EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. liepos 10 d.(*)
„Viešoji tarnyba – EIB personalas – Psichologinis priekabiavimas – Tyrimo procedūra – Prezidento sprendimas nenagrinėti skundo – Tyrimo komiteto nuomonė – Klaidinga psichologinio priekabiavimo apibrėžtis – Elgesio tyčinis pobūdis – Elgesio ir psichologinio priekabiavimo požymių buvimo konstatavimas – Priežastinio ryšio nustatymas – Nebuvimas – Nenuosekli tyrimo komiteto nuomonė – Akivaizdi vertinimo klaida – Tarnybos klaidos – Konfidencialumo pareiga – Asmens duomenų apsauga – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“
Byloje F‑103/11
dėl pagal SESV 270 straipsnį pareikšto ieškinio
CG, Europos investicijų banko personalo narė, gyvenanti Sandweiler (Liuksemburgas), iš pradžių atstovaujama N. Thieltgen, vėliau – advokatų J.‑N. Louis ir D. de Abreu Caldas,
ieškovė,
palaikoma
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP), iš pradžių atstovaujamo I. Chatelier ir H. Kranenborg, vėliau – I. Chatelier ir A. Buchta,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos investicijų banką (EIB), atstovaujamą G. Nuvoli ir T. Gilliams, padedamų advokato A. Dal Ferro,
atsakovą,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. I. Rofes i Pujol (pranešėja), teisėjai K. Bradley ir J. Svenningsen,
posėdžio sekretorius J. Tomac, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. kovo 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2011 m. spalio 11 d., CG iš esmės Tarnautojų teismo prašo panaikinti 2011 m. liepos 27 d. Europos investicijų banko (EIB, toliau – bankas) prezidento sprendimą nenagrinėti jos skundo dėl psichologinio priekabiavimo ir priteisti iš banko atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią ji mano patyrusi dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo neteisėtumo, tariamai patirto priekabiavimo ir banko tarnybos padarytų klaidų.
Teisinis pagrindas
2 Pagal SESV 308 straipsnį Europos investicijų banko statutas yra pateiktas prie šios sutarties ir ESS pridedamame protokole, kuris yra jų sudedamoji dalis.
3 Protokolo Nr. 5 dėl banko statuto 7 straipsnio 3 dalies h punkte numatyta, kad valdytojų taryba tvirtina banko darbo tvarkos taisykles. Šios taisyklės buvo patvirtintos 1958 m. gruodžio 4 d. ir kelis kartus iš dalies keistos. Jose nustatyta, kad su banko personalu susijusius aktus priima direktorių valdyba.
4 1960 m. balandžio 20 d. direktorių valdyba priėmė EIB personalo reglamentą. Ginčui taikytinoje Personalo reglamento 14 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad banko personalą sudaro tarnautojai, pagal einamas pareigas skirstomi į tris kategorijas: pirmoji kategorija – tai vadovaujančiąsias užduotis atliekantis personalas ir ją sudaro dvi pareigų grupės: „vadovaujamosios pareigos“ ir „C pareigos“; antroji kategorija – tai konceptualiąsias užduotis atliekantis personalas ir ją sudaro trys pareigų grupės: „D pareigos“, „E pareigos“ ir „F pareigos“; trečioji kategorija – tai vykdomąsias užduotis atliekantis personalas ir ją sudaro keturios pareigų grupės.
5 Personalo reglamento 41 straipsnyje nustatyta:
„Visus individualius ginčus tarp banko ir jo personalo narių nagrinėja [Europos Sąjungos] Teisingumo Teismas.
<…>“
6 Banko personalo etikos kodekso, kurį 2006 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino banko direktorių valdyba (toliau – Etikos kodeksas), 3.6 straipsnyje „Orumas darbe“ nustatyta:
„Jokios formos priekabiavimas arba bauginimas yra nepriimtinas. Bet kuris nuo priekabiavimo arba bauginimo nukentėjęs asmuo, vadovaudamasis banko orumo darbe politika, gali apie tai pranešti [Žmogiškųjų išteklių departamento] direktoriui ir jam negali būti dėl to priekaištaujama. Bankas turi pareigą su atitinkamu asmeniu elgtis rūpestingai ir pasiūlyti jam savo pagalbą.
3.6.1 Psichologinis priekabiavimas
Tai gana ilgą laiką kartojami priešiški arba netinkami žodžiai, pasikartojantis elgesys arba veiksmai, kuriuos vienas arba keli personalo nariai sako kitam personalo nariui, jam parodo arba atlieka. Užgauli pastaba, nemalonūs žodžiai, pavartoti per ginčą dėl susijaudinimo, nereiškia psichologinio priekabiavimo. Ir, atvirkščiai, kelias savaites arba kelis mėnesius nuolat pasikartojantys pykčio protrūkiai, patyčios, užgaulios pastabos arba žeidžiantys palyginimai, be jokių abejonių, yra priekabiavimo darbe požymiai.
