EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (plenarinė sesija) SPRENDIMAS

2014 m. vasario 12 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/177/10 – Neįtraukimas į rezervo sąrašą – Konkurso atrankos komisijos sprendimo motyvai – Egzamino temų atskleidimas – Nuolatinė konkurso atrankos komisijos sudėtis“

Byloje F‑127/11

dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pateikto ieškinio

Gonzalo de Mendoza Asensi, Europos Parlamento laikinasis tarnautojas, gyvenantis Štrasene (Liuksemburgas), atstovaujamas advokatų P. Nelissen Grade ir G. Leblanc,

ieškovas,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir B. Eggers,

atsakovę,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (plenarinė sesija),

kurį sudaro pirmininkas S. Van Raepenbusch, kolegijos pirmininkė M. I. Rofes i Pujol, teisėjai E. Perillo, R. Barents ir K. Bradley (pranešėjas),

kanclerė W. Hakenberg,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. birželio 26 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        2011 m. lapkričio 29 d. Tarnautojų teismo kanceliarija gavo pareiškimą; juo G. de Mendoza Asensi pareiškė ieškinį, kuriuo pirmiausia prašo panaikinti atviro konkurso EPSO/AD/177/10 komisijos sprendimą neįtraukti jo pavardės į šio konkurso rezervo sąrašą.

 Ginčo aplinkybės

2        2010 m. kovo 16 d. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie atvirą konkursą EPSO/AD/177/10, skirtą AD 5 lygio Europos viešojo administravimo, teisės, ekonomikos, audito, informacinių ir ryšių technologijų sričių administratorių rezervo sąrašui sudaryti (OL C 64 A p. 1; klaidų ištaisymas OL C 82 A, 2013 03 21, p. 1; toliau – pranešimas apie konkursą).

3        Pranešimo apie konkursą IV antraštinė dalis skirta atrankos testams, o V antraštinė dalis – vertinimo centre rengiamiems egzaminams.

4        Pranešimo apie konkursą V antraštinės dalies 2 punkte nurodyta, kad į vertinimo centrą pakviesti kandidatai bus vertinami pagal specialiuosius įgūdžius pasirinktoje srityje ir šiuos bendruosius įgūdžius:

„–      analiz[ę] ir problemų sprendim[ą],

–        bendravim[ą],

–        darbo kokyb[ę] ir rezultat[us],

–        mokym[ąsi] ir tobulinim[ąsi],

–        prioritetų nustatym[ą] ir darbo organizavim[ą],

–        atkaklum[ą],

–        darb[ą] su kitais žmonėmis,

–        vadovavim[ą].“

5        Pranešimo apie konkursą V antraštinės dalies 2 punkte taip pat nurodyta, kad šie įgūdžiai bus tikrinami pagal pasirinktos srities atvejo tyrimą, grupinę užduotį, žodinį prisistatymą ir struktūrinį pokalbį.

6        Pranešimo apie konkursą V antraštinės dalies 4 punkte numatyta, kad už specialiuosius įgūdžius pasirinktoje srityje bus skiriama 0‐20 balų; mažiausias reikalaujamas balų skaičius – 10. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad specialieji įgūdžiai buvo vertinami tik per atskiro atvejo tyrimo egzaminą. Tame pačiame punkte nurodyta, kad už kiekvieną bendrąjį įgūdį bus skiriama 0‐10 balų; mažiausias reikalaujamas balų skaičius ‐ 3 už kiekvieną įgūdį ir 50 balų iš 80 už visus aštuonis bendruosius įgūdžius.

7        Ieškovas pateikė konkurso EPSO/AD/177/10 (teisės sritis) (toliau – konkursas) dalyvio paraišką. Sėkmingai išlaikęs kompiuterinius atrankos testus, jis dalyvavo 2010 m. rugsėjo 29 d. vertinimo centre Briuselyje (Belgija) surengtuose egzaminuose.

8        2011 m. vasario 3 d. laišku EPSO į EPSO aplanką ieškovui atsiuntė pranešimą, kad atrankos komisija nusprendė, jog jo rezultatų nepakanka, kad būtų galima įtraukti jo pavardę į rezervo sąrašą, ir kad, be kita ko, jo specialieji įgūdžiai įvertinti 8 balais iš 20, nors mažiausias reikalaujamas balų skaičius ‐ 10 iš 20 (toliau – sprendimas neleisti toliau dalyvauti konkurse). Prie šio laiško pridėtas dokumentas „įgūdžių pasas“, kuriame nurodyti ieškovo egzaminų, per kuriuos buvo tikrinami bendrieji ir specialieji įgūdžiai, rezultatai ir atrankos komisijos komentarai dėl kiekvieno įvertinto bendrojo įgūdžio.

9        2011 m. vasario 8 d. telefaksu ieškovas paprašė persvarstyti sprendimą neleisti toliau dalyvauti konkurse ir suteikti galimybę susipažinti su „visomis ištaisytomis, rašytinėmis ir žodinėmis užduotimis, visais klausimais ir atsakymais, [taip pat] su įvertinimo kriterijais, kuriuos atrankos komisija taikė vertindama egzaminą raštu ‐ atvejo tyrimą“.

10      2011 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku ieškovas gavo neištaisytų jo per egzaminą – atvejo tyrimą – parašyto darbo ir kalbos testo, prie kurio pridėta per šį testą naudota vertinimo lentelė, kopijas.

11      2011 m. balandžio 4 d. EPSO ieškovui į EPSO aplanką atsiuntė pranešimą, kad atrankos komisija pastebėjo tam tikrą nenuoseklumą jo atlikto atvejo tyrimo vertinime ir nusprendė persvarstyti ir pakelti balus, kuriuos jis gavo įvertinus bendruosius įgūdžius „bendravimą“ ir „prioritetų nustatymą ir darbo organizavimą“, taip pat balą, gautą įvertinus specialiuosius įgūdžius, – jis padidintas nuo 8 iki 9 balų iš 20 galimų. Šiuo laišku EPSO informavo ieškovą, kad atlikus šiuos pakeitimus jo bendras balų skaičius yra 71,2 iš 100 galimų, t. y. žemesnis nei mažiausias balų skaičius, kurį gavo į rezervo sąrašą įrašyti kandidatai (t. y. 76,10), todėl atrankos komisija patvirtino savo sprendimą neįtraukti jo į rezervo sąrašą. Jam taip pat buvo persiųsta pataisyta dokumento „įgūdžių pasas“ versija.

12      2011 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku ieškovas pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl atrankos komisijos sprendimo neįtraukti jo pavardės į rezervo sąrašą. Tame skunde jis prašė leisti susipažinti su „atvejo tyrimo teksto įvertinimu, vertinimo kriterijais ir ištaisytais atsakymais“.

13      2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu EPSO, veikusi kaip paskyrimų tarnyba (toliau – paskyrimų tarnyba), atmetė skundą (toliau – sprendimas atmesti skundą).

