2012 2 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/17


2011 m. gruodžio 2 d pareikštas ieškinys byloje CB prieš Komisiją

(Byla T-619/11)

(2012/C 39/34)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: CB (Vokietija), atstovaujama advokatų T. Hackemann ir H. Horstkotte

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

Panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimą C(2011)275 (klaidų ištaisymas — C(2011)2628) dėl Vokietijos valstybės pagalbos C 7/10 (ex CP 250/09 ir NN 5/10) „KStG, Sanierungsklausel“.

Nepatenkinus pirmojo prašymo, panaikinti šį sprendimą bent tiek, kiek dėl tokių įmonių kaip ieškovė jame nėra nustatyta teisėtų lūkesčių apsaugos principu pagrįstos reikalavimo susigrąžinti pagalbą išimties.

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė iš esmės remiasi tokiais pagrindais:

1.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: nuostolių atskaita nėra iš valstybės lėšų suteikiama pagalba

Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Vokietijos Körperschaftsteuergesetz (Pelno mokesčio įstatymas) 8c straipsnio 1 dalis prieštarauja objektyviam neto principui ir finansiniam pajėgumui, o dėl sanavimo išlygos paprasčiausiai išvengiama nepagrįsto įsikišimo į apmokestinamojo asmens turto sandarą į sanavimo išlygos taikymo sritį patenkančiais atvejais. Ieškovės nuomone, dėl šios priežasties nėra tenkinamos Sąjungos teisėje galiojančios valstybės pagalbos sudėties sąlygos.

2.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: selektyvumo stoka nesant reikšmingos referencinės sistemos išimties

Ieškovė tvirtina, kad reikšmingą referencinę sistemą sudaro bendroji bendrovėms taikoma nuostolių atskaitos schema (Vokietijos Einkommensteuergesetz (Pajamų mokesčio įstatymas) 10d straipsnis kartu su Körperschaftsteuergesetz 8 straipsnio 1 dalimi ir Vokietijos Gewerbesteuergesetz (Verslo mokesčio įstatymas) 10a straipsniu) ir kad Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnis yra tik šios reikšmingos referencinės sistemos išimtis, kuri savo ruožtu apribojama, be kita ko, sanavimo išlyga.

3.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: selektyvumo stoka nesant diferenciacijos tarp ūkio subjektų, kurie siekiamo tikslo požiūriu yra panašioje faktinėje ir teisinėje situacijoje

Šiame kontekste ieškovė, be kita ko, teigia, kad sanavimo išlyga gali pasinaudoti kiekviena apmokestinamoji įmonė ir kad ji nesuteikia naudos nei vien tam tikroms šakoms ar veiklos sritims, nei vien tam tikro dydžio įmonėms.

4.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: selektyvumo stoka dėl pateisinimo mokesčių sistemos pobūdžiu arba vidine struktūra

Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad sanavimo išlyga grindžiama mokesčių sistemos priežastimis, kurios atitinka konstitucinės teisės principus, kaip antai apmokestinimą atsižvelgiant į ekonominį pajėgumą, pernelyg didelio apmokestinimo vengimą ir proporcingumo principo paisymą.

5.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: akivaizdžios vertinimo klaidos nepakankamai atsižvelgus į situaciją pagal Vokietijos mokesčių teisę

Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į Vokietijos mokesčių teisės normas dėl nuostolių atskaitos.

6.

Rėmimasis Sąjungos teisėje galiojančia teisėtų lūkesčių apsauga

Šiame kontekste ieškovė teigia, kad Komisija pirmą kartą formalioje procedūroje išsakė kritiką dėl mokestinių sanavimo lengvatų įsigyjant bendrovių dalis ir kad tai yra išimtinis atvejis, nes galimas pagalbos pobūdis galėjo atsirasti tik supaprastinus valstybės pagalbos taisykles neginčijamai atitinkančią normą (Körperschaftsteuergesetz 8 straipsnio 4 dalis). Šio įstatymo supaprastinimo reikšmingumo valstybės pagalbos taisyklių atžvilgiu negalėjo pastebėti nei Vokietijos įstatymų leidėjas nei profesionaliai konsultuotos įmonės.