<…>“
7 2003 m. bankas patvirtino Etikos kodekso 3.6 straipsnyje numatytą Orumo darbe politiką. Šio dokumento 2.1 straipsnyje „Apibrėžtys: priekabiavimas ir bauginimas – kas tai?“ nustatyta:
„[Etikos kodekso] 3.6 [straipsnyje] numatyta, kad priekabiavimas yra nepriimtinas, ir pateiktos kelios priekabiavimo apibrėžtys. Nėra vienos priekabiavimo apibrėžties, nes ir priekabiavimo, ir bauginimo gali būti daug formų. Dažnai fizine arba žodine išraiška jis trunka tam tikrą laiką, nors galimi ir atskiri smarkūs protrūkiai. Nesvarbu, ar nagrinėjamas elgesys yra tyčinis. Esminis požymis – priekabiavimas ir bauginimas yra nepageidautinas ir nepriimtinas elgesys, kenkiantis jį patiriančio asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi.
<…>“
8 Minėtame dokumente nustatytos dvi vidaus procedūros, skirtos priekabiavimo ir bauginimo atvejams nagrinėti, t. y. pirma, neoficiali procedūra, per kurią atitinkamas personalo narys siekia taikiai išspęsti problemą, ir, antra, oficiali tyrimo procedūra, kai jis oficialiai pateikia skundą, kurį nagrinėja iš trijų asmenų sudarytas tyrimo komitetas. Šis tyrimo komitetas yra įpareigotas atlikti objektyvų ir nepriklausomą tyrimą ir pateikti nuomonę su motyvuota rekomendacija banko prezidentui, kuris galutinai sprendžia dėl taikytinų priemonių.
9 Dėl tyrimo procedūros dokumente nustatyta:
„Tarnautojas dėl savo atvejo raštu arba žodžiu kreipiasi į [Žmogiškųjų išteklių departamento direktorių]. Jeigu šis mano, kad tai nėra skubus ir aiškus atvejis, kuriuo taikytinos drausminės nuobaudos, ir, atsižvelgiant į aplinkybes, atvejis gali būti pripažintas priekabiavimu, atitinkamas tarnautojas gali taip pradėti tyrimo procedūrą:
1. Jis raštu pateikia [Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriui] oficialų prašymą pradėti tyrimo procedūrą, nurodydamas skundo dalyką ir vieno arba kelių tariamų priekabiautojų tapatybę.
2. [Žmogiškųjų išteklių departamento direktorius], gavęs personalo atstovų pritarimą, pasiūlo [banko] prezidentui komiteto sudėtį ir nustato tyrimo pradžios datą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos.
3. [Žmogiškųjų išteklių departamento direktorius] nedelsdamas praneša apie atitinkamo tarnautojo rašto gavimą ir [taip] patvirtina [jam] tyrimo procedūros pradžią. Be to:
a) jis paprašo atitinkamo tarnautojo išdėstyti skundą aiškinamajame rašte <…>;
<…>
c) jis praneša, kad, gavus minėtą aiškinamąjį raštą, tariamam priekabiautojui bus pranešta apie skundo dalyką ir jam bus suteikta šiuo klausimu reikalinga informacija, bet nebus pateikta aiškinamojo rašto kopija;
<…>
e) jis praneša [skundą pateikusiam asmeniui], jog tariamam priekabiautojui bus priminta, kad [skundą pateikęs asmuo] jokiomis aplinkybėmis negali būti dėl to kaltinamas ir kad abi šalys dėl skundo nagrinėjimo turi griežtai laikytis konfidencialumo (nurodoma šio rašto data ir jo gavimo patvirtinimas siunčiamas [Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriui]);
<…>
4. Gavęs [skundą pateikusio asmens] aiškinamąjį raštą [Žmogiškųjų išteklių departamento direktorius]:
a) nedelsdamas išsiunčia raštą tariamam priekabiautojui ir patikslina skundo dalyką ir visą reikalingą informaciją, taip pat paprašo per [dešimt] dienų jam atsiųsti, pažymėjus, kad tai – konfidencialus dokumentas, atsakymą raštu, prie kurio, jei norima, gali būti pridėti pagrindžiamieji dokumentai arba įrodymai;
<…>
c) tariamam priekabiautojui primena, kad [skundą pateikęs asmuo] jokiomis aplinkybėmis negali būti dėl to kaltinamas ir kad abi šalys dėl skundo nagrinėjimo turi griežtai laikytis konfidencialumo (nurodoma šio rašto data ir jo gavimo patvirtinimas siunčiamas [Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriui]).
<…>“
10 Dėl apklausos dokumente parašyta:
„Apklausos tikslas – objektyviai nustatyti, kas yra įvykę, ir surinkti faktus, kurie padės parengti motyvuotą rekomendaciją. <…>
<…> Komitetas turi teisę spręsti, koks veikimo būdas yra tinkamas. Paprastai apklausa organizuojama kaip atskiri pokalbiai, kurie išdėstomi tokia tvarka:
– visų pirma – [skundą pateikęs asmuo;]
– [skundą pateikusio asmens] galimi nurodyti liudytojai[;]
– tariamas priekabiautojas[;]
– tariamo priekabiautojo galimi nurodyti liudytojai[;]
<…>“
11 Dėl tyrimo rezultato dokumente numatyta:
„Kai išklausomos visos šalys ir atliekami visi galimi reikalingi tyrimai, komitetas turi turėti galimybę posėdžiauti ir pasiūlyti motyvuotą rekomendaciją. Jis neturi įgaliojimų priimti sprendimą.
Komitetas gali pateikti įvairias rekomendacijas:
<…>
– pradėti drausminę procedūrą [tariamo priekabiautojo atžvilgiu].