 Šalių reikalavimai ir procesas

14      Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:

–        prieš priimant sprendimą byloje imtis proceso organizavimo priemonių ir nurodyti Europos Komisijai pateikti svarbius dokumentus, kurie leistų jam įvertinti, ar nebuvo padaryta akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo ir (arba) teisės klaidos, vertinant jo rezultatus, ir pateikti atvejo tyrimo, kurį jis turėjo atlikti per egzaminą raštu vertinimo centre, kopiją su ištaisytais atsakymais,

–        panaikinti sprendimą neleisti toliau dalyvauti konkurse,

–        panaikinti atrankos komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinamas sprendimas neleisti toliau dalyvauti konkurse ir apie kurį jam pranešta 2011 m. balandžio 4 d. laišku,

–        panaikinti sprendimą atmesti skundą,

–        priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

15      Atsiliepime į ieškinį Komisija Tarnautojų teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

16      2012 m. birželio 29 d. raštu Tarnautojų teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių atsakyti į tam tikrus klausimus ir pateikti tam tikrus dokumentus. Tai yra jis paprašė Komisijos pateikti ieškovo atlikto atvejo tyrimo temos variantą ir bent du kitus per konkursą nagrinėtus variantus.

17      Ieškovas per nustatytą laiką patenkino Tarnautojų teismo kaip proceso organizavimo priemonę pateiktą prašymą. Tačiau Komisija 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu perdavė Tarnautojų teismui tik dalį prašytų dokumentų, motyvuodama tuo, kad įvairių konkurse nagrinėtų temų variantų tekstai yra labai opus klausimas ir būtina užtikrinti per EPSO atrankos procedūras naudojamo variantų sudarymo ir pasirinkimo metodo konfidencialumą.

18      2012 m. spalio 19 d. pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 2 dalį priimta nutartimi Tarnautojų teismas nurodė Komisijai pateikti ieškovo atvejo tyrimo temos variantą ir bent du kitus per konkursą nagrinėtus variantus, būtent variantą, už kurį kandidatų gautų balų vidurkis buvo didžiausias, ir variantą, už kurį kandidatų gautų balų vidurkis buvo mažiausias. Ta pačia nutartimi Tarnautojų teismas nurodė, kad prašomi dokumentai ieškovui bus perduoti užtikrinant konfidencialumą, ir nustatė kelias sąlygas, tarp kurių ‐ ieškovo atstovų rašytinis pasižadėjimas neatskleisti Komisijos pateiktų dokumentų turinio tretiesiems asmenims ir, be kita ko, neatskleisti jų pačių pastabų dėl šių dokumentų klientui ar tretiesiems asmenims.

19      Komisija per nustatytą terminą perdavė Tarnautojų teismui 2012 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytus dokumentus. 2012 m. lapkričio 20 d. ieškovo atstovai įsipareigojo neatskleisti Komisijos pateiktų dokumentų ir savo pastabų dėl šių dokumentų klientui ir tretiesiems asmenims.

20      2013 m. sausio 31 d. sprendimu byla, kuri iš pradžių buvo paskirta nagrinėti Tarnautojų teismo antrajai kolegijai, buvo perduota nagrinėti plenarinei sesijai.

21      2013 m. vasario 5 d. nutartimi Tarnautojų teismas nurodė Komisijai pateikti „visų egzaminų taisymo gairių ir kriterijų, kuriais atrankos komisijos nariai vadovaujasi vertindami kandidatų darbus, parašytus per vykdant konkursą surengtą egzaminą – atvejo tyrimą, – kopijas“.

22      Laišku (jį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2013 m. vasario 19 d.) Komisija perdavė Tarnautojų teismui bendrąsias gaires, kuriose išdėstyti nurodymai vertintojams, išsamias gaires, kuriose pateikti nurodymai dėl skirtingų atvejo tyrimo variantų esmės, vadinamas „teisiniu vadovu“, ir žymėjimo profilis programinėje įrangoje, suteiktoje naudotis vertintojams (atrankos komisijos nariams), kai jie vertina kandidatų įgūdžius remdamiesi egzaminu – atvejo tyrimu. Lydraštyje Komisija vis dėlto pažymėjo, kad išsamiose gairėse įtvirtinti egzamino – atvejo tyrimo – taisymo kriterijai, todėl visam šiam dokumentui taikomas atrankos komisijos darbų slaptumo principas. Ji taip pat nurodė, kad žymėjimo profilis laikytinas konfidencialiu ir kad prie bylos medžiagos turi būti pridėta tik nekonfidenciali šio dokumento versija.

23      Išnagrinėjęs Komisijos pateiktus dokumentus, 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi Tarnautojų teismas nusprendė pridėti prie bylos medžiagos bendrąsias gaires, grąžinti išsamiąsias gaires Komisijai, nes, jas perskaitęs, jis manė, jog jos nėra būtinos sprendimui dėl ieškovo šioje byloje nurodytų pagrindų pagrįstumo priimti, patenkinti Komisijos prašymą užtikrinti žymėjimo profilio konfidencialumą ir perduoti ieškovui bendrąsias gaires ir nekonfidencialią žymėjimo profilio versiją užtikrinant konfidencialumą, t. y. taikant atitinkamas sąlygas.

 Pirminės pastabos

24      Pirmiausia Tarnautojų teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. liepos 3 d. EPSO patvirtino ataskaitą „Plėtros programa“. Šioje plėtros programoje numatyta, kad nuo 2010 m. atviruose konkursuose vietoj taikyto kandidatų žinių vertinimu pagrįsto atrankos metodo bus taikomas kandidatų įgūdžių vertinimu pagrįstas atrankos metodas (toliau – naujas metodas). Konkrečiai plėtros programoje kaip pagrindinė administratorių pareigų grupės (AD) personalo atrankos dalis nurodytas etapas vertinimo centruose, kuriuose kandidatai turi laikyti kelis egzaminus, įskaitant atvejo tyrimą, struktūrinį pokalbį, žodinį prisistatymą ir grupinę užduotį.

25      Kiek tai susiję su vertinimo centre rengiamais egzaminais žodžiu, reikia nurodyti, kad naujas metodas apima kelias priemones, skirtas apskritai pastebėtiems vertintojų kognityviniams polinkiams pašalinti ir darniam vertinimui užtikrinti.

26      Iš atsakovės dokumentų būtent matyti, kad:

–        vykstant tam pačiam egzaminui kandidatus stebi mažiausiai du atrankos komisijos nariai, taigi kiekvienas iš bendrųjų įgūdžių atliekant dvi skirtingas užduotis vertinamas kelių atrankos komisijos narių,

–        egzaminų struktūra nustatyta iš anksto, juose taikomi iš anksto nustatyti metodai naudojant iš anksto apibrėžtus elgesio rodiklius, kad būtų pašalintas halo efektas ‐ kognityvinis polinkis, turintis įtakos nuomonei, kurią vertintojas gali sudaryti apie asmenį, ir kiekvieno vertintojo polinkis pervertinti kandidatą ar jį nepakankamai įvertinti remiantis vien pirmais įspūdžiais,

–        bent pusė atrankos komisijos narių yra institucijose dirbantys pareigūnai, specialiai komandiruoti į EPSO, kurie vykdo atrankos komisijos narių funkcijas visą darbo laiką ir kurie sėkmingai baigė penkių dienų vertinimo metodų mokymus; kiti atrankos komisijos nariai taip pat dalyvauja specialiuosiuose mokymuose,

–        visiems kandidatams taikomi tie patys vertinimo kriterijai ir tie patys metodai,

–        atrankos komisijos pirmininkas kelias minutes dalyvauja kiekvieno egzamino pradžioje, kad užtikrintų tinkamą metodų taikymą,

–        galutiniai atrankos komisijos sprendimai priimami kolegialiai visų atrankos komisijos narių atsižvelgiant į visų egzaminų rezultatus,

–        tikrinant, ar vertinimas darnus, atliekami tyrimai ir analizė.

