2013 m. lapkričio 7 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas bylose (Inalta Curte de Casație și Justiție (Rumunija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Corina-Hrisi Tulică prieš Agenția Națională de Administrare Fiscală — Direcția Generală de Soluționare a Contestațiilor (C-249/12), Călin Ion Plavoșin prieš Direcția Generală a Finanțelor Publice Timiș — Serviciul Soluționare Contestații, Activitatea de Inspecție Fiscală — Serviciul de Inspecție Fiscală Timiș (C-250/12)

(Sujungtos bylos C-249/12 ir C-250/12) (1)

(Apmokestinimas - PVM - Direktyva 2006/112/EB - 73 ir 78 straipsniai - Fizinių asmenų sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai - Šių sandorių kvalifikavimas kaip apmokestinamųjų sandorių - PVM nustatymas, kai sudarydamos sutartį šalys šiuo klausimu nieko nenumatė - Tiekėjo galimybės susigrąžinti PVM iš pirkėjo egzistavimas ar nebuvimas - Pasekmės)

2014/C 9/14

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Inalta Curte de Casație și Justiție

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Corina-Hrisi Tulică (C-249/12), Călin Ion Plavoșin (C-250/12)

Atsakovės: Agenția Națională de Administrare Fiscală — Direcția Generală de Soluționare a Contestațiilor (C-249/12), Direcția Generală a Finanțelor Publice Timiș — Serviciul Soluționare Contestații, Activitatea de Inspecție Fiscală — Serviciul de Inspecție Fiscală Timiș (C-250/12)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą– Inalta Curte de Casație și Justiție — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 73 ir 78 straipsnių aiškinimas — Apmokestinamoji vertė — PVM neapmokestinamų fizinių asmenų sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai — Nacionalinių valdžios institucijų atliktas šių sandorių perkvalifikavimas į apmokestinamuosius sandorius — Apmokestinamosios vertės nustatymas, kai sudarant sutartį nedaroma nuoroda į PVM — PVM sumos atėmimas iš sutarties kainos ar jos pridėjimas prie pirkėjo sumokėtos bendros kainos.

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, būtent jos 73 ir 78 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad kai šalys nustatė turto kainą be nuorodos į pridėtinės vertės mokestį, o šio turto tiekėjas yra privalantis mokėti pridėtinės vertės mokestį už apmokestinamąjį sandorį asmuo, tuo atveju, kai tiekėjas neturi galimybės susigrąžinti iš įgijėjo mokesčių administratoriaus reikalaujamo pridėtinės vertės mokesčio, turi būti laikoma, kad sutarta kaina jau apima pridėtinės vertės mokestį.

(1)  OL C 243, 2012 8 11.