<…>“
12 Dėl banko prezidento priimamo galutinio sprendimo dokumente nustatyta:
„[Banko] prezidento sprendime turi būti patikslintos galimos taikytinos priemonės ir nustatyti atitinkami terminai; pavyzdžiui, tai gali būti:
– drausminės procedūros [tariamo priekabiautojo atžvilgiu] įgyvendinimas,
<…>“
13 Pagal minėto dokumento 1 priedą ji turi būti siejama su Etikos kodeksu ir banko personalo reglamentu.
Faktinės bylos aplinkybės
14 1998 m. liepos 16 d. ieškovė banko buvo priimta į darbą, ji pradėjo eiti konceptualiąsias užduotis atliekančio personalo kategorijos E pareigas.
15 2001 m. balandžio 1 d. ieškovė buvo paaukštinta perkeliant į konceptualiąsias užduotis atliekančio personalo kategorijos D pareigas pirmąją pakopą.
16 Nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. ieškovės viršininkas buvo Y, iš pradžių – vykdant projektą, paskui – Rizikos valdymo generaliniame direktorate (GD) (toliau – Rizikos valdymo GD), kur ji ėjo Finansinės rizikos departamento Valiutų kursų rizikos padalinio vadovo pareigas. Eidama šias pareigas, ieškovė taip pat glaudžiai bendradarbiavo su X – Rizikos valdymo GD Kredito rizikos departamento direktoriumi.
17 2008 m. sausio 1 d. ieškovė buvo paskirta Rizikos valdymo GD skyriaus „Koordinavimas“ (toliau – Koordinavimo skyrius) vadove ir paaukštinta – perkelta į vadovaujančiąsias užduotis atliekančio personalo kategorijos C pareigas. Tuo metu Rizikos valdymo GD generaliniam direktoriui buvo tiesiogiai pavaldūs X ir Y – atitinkamai Kredito rizikos departamento direktorius ir Finansinės rizikos departamento direktorius, taip pat ieškovė. Ieškinio pateikimo metu ieškovė vis dar ėjo šias pareigas.
18 Nuo 2008 m. sausio 23 d. iki kovo 8 d. ieškovė buvo laikinojo nedarbingumo atostogose, o nuo 2008 m. kovo 9 d. iki liepos 28 d. – motinystės atostogose; paskui, iki 2008 m. rugsėjo 12 d., ji pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis.
19 2008 m. ieškovės vertinimo ataskaitoje vertintojas nusprendė, kad jos darbo rezultatai atitinka visus lūkesčius, ir jai buvo skirta premija.
20 2009 m. pirmojo ketvirčio ieškovės vertinimo ataskaitoje vertintojas nusprendė, kad ieškovės darbo rezultatai labai geri. Ieškovės atlyginimas pakeltas trimis minimaliomis pakopomis ir ji gavo premijas.
21 2010 m. gegužės 1 d. Rizikos valdymo GD generalinis direktorius buvo paskirtas į kitas pareigas banke. X paskirtas laikinai eiti Rizikos valdymo GD generalinio direktoriaus pareigas iki 2010 m. pabaigos ir iki 2011 m. kovo 30 d. Šiuo laikotarpiu jo anksčiau eitas Kredito rizikos departamento direktoriaus pareigas laikinai ėjo Z.
22 Visi trys – ieškovė, X ir Y – pateikė savo kandidatūras į Rizikos valdymo GD generalinio direktoriaus pareigas, o ieškovė savo ruožtu pateikė savo kandidatūrą ir į Kredito rizikos departamento direktoriaus pareigas. Nei X ir Y, nei ieškovės kandidatūra nebuvo pasirinkta.
23 Nuo 2010 m. gegužės 4 d. ieškovė buvo ilgose laikinojo nedarbingumo atostogose. Dėl to, kad nebuvo darbe, dalis jos, kaip Koordinavimo skyriaus vadovės, atsakomybės buvo paskirstyta X, Y ir Z.
24 2010 m. birželio 28 d. ieškovę gydantis gydytojas jos prašymu parengė pažymą, kad jai dėl sveikatos būklės būtinas gulimas poilsis, bet ji gali dirbti namuose gulėdama arba pusiau gulėdama, ir pažymos parengimo dieną tai nustatoma neapibrėžtam terminui. Remdamasi šia pažyma, ieškovė paprašė leisti dirbti namuose taikant nuotolinio darbo tvarką. Bankas patenkino šį prašymą dėl nuotolinio darbo ir patikslino, kad ieškovė išsaugo laikinojo nedarbingumo atostogose esančio asmens statusą.
25 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje ieškovė paprašė banko darbo medicinos gydytojo leisti ateiti dirbti pusę darbo dienos per savaitę į banko būstinę ir tęsti darbą taikant nuotolinio darbo tvarką. Šis prašymas buvo patenkintas.
26 2010 m. gruodžio 15 d. buvo paskirtas naujas Rizikos valdymo GD generalinis direktorius, kuris pradėjo eiti pareigas 2011 m. balandžio 1 d.
27 Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 8 d. iki balandžio 3 d. ieškovei dėl medicininių priežasčių buvo leista dirbti pusę darbo dienos.