27      EPSO/AD/177/10 konkursas organizuotas pagal naują metodą.

 Dėl teisės

1.     Dėl ieškinio dalyko

28      Savo antruoju ir trečiuoju reikalavimais ieškovas prašo panaikinti sprendimą neleisti toliau dalyvauti konkurse ir po persvarstymo priimtą atrankos komisijos sprendimą patvirtinti sprendimą neleisti toliau dalyvauti konkurse, apie kurį jam pranešta 2011 m. balandžio 4 d. laišku.

29      Vis dėlto pagal teismo praktiką konkurso kandidatui paprašius persvarstyti atrankos komisijos sprendimą, kandidato nenaudai priimtas aktas yra atrankos komisijos sprendimas, priimtas iš naujo išnagrinėjus kandidato atvejį (2006 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Heus / Komisija, T‑173/05, 19 punktas). Tai reiškia, kad atrankos komisijos sprendimas, apie kurį ieškovui pranešta 2011 m. balandžio 4 d. laišku, pakeitė sprendimą neleisti toliau dalyvauti konkurse; taigi turi būti nagrinėjami tik reikalavimai panaikinti sprendimą, apie kurį ieškovui pranešta 2011 m. balandžio 4 d. laišku.

30      Dėl ketvirtojo reikalavimo dėl sprendimo atmesti skundą panaikinimo reikia priminti, kad ieškinys, formaliai pateiktas dėl sprendimo atmesti skundą, tuo atveju, kai šio sprendimo turinys nėra savarankiškas, iš esmės reiškia, kad į Tarnautojų teismą kreipiamasi dėl akto, dėl kurio skundas buvo pateiktas (2011 m. rugsėjo 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo Munch / VRDT, F‑6/10, 24 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

31      Šioje byloje sprendimo atmesti skundą turinys nėra savarankiškas, nes juo tik patvirtinamas sprendimas neleisti toliau dalyvauti konkurse, pakeistas atrankos komisijos sprendimu, apie kurį ieškovui pranešta 2011 m. balandžio 4 d. laišku, nenagrinėjant ieškovo atvejo iš naujo, atsižvelgiant į naujus argumentus ar naujas faktines aplinkybes, todėl nėra poreikio atskirai spręsti klausimo dėl reikalavimų jį panaikinti.

32      Remiantis tuo, kas pirma išdėstyta, reikia priimti sprendimą tik dėl prašymo imtis proceso organizavimo priemonių ir reikalavimų panaikinti atrankos komisijos sprendimą patvirtinti sprendimą neleisti toliau dalyvauti konkurse, apie kurį ieškovui pranešta 2011 m. balandžio 4 d. laišku (toliau – ginčijamas sprendimas).

2.     Dėl prašymo imtis proceso organizavimo priemonių

33      Ieškinyje ieškovas Tarnautojų teismo prašo, kad jis, prieš priimdamas sprendimą byloje, imtųsi proceso organizavimo priemonių ir nurodytų atsakovei pateikti visus svarbius dokumentus, kurie leistų jam įvertinti, ar nebuvo padaryta akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo ir (arba) teisės klaidos, vertinant jo rezultatus, ir pateikti atvejo tyrimo, kurį jis turėjo atlikti, kopiją su ištaisytais atsakymais.

34      Tačiau, atsižvelgdamas į prie šalių rašytinių pareiškimų pridėtus ir vykdant proceso organizavimo priemones pateiktus dokumentus, Tarnautojų teismas mano, kad turi pakankamai informacijos, kad galėtų išnagrinėti ieškinį, ir nusprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo imtis kitų nei jau nustatytosios proceso organizavimo priemonių.

3.     Dėl reikalavimo panaikinti

35      Grįsdamas reikalavimą panaikinti, ieškovas nurodo tris pagrindus dėl atitinkamai:

–        vienodo požiūrio principo pažeidimo,

–        atrankos komisijos nepriklausomumo principo pažeidimo,

–        pareigos motyvuoti pažeidimo.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo

36      Ieškovas išdėsto šį pagrindą dviem dalimis, kurių pirma susijusi su tuo, kad kandidatai, kurie buvo egzaminuoti paskutiniai, buvo palankesnėje padėtyje, o antra – su pernelyg didelė atrankos komisijos kaita vykstant egzaminams žodžiu.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies

–       Šalių argumentai

37      Ieškovas pažymi, kad egzaminai – atvejo tyrimas – vyko tris mėnesius ir kad egzaminuose kandidatams pateiktos rašyti temos iš esmės nesiskyrė. Dėl šių aplinkybių kandidatų faktinė padėtis skyrėsi, atsižvelgiant į egzamino laikymo eilės tvarką. Iš esmės, pirma, kandidatai, kurie buvo vertinami paskutiniai, turėjo daugiau laiko pasiruošti ir, antra, jie galėjo gauti informacijos apie tam tikrų nagrinėtų variantų turinį iš kandidatų, kurie laikė egzaminą prieš juos. Šiuo klausimu ieškovas teigia, kad kai kurie kandidatai po egzamino perduodavo informaciją apie atvejo tyrimą kandidatams, kurie dar turėjo laikyti šį egzaminą, taigi pastarieji galėjo pasiruošti nurodytam egzaminui, remdamiesi šia informacija.

38      Ieškovas mano, kad, siekdama išvengti tokios situacijos, EPSO turėjo surengti visus atvejo tyrimo egzaminus tą pačią dieną. Be to, to reikalaujama ir pagal 1976 m. spalio 27 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą Prais / Taryba (130/75); EPSO taip darydavo organizuodama 2011 m. konkursus.

39      Per posėdį priminęs, kad kandidatai galėjo laikyti egzaminą – atvejo tyrimą – anglų, prancūzų ar vokiečių kalba, ieškovas aiškiai pažymėjo, kad iš Komisijos vykdant proceso organizavimo priemones pateiktų dokumentų matyti, kad visi kandidatai, kurie laikė šį egzaminą prancūzų ar vokiečių kalba, gavo tą patį temos variantą. Taigi šie kandidatai turėjo daugiau galimybių iš kitų kandidatų gauti informaciją apie variantą temos, kurią turės parašyti per egzaminą.

