18.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/30

—

panaikinti 2009 m. rugsėjo 29 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-70/05 ir pritaikyti galimą pagrindą bylos aplinkybėms Bendrojo Teismo priimtame sprendime; ir

—

panaikinti 2004 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą tiek, kiek juo nustatomas apelianto paskyrimas;

—

priteisti iš Komisijos atlyginti visą žalą (įskaitant žalą jo karjerai, teisėtam ir įprastam darbo užmokesčiui, nematerialią žalą ir t. t.);

—

priteisti iš Komisijos šioje instancijoje ir Tarnautojų teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas klaidingai neišnagrinėjo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalies, bei šio straipsnio 3 dalies, susijusios su teise į žalos atlyginimą, būtent su sąlygomis, kad apelianto reikalai, susiję su keliomis faktinėmis situacijomis, būtų tvarkomi „teisingai“ ir „per kiek įmanomai trumpesnį laiką“, pažeidimo pagrindo, nors toks pagrindas buvo netiesiogiai nurodytas.

2.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas klaidingai pripažino Pareigūnų tarnybos nuostatų (1) 5 straipsnio 5 dalies, kurioje nurodytos specialios teisinės sąlygos, kad ne vien vienodos, bet „visiems pareigūnams taikomos visiškai vienodos įdarbinimo ir kilimo tarnyboje sąlygos“ pažeidimo pagrindą nepriimtinu.

3.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas klaidingai nesvarstė teisėtos buvusio laikinojo tarnautojo karjeros tęstinumo, kaip išaiškinta naujoje Teisingumo Teismo praktikoje (byla C-177/10). Be to, Tarnautojų teismas klaidingai pripažino nepriimtinu pagrindą dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalies teisėtumo, teigdamas, kad pagal šią nuostatą apeliantas nebuvo paskirtas į lygį.