28 2011 m. vasario 18 d. ieškovė, remdamasi Orumo darbe politika, pateikė prašymą pradėti tyrimo procedūrą prieš X ir Y, pirma pasinaudojusi neoficialia procedūra. Šiame prašyme ieškovė teigė, kad, kalbant apie X, nuo 2010 m. birželio mėn. ir, kalbant apie Y, nuo 2008 m. rugsėjo mėn. jie atliko bauginimo ir priekabiavimo prie jos veiksmus, kuriuos iš esmės sudarė, pirma, dezinformavimas ir informacijos neperdavimas siekiant sumažinti jos darbo veiksmingumą, antra, „nušalinimas“ pasiskirstant ir (arba) mažinant jos vaidmenį ir atsakomybę, trečia, viešas šmeižimas ir viešas ir (arba) privatus žeminimas ir, ketvirta, atskyrimas nuo jos kolegų atimant galimybę keistis su darbu susijusia informacija.
29 2011 m. vasario 22 d. bankas atsakė į ieškovės tų pačių metų vasario 18 d. raštą.
30 2011 m. vasario 28 d. Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriaus raštu ieškovei buvo pranešta apie pradėtą tyrimo procedūrą ir pasiūlyta išdėstyti savo skundą aiškinamajame rašte. Šiame rašte buvo nurodyta, kad, gavus aiškinamąjį raštą, tariamiems priekabiautojams bus pranešta apie skundo dalyką, jie gaus aiškinamojo rašto kopiją, kad būtų užtikrinta teisės į gynybą apsauga ir kad savo ruožtu, remiantis tuo pačiu principu, ieškovė gaus dviejų tariamų priekabiautojų atsakymų kopijas. Rašte taip pat buvo patikslinta, jog jiems bus priminta, kad jokiomis aplinkybėmis ji negali būti dėl to kaltinama ir kad abi šalys dėl skundo nagrinėjimo turi griežtai laikytis konfidencialumo.
31 2011 m. kovo 14 d. aiškinamajame rašte ieškovė apibūdino tariamų priekabiautojų priekabiavimo prie jos ir bauginimo veiksmus. Prie šio aiškinamojo rašto buvo pridėti dokumentai, turintys įrodyti jos skundo pagrįstumą. Keliuose iš šių priedų buvo duomenų, susijusių su ieškovės sveikatos būkle, įskaitant medicinines, be kita ko, nedarbingumo, pažymas, ir pridėtas susirašinėjimas elektroniniu paštu.
32 2011 m. kovo 16 d. raštu Žmogiškųjų išteklių departamento direktorius patvirtino 2011 m. kovo 14 d. aiškinamojo rašto gavimą ir pranešė ieškovei, kad tą pačią dieną šis aiškinamasis raštas buvo perduotas X ir Y. Šalys neginčija, kad taip pat buvo perduoti prie 2011 m. kovo 14 d. aiškinamojo rašto pridėti pagrindžiamieji dokumentai.
33 2011 m. kovo 28 d. aiškinamaisiais raštais atitinkamai X ir Y pateikė savo atsakymus į ieškovės aiškinamąjį raštą. Ieškovė gavo šių aiškinamųjų raštų kopijas.
34 Nuo 2011 m. balandžio 4 d. iki liepos 8 d. ieškovė buvo laikinojo nedarbingumo atostogose. Paskui ji grįžo į darbą terapijos tikslais dirbti pusę darbo dienos, o nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. grįžo į savo pareigas dirbti visą darbo dieną.
35 2011 m. balandžio 6 d. rašte Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriui ieškovė apskundė tai, kad 2011 m. kovo 14 d. aiškinamasis raštas ir visi jo priedai buvo perduoti tariamiems priekabiautojams, nors juose buvo daug konfidencialių asmens duomenų, be kita ko, susijusių su sveikata.
36 2011 m. balandžio 11 d. Žmogiškųjų išteklių departamento direktorius jai atsakydamas, be kita ko, pažymėjo, kad Orumo darbe politikos nuostatos dėl tyrimo procedūros, kiek tai susiję su bylos dokumentų perdavimu šalims, tuo metu buvo peržiūrimos siekiant apsaugoti teisę į gynybą ir suderinti šias nuostatas su naujomis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) gairėmis.
37 2011 m. balandžio 28 d. Žmogiškųjų išteklių departamentas atkreipė kiekvieno tariamo priekabiautojo dėmesį į tai, kad tarp 2011 m. kovo 16 d. išsiųstų dokumentų buvo ieškovės medicininių dokumentų, kuriuos ieškovė pateikė vykstant tyrimo procedūrai, ir jų paprašė elgtis su šiais dokumentais kaip su tokiais, kuriems būtinas griežčiausias konfidencialumas.
38 2011 m. gegužės 2 d. banko prezidento paskirtas tyrimo komitetas apklausė ieškovę, X ir Y.
39 Liudytojai, kuriuos ieškovė paprašė pakviesti į tyrimo komitetą, atsisakė atvykti, išskyrus vieną asmenį. Apklausęs X nurodytus liudytojus ir asmenis, kuriuos norėjo apklausti savo iniciatyva, tyrimo komitetas nusprendė nebekviesti į apklausą ieškovės nurodytų liudytojų.
40 2011 m. liepos 11 d. tyrimo komitetas parengė savo nuomonę (toliau – tyrimo komiteto nuomonė). Dėl X tyrimo komitetas nusprendė, kad negalėjo „konstatuoti netinkamo ir tyčinio elgesio, kuris gali būti vertinamas kaip [X] priekabiavimas“; dėl Y, konstatavęs, kad tam tikri ieškovės skundžiami veiksmai pasitvirtino, tyrimo komitetas neišsakė nuomonės, ar šie veiksmai buvo psichologinis priekabiavimas. Šioje nuomonėje tyrimo komitetas pateikė bankui kelias rekomendacijas.