40      Komisija mano, kad, atsižvelgiant į naują metodą ir būtent jį taikant parengtą egzaminą ‐ atvejo tyrimą, – skirtą ne kandidatų žinioms, o įgūdžiams patikrinti, nereikalaujama jokių specialių Sąjungos teisės ar teismų praktikos žinių; būtina turėti tik itin bendrų žinių ir įgūdžių teisės srityje. Be to, Komisija teigia, kad iš kitų kandidatų gauta informacija apie atvejo tyrimą galėjo būti net nepalanki, nes šis egzaminas buvo rengiamas taip, kad galimos kandidato žinios egzamino tema nebūtų svarbios. Bet kuriuo atveju kandidatai, kurie turėjo informacijos apie egzaminą – atvejo tyrimą – ir bandė naudoti šią informaciją jam ruošdamiesi, turėjo pripažinti, kad jų pasiruošimas nebuvo tinkamas.

41      Komisija taip pat pažymi, kad ieškovas nepateikė jokio kandidatų keitimosi informacija apie atvejo tyrimą įrodymo. Per posėdį Komisija pranešė Tarnautojų teismui, kad EPSO tikrina, ar keičiamasi informacija socialinių tinklų svetainėse ir kitose elektroninėse komunikacijos priemonėse; tai leidžia nustatyti galimą informacijos apie temas nutekėjimą ir imtis atitinkamų veiksmų, jeigu cirkuliuoja per daug tiksli informacija. Komisija tikina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta jokio informacijos nutekėjimo.

–       Tarnautojų teismo vertinimas

42      Reikia priminti, kad atlikdamas konkurso atrankos komisijos sprendimo neįtraukti kandidato į rezervo sąrašą teisėtumo kontrolę Tarnautojų teismas tikrina, ar buvo laikytasi taikytinų teisės normų, t. y. taisyklių, pirmiausia procedūros, nurodytų PTN ir pranešime apie konkursą, ir taisyklių, taikomų atrankos komisijos darbui, pirmiausia – ar atrankos komisija laikėsi pareigos būti nešališka ir vienodo požiūrio į kandidatus principo ir ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais (2012 m. gruodžio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo Mileva / Komisija, F‑101/11, 40 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

43      Kiek tai konkrečiai susiję su vienodu požiūriu į kandidatus, reikia pažymėti, kad teismo praktikoje nurodyta, kad vykstant konkursui atrankos komisija turi griežtai laikytis šio principo. Nors atrankos komisija turi didelę diskreciją nustatyti egzaminų tvarką ir išsamų jų turinį, Sąjungos teismas turi vykdyti savo kontrolę tiek, kiek būtina vienodam požiūriui į kandidatus ir atrankos komisijos objektyvumui renkantis kandidatus užtikrinti (2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Giannini / Komisija, T‑100/04, 132 punktas).

44      Šioje srityje paskyrimų tarnyba, kaip konkurso organizatorė, ir atrankos komisija turi imtis veiksmų, kad visi to paties konkurso kandidatai laikytų tą patį egzaminą (turima omenyje egzaminai raštu) tomis pačiomis sąlygomis (minėto Sprendimo Prais / Taryba 13 punktas). Todėl konkurso atrankos komisija turi įsitikinti, kad egzaminai iš esmės būtų vienodai sunkūs visiems kandidatams (2010 m. balandžio 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo Matos Martins / Komisija, F‑2/07, 171 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

45      Apskritai kiekvienam konkursui būdinga nevienodo požiūrio rizika dėl riboto klausimų, kurie konkrečia tema gali būti užduoti per egzaminą, skaičiaus. Todėl buvo pripažinta, kad vienodo požiūrio principo pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, jei rinkdamasi egzaminus atrankos komisija neapribojo apskritai kiekvienam egzaminui būdingos nevienodų galimybių rizikos (minėto Sprendimo Giannini / Komisija 133 punktas).

46      Remdamasis šio sprendimo 43‐45 punktuose priminta teismų praktika Tarnautojų teismas mano, kad, atsižvelgiant į konkurso atrankos komisijai tenkančias pareigas, sprendimas neįtraukti kandidato į rezervo sąrašą turi būti panaikintas, jeigu paaiškėja, kad konkursas buvo organizuotas taip, kad jį vykdant kilo didesnė nevienodo požiūrio rizika, nei būdinga kiekvienam konkursui, nereikalaujant, kad atitinkamas kandidatas įrodytų, jog tam tikrų kandidatų padėtis tikrai buvo palankesnė.

47      Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atvejo tyrimas – tai egzaminas, skirtas kandidatų įgūdžiams patikrinti sukuriant išgalvotą, bet labai panašią į iš tikrųjų egzistuojančią situaciją, kur anksčiau įgytų žinių reikšmė labai ribota. Šiuo klausimu Tarnautojų teismas konstatuoja, kad visiems į vertinimo centrą pakviestiems kandidatams išdalytos brošiūros „Vertinimo centras“ 4.1 punkte („atvejo tyrimas“), kurį ieškovas nurodo prašyme persvarstyti, nurodyta, kad kandidatai turi išdėstyti su atvejo tyrimu susijusį atsakymą raštu remdamiesi tik pateiktais dokumentais.

48      Iš Komisijos dokumentų taip pat matyti, kad konkurso egzaminas ‐ atvejo tyrimas suskirstytas į šešiolika variantų, sudarytų taip, kad būtų vienodai sunkūs, tačiau pakankamai skirtųsi, kad kandidatai negalėtų gauti naudos iš to, jog galbūt turėjo informacijos apie kitą variantą. Šiuo klausimu Tarnautojų teismas, susipažinęs su trimis iš šešiolikos egzamino ‐ atvejo tyrimo – variantų, galėjo konstatuoti, kad užduotis nėra tiesiog suformuluota keliomis eilutėmis, t. y. taip, kad kandidatas galėtų ją lengvai įsiminti ir paaiškinti kitam kandidatui; ją sudaro daugiau nei dvidešimties puslapių labai įvairaus pobūdžio dokumentų rinkinys.

49      Atsižvelgiant į tai, kas pirma nurodyta, reikia pripažinti, kad ieškovas pakankamai teisiškai neįrodė, jog aplinkybė, kad kandidatai, kurie buvo egzaminuojami paskutinai, turėjo daugiau laiko pasiruošti egzaminui – tyrimo atvejui – ir kad kai kurie jų galėjo iš kitų kandidatų sužinoti jiems per egzaminą teksiančio varianto turinį, galėjo suteikti nurodytiems kandidatams realios naudos, palyginti su kitais kandidatais.

50      Be to, ieškovas net nebandė nuginčyti Komisijos argumentų, kad naujas metodas būtent skirtas užtikrinti, kad vykstant egzaminams vertinimo centre visi kandidatai būtų vertinami vienodai ir kad šių egzaminų rezultatų neiškreiptų vertintojų kognityvinis polinkis, kuris įrodytas mokslo tyrimais ir kurio kompetentinga institucija negali ignoruoti.

