BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2011 m. gruodžio 12 d.

AO

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Terminas apeliaciniam skundui paduoti — Vėlavimas — Pasirašytas apeliacinio skundo originalas, pateiktas praleidus terminą — Nenumatytos aplinkybės — Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 6 dalis — Akivaizdžiai nepriimtinas apeliacinis skundas“

Dalykas:

Apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 4 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties AO prieš Komisiją (F-45/10), kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį.

Sprendimas:

Atmesti apeliacinį skundą. AO padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1. Apeliacinis skundas – Terminai – Viešosios tvarkos išlyga

   (Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

2. Procesas – Terminas ieškiniui pareikšti – Teisės praradimas praleidus terminą – Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ atvejis – Iš objektyvių ir subjektyvių elementų sudaryta sąvoka

   (Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa)

3. Procesas – Terminas ieškiniui pareikšti – Teisės praradimas praleidus terminą – Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ atvejis – Sąvoka – Trečiojo asmens klaidingai nurodytas adresas – Neįtraukimas

   (Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa)

1.  Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinį skundą Bendrajam Teismui galima paduoti per du mėnesius nuo pranešimo apie apskundžiamą sprendimą dėl Tarnautojų teismo sprendimų arba nutarčių, kuriais užbaigiamas procesas. Toks apeliacinio skundo pareiškimo terminas yra imperatyvus, nustatytas siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą ir siekiant išvengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą, ir Sąjungos teismas turi savo iniciatyva nustatyti, ar jo buvo laikytasi.

   (žr. 23 ir 24 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 1997 m. sausio 23 d. Sprendimo Coen, C-246/95, Rink. p. I-403, 21 punktas.

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Mutual Aid Administration Services prieš Komisiją, T-121/96 ir T-151/96, Rink. p. II-1355, 38 ir 39 punktai.

2.  Pagal Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antrą pastraipą nuo procesinių terminų galima nukrypti tik dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar dėl force majeure. Force majeure ir aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, sąvokos, be objektyvaus elemento, susijusio su neįprastomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo teisės subjekto, apima subjektyvų elementą, susijusį su teisės subjekto pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių. Visų pirma šis turi atidžiai stebėti pradėto proceso eigą ir, be kita ko, elgtis rūpestingai, kad būtų laikomasi nustatytų terminų. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, atveju netaikoma taisyklė, pagal kurią dėl apeliacinio skundo pateikimo termino nesilaikymo apeliacinis skundas tampa nepriimtinas, aplinkybes, kurių nebuvo galima numatyti, turi nurodyti ir įrodyti šalis, ketinanti jomis remtis.

   (žr. 31–33 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. lapkričio 8 d. Nutarties Belgija prieš Komisiją, C-242/07 P, Rink. p. I-9757, 16 ir 17 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 2009 m. spalio 5 d. Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho prieš Komisiją ir Komisija prieš de Brito Sequeira Carvalho, T-40/07 P ir T-62/07 P, Rink. VT, p. I-B-1-89 ir II-B-1-551, 205 punktas.

3.  Dėl apeliacinio skundo pateikimo termino reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnį už aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir force majeure, galinčių pagrįsti nukrypimą nuo apeliacinio skundo pateikimo termino, kurio privaloma laikytis, įrodymą, taip pat Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktinų procesinių dokumentų parengimą, peržiūrą ir patikrinimą visiškai atsako atitinkama šalis ir jos teisėtas atstovas. Būtent jie turi rūpintis ir patikrinti, ar vokai arba pašto siuntos su minėtais dokumentais, taip pat ant jų užklijuoti siuntimo lydraščiai yra teisingai parengti ir ar ant jų nurodytas teisingas Bendrojo Teismo adresas. Be to, atitinkama šalis ir jos teisėtas atstovas turi rūpintis ir patikrinti, ar siuntimo paslaugų teikėjai, kuriems jie patiki minėtų dokumentų siuntimą, tinkamai atlieka savo užduotis ir laikosi sutartyse numatytų terminų.

   Už klaidingą adreso nurodymą, įvykusį dėl to, kad apelianto advokatas paprastai įgaliodavo siuntimo paslaugų teikėją parengti pasirašyto apeliacinio skundo originalo išsiuntimą paštu ir, be kita ko, nurodyti paskirties adresą siuntimo lydraštyje, kai siunčiama šio siuntimo paslaugų teikėjo grupės oro paštu, rizikuodamas tuo, kad gali būti supainioti minėto originalo tituliniame lape nurodyti keli adresai, dėl nepakankamo rūpestingumo ir kontrolės atsakingas yra apelianto advokatas ir pats apeliantas.

   Todėl aplinkybė, kad adresą klaidingai nurodė trečiasis asmuo, kurį apelianto advokatas įgaliojo parengti pasirašyto apeliacinio skundo originalo išsiuntimą Bendrojo Teismo kanceliarijai, neturėtų būti laikoma ypatinga arba neįprasta, nuo apelianto nepriklausančia aplinkybe. Tai reiškia, kad apeliantas negali remtis tokia klaida kaip aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti.

   (žr. 37, 39, 40 ir 44 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Bell & Ross prieš VRDT, C-426/10 P, Rink. p. I-8849, 48–50 punktai.

BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2011 m. gruodžio 12 d.

AO

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Terminas apeliaciniam skundui paduoti — Vėlavimas — Pasirašytas apeliacinio skundo originalas, pateiktas praleidus terminą — Nenumatytos aplinkybės — Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 6 dalis — Akivaizdžiai nepriimtinas apeliacinis skundas“

Dalykas:

Apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 4 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties AO prieš Komisiją (F-45/10), kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį.

Sprendimas:

Atmesti apeliacinį skundą. AO padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1. Apeliacinis skundas — Terminai — Viešosios tvarkos išlyga

   (Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

2. Procesas — Terminas ieškiniui pareikšti — Teisės praradimas praleidus terminą — Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ atvejis — Iš objektyvių ir subjektyvių elementų sudaryta sąvoka

   (Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa)

3. Procesas — Terminas ieškiniui pareikšti — Teisės praradimas praleidus terminą — Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ atvejis — Sąvoka — Trečiojo asmens klaidingai nurodytas adresas — Neįtraukimas

   (Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa)

1.  Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinį skundą Bendrajam Teismui galima paduoti per du mėnesius nuo pranešimo apie apskundžiamą sprendimą dėl Tarnautojų teismo sprendimų arba nutarčių, kuriais užbaigiamas procesas. Toks apeliacinio skundo pareiškimo terminas yra imperatyvus, nustatytas siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą ir siekiant išvengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą, ir Sąjungos teismas turi savo iniciatyva nustatyti, ar jo buvo laikytasi.

   (žr. 23 ir 24 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 1997 m. sausio 23 d. Sprendimo Coen, C-246/95, Rink. p. I-403, 21 punktas.

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Mutual Aid Administration Services prieš Komisiją, T-121/96 ir T-151/96, Rink. p. II-1355, 38 ir 39 punktai.

2.  Pagal Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antrą pastraipą nuo procesinių terminų galima nukrypti tik dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar dėl force majeure. Force majeure ir aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, sąvokos, be objektyvaus elemento, susijusio su neįprastomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo teisės subjekto, apima subjektyvų elementą, susijusį su teisės subjekto pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių. Visų pirma šis turi atidžiai stebėti pradėto proceso eigą ir, be kita ko, elgtis rūpestingai, kad būtų laikomasi nustatytų terminų. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, atveju netaikoma taisyklė, pagal kurią dėl apeliacinio skundo pateikimo termino nesilaikymo apeliacinis skundas tampa nepriimtinas, aplinkybes, kurių nebuvo galima numatyti, turi nurodyti ir įrodyti šalis, ketinanti jomis remtis.

   (žr. 31–33 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. lapkričio 8 d. Nutarties Belgija prieš Komisiją, C-242/07 P, Rink. p. I-9757, 16 ir 17 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 2009 m. spalio 5 d. Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho prieš Komisiją ir Komisija prieš de Brito Sequeira Carvalho, T-40/07 P ir T-62/07 P, Rink. VT, p. I-B-1-89 ir II-B-1-551, 205 punktas.

3.  Dėl apeliacinio skundo pateikimo termino reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnį už aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir force majeure, galinčių pagrįsti nukrypimą nuo apeliacinio skundo pateikimo termino, kurio privaloma laikytis, įrodymą, taip pat Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktinų procesinių dokumentų parengimą, peržiūrą ir patikrinimą visiškai atsako atitinkama šalis ir jos teisėtas atstovas. Būtent jie turi rūpintis ir patikrinti, ar vokai arba pašto siuntos su minėtais dokumentais, taip pat ant jų užklijuoti siuntimo lydraščiai yra teisingai parengti ir ar ant jų nurodytas teisingas Bendrojo Teismo adresas. Be to, atitinkama šalis ir jos teisėtas atstovas turi rūpintis ir patikrinti, ar siuntimo paslaugų teikėjai, kuriems jie patiki minėtų dokumentų siuntimą, tinkamai atlieka savo užduotis ir laikosi sutartyse numatytų terminų.

   Už klaidingą adreso nurodymą, įvykusį dėl to, kad apelianto advokatas paprastai įgaliodavo siuntimo paslaugų teikėją parengti pasirašyto apeliacinio skundo originalo išsiuntimą paštu ir, be kita ko, nurodyti paskirties adresą siuntimo lydraštyje, kai siunčiama šio siuntimo paslaugų teikėjo grupės oro paštu, rizikuodamas tuo, kad gali būti supainioti minėto originalo tituliniame lape nurodyti keli adresai, dėl nepakankamo rūpestingumo ir kontrolės atsakingas yra apelianto advokatas ir pats apeliantas.

   Todėl aplinkybė, kad adresą klaidingai nurodė trečiasis asmuo, kurį apelianto advokatas įgaliojo parengti pasirašyto apeliacinio skundo originalo išsiuntimą Bendrojo Teismo kanceliarijai, neturėtų būti laikoma ypatinga arba neįprasta, nuo apelianto nepriklausančia aplinkybe. Tai reiškia, kad apeliantas negali remtis tokia klaida kaip aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti.

   (žr. 37, 39, 40 ir 44 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Bell & Ross prieš VRDT, C-426/10 P, Rink. p. I-8849, 48–50 punktai.