41 2011 m. liepos 27 d. raštu banko prezidentas pranešė ieškovei, kad, atsižvelgęs į tyrimo komiteto nuomonę, nusprendė nenagrinėti jos skundo administracine tvarka (toliau – 2011 m. liepos 27 d. sprendimas). Šiame rašte banko prezidentas pažymėjo, kad Žmogiškųjų išteklių departamento direktorius gali padėti jai su banko finansų kontrolieriumi aptarti galimą jos perkėlimą.
42 2011 m. rugpjūčio mėn. nenustatytą dieną ieškovė pateikė EDAPP skundą dėl jos asmens duomenų tvarkymo banko tarnybose vykstant tyrimo procedūrai. EDAPP pradėjo tyrimą, bet 2012 m. vasario 2 d. jį sustabdė, kol bus priimtas galutinis Sąjungos teismo sprendimas šioje byloje.
43 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu ieškovė pateikė bankui prašymą atlyginti žalą; juo buvo siekiama, kad būtų atlyginta žala, padaryta dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo neteisėtumo ir neteisėtų veiksmų, kurie jos atžvilgiu buvo atliekami nuo 2008 m. rugsėjo mėn., laikytinų tarnybos klaidomis.
44 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu banko prezidentas atmetė prašymą atlyginti žalą (toliau – 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimas).
45 2011 m. gruodžio 21 d. raštu banko prezidentas paklausė buvusio generalinio Rizikos valdymo GD direktoriaus apie galimybę perkelti ieškovę į kitą direktoratą.
46 2012 m. vasario 2 d. EDAPP skirtu raštu bankas atsakė į kelis klausimus, kuriuos jam pateikė EDAPP.
Šalių reikalavimai ir procesas
47 Ieškinyje ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti 2011 m. liepos 11 d. tyrimo komiteto nuomonėje pateiktą galutinę išvadą, kad nėra faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip priekabiavimas ieškovės atžvilgiu,
– panaikinti 2011 m. liepos 27 d. sprendimą,
– pripažinti, kad ji buvo priekabiavimo veiksmų auka,
– nurodyti bankui nutraukti šį priekabiavimą,
– panaikinti 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą,
– pripažinti banko padarytas tarnybos klaidas,
– pripažinti, kad bankas yra atsakingas už 2011 m. liepos 27 d. sprendimo neteisėtumą, priekabiavimo veiksmus, kurių auka ji buvo, ir banko padarytas tarnybos klaidas,
– nurodyti bankui atlyginti ieškovei buvusią ir būsimą fizinę, neturtinę ir turtinę žalą, atsiradusią dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo neteisėtumo, psichologinio priekabiavimo prie ieškovės ir banko padarytų tarnybos klaidų; žala turi būti atlyginta kartu su palūkanomis:
– kalbant apie 2011 m. liepos 27 d. prezidento laiško neteisėtumą:
– turtinė žala, atsiradusi dėl darbo užmokesčio praradimo: 113 100 eurų,
– neturtinė žala: 50 000 eurų;
– kalbant apie psichologinį priekabiavimą prie ieškovės:
– turtinė žala, atsiradusi dėl darbo užmokesčio ir karjeros praradimo: 132 100 eurų,
– neturtinė žala: 50 000 eurų,
– patirtos išlaidos: 13 361,93 euro;
– kalbant apie banko padarytas tarnybos klaidas:
– dėl banko padaryto konfidencialumo ir duomenų apsaugos pareigos pažeidimo: 10 000 eurų,
– dėl įvykio, susijusio su liudytojų apklausa: 40 000 eurų;
– taikyti tyrimo priemones – skirti ir atlikti liudytojų apklausą pagal prie ieškinio pridėtą pasiūlymą pateikti įrodymų,
– taikyti tyrimo priemones – skirti ekspertizę, kad būtų konstatuotas žalos, atsiradusios jai dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo neteisėtumo, psichologinio priekabiavimo prie jos ir banko padarytų tarnybos klaidų, dydis; šios ekspertizės dalykas yra išsamiau išdėstytas prie ieškinio pridėtame pasiūlyme pateikti įrodymų,
– priteisti iš banko bylinėjimosi išlaidas.
48 Savo atsiliepime į ieškinį bankas Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną ir (arba) kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
49 2012 m. sausio 31 d. Tarnautojų teismo kanceliarijai pateiktu raštu EDAPP paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų.
50 2012 m. balandžio 24 d. Tarnautojų teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi EDAPP buvo leista įstoti į bylą. EDAPP įstojimo į bylą paaiškinimą Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2012 m. birželio 1 d. Įstojimo į bylą paaiškinime EDAPP patikslina, kad įstoja į bylą palaikyti tik ieškovės reikalavimų, kuriais siekiama, kad būtų išnagrinėtos 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) įtvirtintos asmens duomenų apsaugos taisyklės. 2012 m. birželio 22 d. ir 2012 m. liepos 2 d. atsiliepimais atitinkamai ieškovė ir bankas pateikė savo pastabas dėl EDAPP įstojimo į bylą. Bankas paprašė atmesti EDAPP reikalavimus ir nurodyti EDAPP atlyginti savo įstojimo į bylą išlaidas.