51      Konkrečiai, kiek tai susiję su tariamu informacijos apie egzaminą – atvejo tyrimą – nutekėjimu, reikia konstatuoti, kad ieškovas remiasi tik spėliojimais ir nepateikia nė menkiausio šių teiginių atitikties tikrovei įrodymo ar požymio. Per posėdį apie tai paklaustas Tarnautojų teismo ieškovas pripažino, kad neturi jokio objektyvaus šio informacijos nutekėjimo įrodymo. Be to, darant prielaidą, kad vis dėlto tokio informacijos nutekėjimo iš tiesų būta, ieškovas nepateikia Tarnautojų teismui jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima suabejoti Komisijos argumentais, kad dėl taikyto naujo metodo informacijos apie atvejo tyrimą turėjimas mažų mažiausiai nesuteikė jokios naudos ar net galėjo būti nepalankus kandidatams.

52      Todėl reikia nuspręsti, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad ne visi egzaminai – atvejo tyrimas – vyko tą pačią dieną, nagrinėjamu atveju nelėmė skirtingo požiūrio į kandidatus, dėl ko vieni iš jų atsidūrė palankesnėje padėtyje nei kiti, ir nesukėlė didesnės nevienodo požiūrio rizikos, nei būdinga kiekvienam konkursui.

53      Šios išvados negalima paneigti remiantis ieškovo argumentu, kad visiems kandidatams, pasirinkusiems laikyti egzaminą – atvejo tyrimą – vokiečių ar prancūzų kalba, teko tas pats temos variantas ir jie laikė šį egzaminą kelias dienas. Atsižvelgiant į šio sprendimo 47 ir 48 punktuose nurodytas aplinkybes, ieškovas nesugebėjo įrodyti, kad kandidatai, kurie buvo egzaminuojami paskutinai, galėjo iš to gauti tam tikros naudos.

54      Galiausiai, ieškovas negali savo naudai remtis minėto Sprendimo Prais / Taryba 14 punktu, kuriame Teisingumo Teismas nurodė, kad „labai svarbu, kad egzaminus raštu visi kandidatai laikytų tą pačią dieną“. Iš esmės pakanka nurodyti, kad šią išvadą reikia vertinti atsižvelgiant į ją lėmusias faktines aplinkybes, t. y. kad visi kandidatai laikė tą patį egzaminą raštu vykstant konkursui, skirtam kandidatų žinioms įvertinti. Tačiau nagrinėjamu atveju egzaminas, kurio eigą ginčija ieškovas, yra atvejo tyrimas, suskirstytas į šešiolika variantų ir skirtas ne kandidatų žinioms, o įgūdžiams įvertinti.

55      Remiantis tuo, kas pirma išdėstyta, negalima pritarti ieškinio pirmojo pagrindo pirmai daliai.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies

–       Šalių argumentai

56      Kaip ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį ieškovas nurodo tai, kad vienodo požiūrio principas buvo pažeistas, nes kandidatus vertino pernelyg skirtingos sudėties atrankos komisija.

57      Šiuo klausimu ieškovas teigia, kad, laikant įvairius egzaminus per konkurso žodinę dalį, jo niekada nevertino tie patys atrankos komisijos nariai, taigi nė vienas atrankos komisijos narys nedalyvavo visuose jo laikytuose egzaminuose. Tai reiškia, kad atrankos komisija pažeidė jo teisę būti vertinamam daugelio atrankos komisijos narių. Be to, ieškovas pažymi, kad vykstant egzaminams žodžiu beveik visus kandidatus vertino skirtingi atrankos komisijos nariai, todėl atrankos komisija tik labai mažai lygino visus kandidatus. Dar daugiau, ieškovas teigia, kad nuolatinių atrankos komisijos narių nepakankamo skaičiaus ir didelės atrankos komisijos kaitos neatsvėrė nuolatinis atrankos komisijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo dalyvavimas.

58      Galiausiai ieškovas teigia, kad egzaminą – atvejo tyrimą – taisė ne atrankos komisijos nariai, o EPSO paskirti vertintojai ir kad pastarieji keisdavosi kiekvieną savaitę. Kadangi EPSO buvo nustatyti labai trumpi terminai, atrankos komisija neturėjo laiko patikrinti šių vertintojų taisymų. Todėl darnus vertinimas negalėjo būti užtikrintas.

59      Komisija tvirtina, kad šioje ieškinio pirmojo pagrindo dalyje ieškovas ginčija tik egzaminus žodžiu, nors specialieji įgūdžiai buvo vertinami tik per egzaminą – atvejo tyrimą – ir už juos jis gavo mažesnį nei reikalaujamas minimalus balą. Taigi Komisija pirmiausia konstatuoja, kad ieškovas nėra suinteresuotas kelti šios ieškinio pirmojo pagrindo dalies, nes, net jeigu įvertinus specialiuosius įgūdžius gauti balai būtų panaikinti, jam nebūtų iš to jokios naudos.

60      Komisija mano, kad bet kuriuo atveju ši pirmojo ieškinio pagrindo dalis taip pat nėra teisiškai pagrįsta. Komisija teigia, kad atrankos komisijos nuolatinės sudėties išsaugojimas savaime yra ne siektinas tikslas, o teismų praktikoje įtvirtinta išeitis siekiant nusverti tam tikrus iki 2010 m. organizuotų egzaminų žodžiu trūkumus. Kadangi naujam metodui tokie trūkumai nebūdingi, atrankos komisija neprivalo būti nuolatinės sudėties per visą atrankos procedūrą, kad būtų pripažinta, jog ji laikosi vienodo požiūrio ir objektyvaus vertinimo principų. Per posėdį Komisija patikslino šį argumentą, teigdama, jog ji nereikalauja, kad būtų visiškai atsisakyta principo, pagal kurį atrankos komisijos sudėtis turi būti nuolatinė, o tik reikalauja, kad jis būtų iš naujo apibrėžtas atsižvelgiant į naują metodą.

–       Tarnautojų teismo vertinimas

61      Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi teisę įvertinti, ar tinkamas teisingumo vykdymas pateisina ieškinio atmetimą iš esmės, prieš tai nenagrinėdamas atsakovo pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo (2011 m. rugsėjo 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo AZ / Komisija, F‑26/10, 34 punktas).

62      Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes ir proceso ekonomiją pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovo dėl bylos esmės pateiktus argumentus, prieš tai nesprendžiant priimtinumo klausimo.

63      Reikia priminti, kad Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją nustatyti konkurso organizavimo tvarką, ir Sąjungos teismas gali kontroliuoti šią tvarką tik tiek, kiek tai reikalinga vienodam požiūriui į kandidatus ir objektyviai jų atrankai užtikrinti (žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Tarnautojų teismo sprendimo Höpcke / Komisija, F‑46/12, 63 punktą).

64      Institucijoms PTN 27 straipsniu nustatyta pareiga priimti į darbą gabiausius, našiausius ir principingiausius pareigūnus reiškia, jog vykdydamos savo kompetenciją paskyrimų tarnyba ir konkurso atrankos komisija turi užtikrinti, kad vykdant konkursą būtų laikomasi vienodo požiūrio į kandidatus ir objektyvaus vertinimo principų.

