenų nuosavybėn 25 % bendro pastatyto pastato ploto per 12 mėnesių nuo statybos leidimo išdavimo — Apmokestinamosios vertės nustatymas — Apmokestinimo momento sąvokos taikymas neapmokestinamųjų sandorių atveju, įskaitant sandorius, atliekamus asmens, kuris neturi nei apmokestinamojo asmens statuso, nei prievolės sumokėti PVM.
Rezoliucinė dalis
|
1. |
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 63 ir 65 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai atsižvelgiant į tai, kad bendrovė pastatys pastatą ir taps 75 % viso užstatyto ploto savininke, šiai bendrovei suteikiama užstatymo teisė atlygintinai už 25 % likusio pastato, kurį užbaigus ji įsipareigoja perleisti užstatymo teisę suteikusiems asmenims, statybą, pagal šiuo straipsnius nedraudžiama, jog prievolė apskaičiuoti mokestį už statybos paslaugas atsirastų jau užstatymo teisės suteikimo momentu, t. y. prieš suteikiant šias paslaugas, jei šios teisės suteikimo momentu jau yra žinomi visi šios ateityje suteikiamos paslaugos elementai ir pirmiausia yra tiksliai apibrėžtos minėtos paslaugos ir jei šios teisės vertė gali būti išreikšta pinigais, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Šiomis aplinkybėmis neturi reikšmės tai, kad užstatymo teisės suteikimas yra neapmokestinamasis sandoris, kurį įvykdo asmenys, neturintys nei apmokestinamojo asmens statuso, nei pareigos mokėti mokestį, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvą. |
|
2. |
Tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai sandorį vykdo ne susijusios šalys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 80 straipsnio 1 dalį, o tai vis dėlto turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šios direktyvos 73 ir 80 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos yra draudžiama nacionalinė nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią tuomet, kai atlygį už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą sudaro tik prekės ar paslaugos, apmokestinamoji vertė už šį prekių tiekimą ir paslaugų teikimą bet kuriuo atveju yra patiektų prekių ar suteiktų paslaugų atviros rinkos kaina. |