51 2012 m. kovos 30 d. Tarnautojų teismui skirtu raštu ieškovė pasiskundė, kad vienas iš bankui atstovaujančių tarnautojų susisiekė telefonu su vienu iš asmenų, kuriuos ieškovė prie savo ieškinio pridėtame pasiūlyme pateikti įrodymų pasiūlė kaip liudytojus, kad sužinotų, ar šis asmuo ketina liudyti Tarnautojų teisme ieškovės naudai. Po šio pokalbio šis asmuo vienam ieškovės kolegai pasakė, kad nenori liudyti, nes bijo bausmės.
52 2012 m. gegužės 4 d. raštu bankas pateikė savo pastabas dėl 2012 m. kovo 30 d. ieškovės rašto.
53 2014 m. sausio 17 d. Tarnautojų teismo kanceliarijos raštais šalims buvo pasiūlyta atsakyti į proceso organizavimo priemones. Jos šį prašymą tinkamai įvykdė. Savo atsakyme ieškovė iš naujo įvertino turtinę žalą, kurią mano patyrusi, ir nurodė, kad nuo šiol suma siekia 218 800 eurų.
54 Per posėdį ieškovė atsisakė pirmosios ir ketvirtosios reikalavimų dalių. Taip pat ji paprašė Tarnautojų teismo kartu nagrinėti septintąjį ir aštuntąjį reikalavimus.
Dėl priimtinumo
I – Dėl trečiojo reikalavimo, kuriuo siekiama, kad būtų konstatuotas priekabiavimas
55 Ieškovė Tarnautojų teismo prašo konstatuoti, kad ji buvo ir vis dar yra psichologinio priekabiavimo auka.
56 Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos teismas neturi daryti bendro pobūdžio konstatavimų (sprendimų De Nicola / EIB, T‑120/01 ir T‑300/01, EU:T:2004:367, 136 punktas ir De Nicola / EIB, T‑264/11 P, EU:T:2013:461, 63 punktas).
57 Darytina išvada, kad reikalavimai konstatuoti priekabiavimą yra nepriimtini ir turi būti atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paprašė Tarnautojų teismo taikyti tyrimo priemones, susijusias su liudytojų apklausa, kuri jam leistų konstatuoti šį priekabiavimą, nėra būtina imtis šių priemonių ir priimti sprendimo dėl procedūros įvykio, kurį ieškovė atskleidžia savo 2012 m. kovo 30 d. rašte.
II – Dėl penktojo reikalavimo, kuriuo siekiama panaikinti 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą
58 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendime banko prezidentas atmetė prašymą atlyginti žalą, kurį ieškovė jam išsiuntė 2011 m. rugpjūčio 25 d. siekdama, kad būtų atlyginta žala, kurią ji manė patyrusi dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo neteisėtumo ir neteisėtų banko veiksmų, jos atžvilgiu atliekamų nuo 2008 m. rugsėjo mėn. ir laikytinų tarnybos klaidomis.
59 Tačiau Tarnautojų teismas konstatuoja, kad šiame ieškinyje ieškovė pateikia reikalavimus atlyginti žalą, kuriais siekiama gauti tos pačios žalos atlyginimą.
60 Šiomis aplinkybėmis nereikia priimti atskiro sprendimo dėl reikalavimų, kuriais siekiama panaikinti 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą (žr. Sprendimo Verheyden / Komisija, F‑72/06, EU:F:2009:40, 30 punktą).
III – Dėl šeštojo reikalavimo, kuriuo siekiama, kad būtų konstatuotos banko padarytos tarnybos klaidos
61 Ieškovė prašo Tarnautojų teismo konstatuoti, kad bankas jos atžvilgiu padarė kelias tarnybos klaidas.
62 Tačiau Tarnautojų teismas pažymi, kad, pateikdama savo reikalavimus atlyginti žalą, ieškovė, be kita ko, prašo Tarnautojų teismo priteisti bankui atlyginti žalą, kuri jai buvo padaryta dėl tų pačių tarnybos klaidų. Todėl reikalavimai konstatuoti tarnybos klaidas yra atskiri reikalavimai, kuriais iš tikrųjų siekiama, kad Tarnautojų teismas pripažintų tam tikrų argumentų, pagrindžiančių jos ieškinio dėl žalos atlyginimo, pagrįstumą. Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką tokie reikalavimai turi būti atmesti kaip nepriimtini, nes Tarnautojų teismas neturi daryti teisinių pareiškimų (Sprendimo A / Komisija, F‑12/09, EU:F:2011:136, 83 punktas; Nutarties Marcuccio / Komisija, F‑87/07, EU:F:2008:135, 36 punktas).