65      Dėl to teismas nusprendė, kad konkurso atrankos komisijai suteikta didelė diskrecija nustatyti egzaminų, kuriuos turi laikyti kandidatai, tvarką ir išsamų turinį turi būti atsverta kruopščiu šių egzaminų organizavimo taisyklių laikymusi. Todėl atrankos komisija turi griežtai laikytis vienodo požiūrio į kandidatus vykstant egzaminams principo ir atlikti objektyvią suinteresuotųjų asmenų atranką (2000 m. gegužės 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Elkaïm ir Mazuel / Komisija, T‑173/99, 87 punktas). Šiam tikslui atrankos komisija turi garantuoti, kad visiems konkurse dalyvaujantiems kandidatams vertinimo kriterijai bus taikomi darniai, be kita ko, užtikrindama savo nuolatinę sudėtį (kiek tai susiję su atrankos komitetu procedūroje, skirtoje laikinųjų tarnautojų rezervo sąrašui sudaryti, žr. 2002 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Girardot / Komisija, T‑92/01, 24–26 punktus; taip pat žr. 2010 m. rugsėjo 29 d. Tarnautojų teismo sprendimo Honnefelder / Komisija, F‑41/08, 35 punktą).

66      Teismo praktikoje nurodyta, kad vienodo požiūrio ir objektyvaus vertinimo principai reikalauja visuose egzaminuose kiek įmanoma išlaikyti nuolatinę atrankos komisijos sudėtį (2004 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vonier / Komisija, T‑165/03, 39 punktas).

67      Tačiau negalima atmesti galimybės, kad darnus vertinimas gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis nei atrankos komisijos nuolatinės sudėties išlaikymas visuose egzaminuose. Šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, kai dėl tam tikrų kliūčių konkurso atrankos komisijos nuolatiniai nariai negali dalyvauti ir tam tikriems kandidatams laikant egzaminus pakeičiami pakaitiniais nariais, tam, kad atrankos komisija užbaigtų darbą per protingą terminą, atrankos komisijos sudėtis gali išlikti pakankamai nuolatinė, jeigu ji imasi reikiamų koordinavimo veiksmų, kad užtikrintų darnų vertinimo kriterijų taikymą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Giannini / Komisija 208–216 punktus).

68      Dėl to paties klausimo reikia pažymėti, kad priemonės, kurių imasi atrankos komisija, siekdama įvykdyti pareigą išlaikyti nuolatinę sudėtį, prireikus privalo būti vertinamos atsižvelgiant į organizuojamos įdarbinimo procedūros specialų pobūdį ir praktinius su konkurso organizavimu susijusius reikalavimus; tačiau atrankos komisija negali nepaisyti pagrindinių vienodo kandidatų vertinimo ir jų objektyvios atrankos garantijų (2005 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Christensen / Komisija, T‑336/02, 44 punktas).

69      Iš tiesų, vertindama kandidatų įgūdžius, žinias ir tinkamumą darbui, konkurso atrankos komisija atlieka lyginamąją analizę (žr. 2004 m. vasario 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Konstantopoulou / Teisingumo Teismas, T‑19/03, 43 punktą). Tačiau negalima atmesti galimybės, kad organizuojant atrankos egzaminus ir atrankos komisijos darbą tam, kad būtų garantuotas jos lyginamasis vertinimas, pakaktų, kad jos sudėtis išliktų nuolatinė tik tam tikruose konkurso etapuose.

70      Kadangi tam tikro atrankos komisijos sudėties nuolatinumo išlaikymas savaime nėra privalomas reikalavimas, o tik vienodo požiūrio ir objektyvaus vertinimo principų laikymąsi užtikrinanti priemonė, reikia išnagrinėti, ar konkurso organizavimo tvarka leido užtikrinti šių principų laikymąsi.

71      Šiuo atveju reikia pažymėti, jog vykdydama proceso organizavimo priemones ir per posėdį Komisija nurodė, kad nors atrankos komisijos sudėtis nebuvo nuolatinė vykstant visiems egzaminams, ji visais atvejais susirinkdavo, pirma, kai sprendė klausimą dėl egzaminų eigos, paskui kas dvi ar tris dienas, kaskart, kai buvo bendrai aptariami kandidatams skirti balai, kad pateiktų vieną per šį laikotarpį apklaustų kandidatų įgūdžių įvertinimą, ir, galiausiai, kai tikrino kandidatų vertinimų, pasibaigus visiems egzaminams, darną; ieškovas šių teiginių neginčijo.

72      Be to, reikia atkreipti dėmesį į priemones, kurių ėmėsi EPSO taikydama naują metodą ir kurios skirtos apskritai pastebėtam vertintojų kognityviniam polinkiui pašalinti ir todėl darniam vertinimui užtikrinti. Tarnautojų teismas būtent primena, kad šias priemones sudaro: iš anksto nustatytos struktūros testų, per kuriuos taikomi iš anksto nustatyti metodai naudojant iš anksto apibrėžtus elgesio rodiklius, naudojimas, atrankos komisijos pirmininko kelių minučių dalyvavimas kiekvieno egzamino pradžioje ir tyrimų ir analizių atlikimas tikrinant, ar vertinimas buvo darnus (žr. šio sprendimo 26 punktą).

73      Taigi, taikant naują metodą, ankstesnė atrankos sistema, pagrįsta tuo, kad visoje atrankos procedūroje dalyvauja tie patys atrankos komisijos nariai, pakeičiama atrankos sistema, pagal kurią nuolatinė atrankos komisijos sudėtis užtikrinama tik svarbiausiuose atrankos procedūros etapuose, o vienodas požiūris į kandidatus garantuojamas taikant tuos pačius darbo metodus ir tuos pačius kandidatų rezultatų vertinimo kriterijus.

74      Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į nuolatinę atrankos komisijos sudėtį šio sprendimo 71 punkte nurodytuose etapuose ir jo 72 bei 73 punktuose išvardytas atrankos komisijos darbų organizavimo ir koordinavimo priemones, Tarnautojų teismas mano, kad nagrinėjamu atveju buvo laikomasi vienodo požiūrio ir objektyvaus vertinimo principų.

75      Todėl reikia atmesti kaip nepagrįstus ieškovo kaltinimus, susijusius su nenuolatine atrankos komisijos sudėtimi, t. y. kaltinimą, kad atrankos komisija pažeidė tariamą ieškovo teisę į tai, kad jį vertintų dauguma atrankos komisijos narių, kaltinimą, kad atrankos komisija tik labai mažai lygino visus kandidatus, ir kaltinimą, kad didelės atrankos komisijos kaitos neatsvėrė nuolatinis atrankos komisijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo dalyvavimas.

