2011 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Vengrija prieš Komisiją

(Byla T-37/11)

2011/C 95/12

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Vengrijos Respublika, atstovaujama M. Z. Fehér, K. Szíjjártó ir G. Koós

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį, ieškovė nurodo šiuos pagrindus:

1.   Pagrindinis argumentas– teisėtų ir objektyviai pateisinamų lūkesčių bei teisinio saugumo principo pažeidimas.

Ieškovė teigia, kad atsižvelgiant į teisės aktų neaiškumus ir į tai, jog pagal finansinį instrumentą Šengenui suteikta pagalbos suma yra didelė, galima buvo pagrįstai remtis per visą programos vykdymo laikotarpį Komisijos pateikta informacija atsakant į aiškius prašymus pareikšti savo poziciją ir daugeliu nuomonių, pareikštų dėl orientacinės programos.

Ieškovės nuomone, orientacinės programos patvirtinimas, kiek ji susijusi su išankstiniu leidimu, vykdant programą Komisijos atlikti patikrinimai ir bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis reiškia, kad atsižvelgiant į tai, jog Komisija atlieka projektų tinkamumo finansuoti ex post kontrolę, negalima abejoti projektų, kurie jau buvo keletą kartų tikrinti ir nerasta trūkumų, tinkamumu finansuoti. Ieškovė teigia, kad sprendimuose finansuoti Komisija suteikė „garantijas“, dėl kurių ieškovei kilo pagrįstas lūkestis, jog orientacinėje programoje išvardytos priemonės yra tinkamos finansuoti.

Taip pat lojalaus bendradarbiavimo principas reiškia Sąjungos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimo abipuses pareigas.

Ieškovės nuomone, jei esant tokiems neaiškiems ir dviprasmiškiems teisės aktams, negalima net tikėtis iš Komisijos išankstinės ir užtikrintos informacijos dėl atitinkamo projekto tinkamumo finansuoti, taip pažeidžiamas teisinio saugumo principas.

2.   Papildomas argumentas– klaidingas visapusiškos sienų kontrolės sąvokos aiškinimas ir motyvavimo trūkumas nustatant finansines korekcijas.

Ieškovė mano, kad ginčijamame sprendime Komisija papildomame reikalavime minėtas išlaidas laikė netinkamomis ar iš dalies tinkamomis finansuoti dėl to, kad jos neatitiko ar atitiko tik iš dalies visapusiškos sienų kontrolės tikslo. Ieškovės nuomone, Komisija padarė šią išvadą neteisingai aiškindama visapusiškos sienų kontrolės sąvoką.

Ieškovė priduria, kad Komisija, nors jai ir buvo pateikta informacija, neatliko būtinų patikrinimų, kad tiksliai apskaičiuotų grąžintiną sumą, susijusią su visomis priemonėmis, ir todėl, kad atsižvelgė tik į kai kurias iš jų, neteisingai nustatė standartines sumas. Anot ieškovės, Komisija nustatė šias standartines sumas remdamasi tariama proporcija tarp kompetentingų institucijų vykdomos veiklos, susijusios su sienų kontrole, ir jų kitos veiklos, o ne remdamasi Sprendimo C(2004) 248 dėl Šengeno priemonės valdymo ir kontrolės 22 straipsnio 3 dalies b punktu, ir todėl remdamasi ne nustatytų teisės aktų pažeidimų sunkumu ar valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų svarba bei šių aplinkybių finansinėmis pasekmėmis, padarė nurodytus pažeidimus.