63 Todėl reikalavimai konstatuoti banko padarytas tarnybos klaidas turi būti atmesti kaip nepriimtini.
Dėl reikalavimų panaikinti sprendimą ir reikalavimų atlyginti žalą
I – Dėl reikalavimų panaikinti 2011 m. liepos 27 d. sprendimą
A – Šalių argumentai
64 Ieškovė nurodo, kad 2011 m. liepos 27 d. sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida ir jis turi būti panaikintas. Šiuo atžvilgiu ji tvirtina, kad tyrimo komiteto nuomonėje, pirma, yra konstatuota nerimą keliančių dalykų, dėl kurių banko prezidentas privalėjo imtis priemonių, be kita ko, kad nutrauktų priekabiavimą, o ne nuspręstų nutraukti jos skundo nagrinėjimą. Pavyzdžiui, tyrimo komiteto nuomonėje nurodyta, kad buvo viešo ieškovės šmeižimo ir žeminimo faktinių aplinkybių ir kad ji buvo izoliuota ir išstumta iš savo kolegų rato. Be to, kaip teigiama šioje nuomonėje, Y savavališkai nušalino ją nuo jos pareigų. Antra, tyrimo komiteto nuomonėje buvo rekomendacija perkelti ieškovę paisant jos interesų ir paskirti ją į padalinio vadovo pareigas, suteikiančias realių karjeros galimybių. Todėl ieškovė mano, kad banko prezidentas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai, remdamasis tyrimo komiteto nuomone, priėmė 2011 m. liepos 27 d. sprendimą ir kai tai padaręs atsisakė nagrinėti jos skundą administracine tvarka, taikyti priemones, būtinas priekabiavimui, kurio auka ji buvo, nutraukti, grąžinti jai ankstesnes funkcijas arba perkelti į lygiavertes pareigas.
65 Bankas atsikerta, jog 2011 m. liepos 27 d. sprendimas neprieštarauja tyrimo komiteto nuomonei, nes abiejuose konstatuojama, kad nebuvo psichologinio priekabiavimo prie ieškovės faktinių aplinkybių. Be to, atsižvelgdamas į tyrimo komiteto rekomendacijas šiuo klausimu, 2011 m. liepos 27 d. sprendime bankas pasiūlė ieškovei pagalvoti apie jos perkėlimą į kitą direktoratą.
B – Tarnautojų teismo vertinimas
66 Tarnautojų teismui pateiktas klausimas, ar banko prezidentas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai, atsižvelgdamas į tyrimo komiteto nuomonę, priėmė 2011 m. liepos 27 d. sprendimą. Siekdamas, kad išliktų banko prezidento turimos diskrecijos veiksmingumas, Tarnautojų teismas jau yra pažymėjęs, kad klaida akivaizdi, kai lengvai suvokiama ir gali būti įrodyta taikant kriterijus, kuriuos turi atitikti tam tikrų įgaliojimų priimti sprendimą įgyvendinimas (Sprendimo Canga Fano / Taryba, F‑104/09, EU:F:2011:29, 35 punktas, patvirtintas apeliacinėje instancijoje Sprendimo Canga Fano / Taryba, T‑281/11 P, EU:T:2013:252, 127 punkte).
67 Tarnautojų teismas pažymi, jog tyrimo komiteto nuomonėje yra patikslinta, kad šis komitetas turi „nustatyti, ar [ieškovė] buvo [X ir Y] priekabiavimo ir bauginimo auka, atsižvelgiant į tai, kad [tyrimo komitetas] psichologiniu priekabiavimu laiko bet kokį netinkamą elgesį, kuris trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingas ir kurį sudaro fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai, kurie yra tyčiniai ir gali pakenkti bet kurio asmens asmenybei, orumui ar fizinei arba psichikos sveikatai“. Toliau tyrimo komitetas nurodo, kad, „siekiant nustatyti, ar yra psichologinis priekabiavimas, esminis veiksnys yra skundą pateikusio asmens nurodytų asmenų netinkamas arba tyčinis elgesys“ ir kad jis „stengėsi [ieškovės] priekaištus nagrinėti atsižvelgdamas į šiuos kriterijus“.
68 Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas konstatuoja, kad Etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje psichologinis priekabiavimas yra apibrėžiamas kaip „gana ilgą laiką kartojami priešiški arba netinkami žodžiai, pasikartojantis elgesys arba veiksmai, kuriuos vienas arba keli personalo nariai sako kitam personalo nariui, jam parodo arba atlieka“. Ši Etikos kodekso nuostata turi būti aiškinama kartu su Orumo darbe politikos nuostata, šiuo atveju – jos 2.1 straipsniu, kuris skirtas priekabiavimui apibrėžti ir pagal kurį „nėra svarbu, ar nagrinėjamas elgesys tyčinis. Esminis požymis – priekabiavimas ir bauginimas yra nepageidautinas ir nepriimtinas elgesys, kenkiantis jį patiriančio asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi“.
69 Taigi iš minėto 2.1 straipsnio, aiškinamo kartu su Etikos kodekso 3.6.1 straipsniu, formuluotės galima daryti dvi išvadas. Pirma, Etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje nurodyti žodžiai, elgesys ir veiksmai turi pakenkti nukentėjusio asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi. Antra, kadangi nereikalaujama, kad nagrinėjamas elgesys būtų tyčinis, nėra reikalaujama įrodyti, kad tais žodžiais, elgesiu arba veiksmais buvo siekiama pakenkti asmens orumui. Kitais žodžiais tariant, psichologinis priekabiavimas gali būti pripažįstamas ir nereikalaujant įrodyti, kad priekabiautojas savo žodžiais, elgesiu arba veiksmais siekė tyčia pakenkti nukentėjusiam asmeniui. Taigi psichologinis priekabiavimas, kaip jis suprantamas pagal Orumo darbe politikos 2.1 straipsnį, aiškinamą kartu su Etikos kodekso 3.6.1 straipsniu, bus tuo atveju, kai žodžiai, elgesys arba veiksmai, kurie buvo pasakyti, parodyti arba atlikti, objektyviai pakenkė tam tikro asmens savigarbai arba pasitikėjimui savimi.