76      Kiek tai susiję su kaltinimu, kad EPSO naudojosi išorės vertintojų paslaugomis ir keitė juos kas savaitę, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką atrankos komisija gali naudotis vertintojų pagalba kaskart, kai mano, jog tai būtina. Laikoma, kad vertinimas atliekamas tinkamai, kai visiems kandidatams taikomi tie patys vertinimo metodai ir kai atrankos komisija išsaugo galutinio vertinimo teisę (2005 m. sausio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Roccato / Komisija, T‑267/03, 67 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas net neteigia, kad kandidatams buvo taikomi skirtingi vertinimo metodai ir kad atrankos komisija neišsaugojo galutinio vertinimo teisės; be to, bylos medžiagoje nėra jokios informacijos, leidžiančios padaryti šią išvadą.

77      Galiausiai reikia pažymėti, kad ieškovas nepateikia jokio įrodymo teiginiui, kad atrankos komisija negalėjo užtikrinti darnaus vertinimo, nes paskyrimų tarnyba nepaliko jai pakankamai laiko, pagrįsti. Bet kuriuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atrankos komisija patikrinto, ar vertinimas buvo darnus, nes, ieškovui pateikus prašymą persvarstyti, ji konstatavo tam tikrą nenuoseklumą vertinant jo atliktą atvejo tyrimą ir dėl to pakėlė jam už bendruosius įgūdžius ‐ „bendravimą“, „prioritetų nustatymą ir darbo organizavimą“ ‐ skirtus balus ir už specialiuosius įgūdžius skirtus balus.

78      Remiantis tuo, kas pirma išdėstyta, negalima pritarti ieškinio pirmojo pagrindo antrai daliai dėl nenuolatinės atrankos komisijos sudėties, nes ji yra nepagrįsta, ir nėra poreikio spręsti, ar ši antra ieškinio pirmojo pagrindo dalis buvo priimtina ir tinkama.

79      Taigi negalima pritarti visam pirmajam ieškinio pagrindui.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo dėl principo, kad atrankos komisija turi būti nešališka, pažeidimo

 Šalių argumentai

80      Ieškovas nurodo, kad dauguma atrankos komisijos narių, įskaitant pirmininką, buvo į EPSO komandiruoti pareigūnai, taigi buvo jai pavaldūs, o tai prieštarauja principui, kad atrankos komisija turi būti nešališka.

81      Komisija Tarnautojų teismo prašo nepritarti šiam ieškinio pagrindui.

 Tarnautojų teismo vertinimas

82      Būtina priminti, kad atsižvelgdamas į konkurso atrankos komisijai patikėtą svarbų vaidmenį teisės aktų leidėjas numatė tam tikras garantijas. Pavyzdžiui, PTN 30 straipsnyje ir PTN III priedo 3 straipsnyje numatyta, kad, pirma, kiekvienam konkursui paskyrimų tarnyba skiria atrankos komisiją, antra, išskyrus pirmininką, kitus komisijos narius, kurių skaičius vienodas, skiria administracija ir personalo komitetas, trečia, atrankos komisijos nariai parenkami iš pareigūnų, ketvirta, šių pareigūnų pareigų grupė ir lygis turi būti bent lygiaverčiai laisvų pareigų, į kurias bus skiriami pareigūnai, lygiui ir, penkta, tuo atveju, kai atrankos komisiją sudaro daugiau nei du nariai, joje turi būti nemažiau kaip du kiekvienos lyties nariai (2010 m. birželio 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo Pachtitis / Komisija, F‑35/08, 53 ir 54 punktai).

83      Nė viena PTN nuostata nedraudžiama, kad atrankos komisijos nariai būtų pareigūnai, komandiruoti į EPSO vykdyti būtent konkurso atrankos komisijos narių funkcijų.

84      Be to, vien remiantis aplinkybe, kad atrankos komisijos nariai buvo pareigūnai, komandiruoti į EPSO laikinai vykdyti konkurso atrankos komisijos narių funkcijų, negalima daryti išvados, kad per šiuos pareigūnus EPSO darė tam tikrą įtaką atrankos komisijos darbui.

85      Reikia pripažinti, kad ieškovas, užuot pateikęs Tarnautojų teismui įrodymų ar bent jau konkrečiai ir nuosekliai nurodęs aplinkybes, kad EPSO darė tam tikrą įtaką atrankos komisijai, ieškinyje išdėstė tik savo pamąstymus.

86      Vis dėlto per posėdį ieškovas paaiškino šį pagrindą ir teigė, kad taikant naują metodą galima įžvelgti tam tikrą konkurso atrankos komisijos ir EPSO pasikeitimą vaidmenimis, nes pastaroji įgyja vis daugiau galių nustatyti egzaminų pobūdį ir jų organizavimo tvarką, o atrankos komisijos vaidmuo šiose srityse sumažėja. Ieškovas konkrečiai nurodo, kad organizuojant egzaminus vertinimo centre atrankos komisijos diskrecija yra mažesnė ir kad paskyrimų tarnybos priemonių, skirtų darniam vertinimui užtikrinti, rezultatas galėtų būti toks, kad atrankos komisija netektų savo kompetencijos; atsiliepime į skundą tai pripažino ir pati Komisija.

87      Tačiau remiantis ieškovo pateiktais argumentais negalima pakankamai teisiškai įrodyti, kad EPSO atitenka įgaliojimai, kurie pagal PTN III priedo 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktus suteikti paskyrimų tarnybai, t. y. teisė nustatyti konkurso pobūdį ir tvarką. Nė vienu bylos medžiagoje esančiu dokumentu negalima įrodyti būtent bet kokio pobūdžio EPSO kišimosi į atrankos komisijos darbą vertinant kandidatų rezultatus, skiriant kandidatams balus ar sudarant rezervo sąrašą. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, nepaisant priemonių, kurių paskyrimų tarnyba imasi, kad užtikrintų darnų vertinimą, pagal PTN III priedo 5 straipsnį būtent konkurso atrankos komisija, o ne paskyrimų tarnyba stebi egzaminų eigą ir sudaro tinkamų kandidatų sąrašą.

88      Todėl negalima pritarti ieškinio pagrindui dėl principo, kad atrankos komisija turi būti nešališka, pažeidimo.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo dėl pareigos motyvuoti pažeidimo

 Šalių argumentai

89      Ieškovas iš esmės teigia, kad EPSO pažeidė PTN 25 straipsnyje nustatytą pareigą motyvuoti, kai atsisakė jam pateikti kelis dokumentus ir informaciją, būtent: klausimus, į kuriuos jis neatsakė, priežastis, dėl kurių atsakymai buvo laikomi klaidingais, egzaminuose žodžiu ir raštu taikytus įvertinimo kriterijus. Be to, jis prašė pateikti jo atlikto atvejo tyrimo temos varianto ir ištaisytų atsakymų kopiją. Šie dokumentai jam buvo reikalingi, kad jis galėtų suprasti padarytas klaidas, egzamino vertinimo būdus ir įvertinti, ar atrankos komisija kokiu nors būdu nepažeidė jai taikomų nuostatų.

90      Ieškovas taip pat mano, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) 13 straipsnį EPSO turėjo jam perduoti pirmesniame punkte nurodytus dokumentus.

91      Taryba prašo nepritarti šiam ieškinio pagrindui.

 Tarnautojų teismo vertinimas

92      Visų pirma reikia priminti, kad nors remiantis PTN 25 straipsnio antra pastraipa bet koks pagal PTN priimtas sprendimas, kuris gali daryti neigiamą poveikį jo adresatui, turi būti motyvuotas, kiek tai susiję su konkurso atrankos komisijos priimamais sprendimais, ši pareiga motyvuoti turi būti suderinama su PTN III priedo 6 straipsnyje nustatyta pareiga užtikrinti atrankos komisijos darbų slaptumą (1996 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, 24 punktas).

93      Atrankos komisijos darbų slaptumas buvo nustatytas siekiant užtikrinti konkurso atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbo objektyvumą, apsaugant jas nuo bet kokio pačios administracijos, suinteresuotųjų kandidatų ar trečiųjų asmenų kišimosi ir spaudimo. Užtikrinant šį slaptumą draudžiama platinti atskirų atrankos komisijos narių nuomones ir atskleisti bet kokią informaciją, susijusią su atskiru arba lyginamuoju kandidatų vertinimu (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Konstantopoulou / Teisingumo Teismas 27 punktą).

94      Atsižvelgiant į šį slaptumą pranešimas apie už įvairius konkurso egzaminus gautus balus iš principo yra pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas (minėto Sprendimo Parlamentas / Innamorati 31 punktas ir minėto Sprendimo Konstantopoulou / Teisingumo Teismas 32 punktas; 2012 m. kovo 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo Marsili / Komisija, F‑19/10, 51 punktas).

95      Toks motyvavimas nepažeidžia kandidatų teisių. Iš tikrųjų jis leidžia kandidatams susipažinti su jų rezultatų įvertinimu ir prireikus patikrinti, ar jie iš tiesų negavo pranešime apie konkursą reikalaujamo balų skaičiaus, suteikiančio teisę dalyvauti tam tikruose arba visuose egzaminuose, o Tarnautojų teismui – atlikti tinkamą tokio pobūdžio byloms kontrolę (minėto Sprendimo Konstantopoulou / Teisingumo Teismas 33 punktas).

96      Be to, motyvuodama sprendimą neleisti kandidatui laikyti egzamino atrankos komisija neturi nurodyti, kurie šio kandidato atsakymai laikomi nepatenkinamais, ar paaiškinti, kodėl jie tokiais pripažinti, nes toks motyvavimas nebūtinas tam, kad kandidatas galėtų įvertinti skundo ar prireikus ieškinio pareiškimo tikslingumą ar kad teismui būtų suteikta galimybė vykdyti kontrolę (1995 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pimley-Smith / Komisija, T‑291/94, 63 ir 64 punktai ir minėto Sprendimo Konstantopoulou / Teisingumo Teismas 34 punktas).

97      Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pateikęs prašymą ieškovas 2011 m. vasario 10 d. gavo neištaisytų jo per egzaminą – atvejo tyrimą – parašyto darbo ir kalbos testo, prie kurio pridėta per šį testą naudota vertinimo lentelė, kopijas. Be to, ginčijamu sprendimu jam buvo pranešta, kad atrankos komisija nusprendė neleisti jam toliau dalyvauti konkurse dėl to, kad jo rezultatų nepakanka, kad būtų galima įtraukti jo pavardę į rezervo sąrašą. Galiausiai jis gavo „įgūdžių pasą“, kuriame nurodyti ne tik balai už kiekvieną iš įvertintų įgūdžių, bet ir analitiniai komentarai dėl kiekvieno vertinto įgūdžio.

98      Todėl, atsižvelgiant į pirma primintą praktiką, ginčijamas sprendimas buvo pakankamai motyvuotas ir EPSO neturėjo ieškovui perduoti jo prašytų dokumentų.

99      Dėl išsamumo reikia nurodyti, kad Tarnautojų teismas mano, jog tam, kad įvykdytų pareigą motyvuoti, EPSO neturėjo pateikti ieškovui ištaisytų jo atsakymų kopijos, nurodyti priežasčių, dėl kurių jo atsakymai laikyti neteisingais, nurodyti egzaminuose raštu ir žodžiu taikytų vertinimo kriterijų, nes šie dokumentai yra konkurso atrankos komisijos lyginamųjų vertinimų, kuriems taikomas jos darbų slaptumo principas, dalis.

100    Be to, kiek tai susiję su ieškovo parašyto egzamino ‐ atvejo tyrimo – temos varianto kopija, Tarnautojų teismas pažymi, kad nors pagal teismo praktiką dokumentui taikomas atrankos komisijos darbų slaptumo principas, kai jį pateikus gali būti atskleisti atrankos komisijos narių taikyti individualūs metodai ar asmeninio ar lyginamojo pobūdžio kandidatų vertinimai (minėto Sprendimo Konstantopoulou / Teisingumo Teismas 27 punktas), remiantis konkurso atrankos komisijos darbų slaptumo principu negalima atmesti galimybės, kad atrankos procedūros dokumento konfidencialumą galima pagrįsti ir kitais motyvais. Šioje byloje Tarnautojų teismas mano, kad EPSO atsisakymas pateikti ieškovui jo parašyto egzamino temos varianto kopiją pateisinamas poreikiu išvengti situacijos, kai kiti kandidatai, paprašę jiems pateikti jų parašytų egzaminų temos variantų kopijas, galėtų kartu palyginti šiuos skirtingus variantus ir nustatyti, o vėliau atskleisti skirtingų tos pačios temos variantų sudarymo metodus ir kandidatų vertinimo kriterijus.

101    Galiausiai šių išvadų negalima paneigti remiantis Chartijos 8 straipsniu ar Reglamentu Nr. 45/2001. Reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnyje, asmens duomenimis laikoma tik ta informacija, kuria remiantis galima nustatyti asmens tapatybę. Taigi darytina išvada, kad pagal minėtas nuostatas ieškovui gali būti suteikta tik teisė susipažinti su EPSO turimais jį identifikuoti leidžiančiais duomenimis, o ne teisė susipažinti su ištaisytais jo atsakymais, klausimais, į kuriuos jis neatsakė, priežastimis, dėl kurių laikyta, kad atsakymai neteisingi, arba taikytais vertinimo kriterijais. Šią išvadą dar labiau pagrindžia aplinkybė, kad tuo atveju, jeigu kandidato ištaisytus atsakymus reikėtų laikyti asmens duomenimis, remdamasis Reglamento Nr. 45/2001 14 straipsniu, asmuo galėtų reikalauti, kad jie būtų ištaisyti, o tai absurdas.

102    Todėl negalima pritarti šiam ieškinio pagrindui dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.

103    Kadangi nė vienas ieškinio pagrindas nepagrįstas, reikalavimą dėl panaikinimo ir visą ieškinį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

104    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų antros dalies aštunto skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba tai, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.

105    Iš pirma išdėstytų motyvų aišku, kad ieškovas pralaimėjo bylą. Be to, Komisija reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybėmis negalima pateisinti Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymo, ieškovas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasis šiais motyvais,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (plenarinė sesija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Nurodyti G. de Mendoza Asensi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jo Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta 2014 m. vasario 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

* Proceso kalba: prancūzų.