70 Per posėdį paklaustas apie psichologinio priekabiavimo apibrėžtį bankas patvirtino, jog tam, kad elgesys būtų pripažintas psichologiniu priekabiavimu, kaip jis suprantamas pagal minėtą 2.1 straipsnį, aiškinamą kartu su Etikos kodekso 3.6.1 straipsniu, reikia, kad šis elgesys būtų „netinkamas ir tyčinis“, kaip savo išvadoje nurodė tyrimo komitetas.
71 Tačiau šis tvirtinimas negali būti pripažintas pagrįstu, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 69 punkto ir remiantis Orumo darbe politikos 2.1 straipsniu, nėra reikalaujama, kad nagrinėjamas elgesys būtų tyčinis.
72 Per posėdį bankas taip pat teigė, kad reikia atskirti tariamo priekabiautojo „objektyviai“ tyčinį elgesį nuo „subjektyviai“ tyčinio elgesio, nes tai, kad Orumo darbe politikoje yra nustatyta, jog neturi reikšmės klausimas, ar nagrinėjamas elgesys yra tyčinis, reiškia, kad privalo būti tik objektyviai tyčinis tariamo priekabiautojo elgesys ir nėra būtina, kad jo elgesys būtų subjektyviai tyčinis. Tačiau šis argumentas negali būti priimtinas, nes pagal minėto 2.1 straipsnio formuluotę toks atskyrimas neleidžiamas.
73 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad psichologinio priekabiavimo sąvoka, kuria remiamasi tyrimo komiteto nuomonėje ir kuri pakartota šio sprendimo 67 punkte, yra siauresnė nei nustatytoji minėtame 2.1 straipsnyje, aiškinamame kartu su Etikos kodekso 3.6.1 straipsniu, todėl ji neatitinka banko tarnautojams taikomų teisės nuostatų.
74 Siekdamas išsamumo, Tarnautojų teismas išnagrinės, ar tyrimo komitetas, nors rėmėsi klaidinga psichologinio priekabiavimo sąvoka, vis dėlto siekė nustatyti, ar X ir Y iš tikrųjų atliko ieškovės skundžiamus veiksmus, ir, jei taip, įvertinti, ar dėl šių veiksmų buvo objektyviai pakenkta ieškovės asmenybės psichologijai, ir šiuo atveju šie veiksmai būtų laikomi priekabiavimu.
75 Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas pažymi, jog keliose tyrimo komiteto nuomonės vietose matyti, kad šis siekė nustatyti tik tai, ar tariamų priekabiautojų elgesys ieškovės atžvilgiu buvo „netinkamas ir tyčinis“.
76 Pavyzdžiui, tyrimo komitetas teigia, kad Y „yra <...> laikomas ambicingu žmogumi, kuris turi savo profesinės ateities vizijų ir kai kurių yra apibūdinamas kaip buldozeris, judantis į priekį ir nelabai kreipiantis dėmesį į galimą padaryti šalutinę žalą“, ir nemano, kad „Y elgesys buvo nukreiptas asmeniškai prieš [ieškovę], nes labai tikėtina, kad Y lygiai taip pat elgtųsi, jei kas nors kitas atsidurtų tokioje pačioje situacijoje kaip [ieškovė]: kadangi šioje vietoje buvo ji, jo ambicijoms trukdė būtent ji, o tai, kad jos nebuvo darbe, iš dalies trukdė gerai atlikti darbą, tai ir nušalinti reikėjo ją“.
77 Darydamas paskesnes išvadas ir kalbėdamas apie ieškovės priekaištą dėl dezinformavimo ir informacijos neperdavimo tyrimo komitetas nurodo, kad „pažymi tam tikrus ieškovės informavimo trūkumus“, bet „tai veikiau buvo <...> neatsakingumas arba tam tikras aplaidumas, nei piktybinis ketinimas nušalinti [ieškovę] nuo informacijos srauto“.
78 Be to, dėl ieškovės kaltinimo tariamiems priekabiautojams dėl „nušalinimo“ pasiskirstant ir (arba) mažinant jos vaidmenį ir atsakomybę, tyrimo komitetas, konstatavęs šio kaltinimo pagrįstumą, teigia, kad jis „nemano, jog [X] tyčiniu ir netinkamu elgesiu prisidėjo prie šio [ieškovės] padėties žlugdymo“ ir kad, atvirkščiai, jis mano, jog Y „sąmoningai užėmė vietą, kuri liko tuščia [ieškovei] nebūnant darbe, ir kaip su „šalutine žala“ sutiko su jos nušalinimu nuo pareigų, kad in fine pats užimtų geresnę poziciją“.
79 Taip pat, kalbėdamas apie ieškovės kaltinimą dėl viešo šmeižimo, tyrimo komitetas nurodo, kad „žeminanti ir blogėjanti padėtis, į kurią galėjo patekti [ieškovė], susiklostė daugiau dėl bendros situacijos, o ne dėl to, kad [X] ir (arba) [Y] tyčia to siekė“.
80 Be to, dėl ieškovės priekaišto dėl jos atskyrimo nuo kolegų rato tyrimo komitetas teigia, kad šis išstūmimas, „jam atrodantis tikras, <...> nėra konkretaus tyčinio ir netinkamo veikimo siekiant išstumti [ieškovę] pasekmė“.
81 Galiausiai X skirtoje ištraukoje patvirtinama, jog tyrimo komitetas nusprendė, kad priekabiavimo nebuvo, nes, jo nuomone, nepaaiškėjo, kad X tyčia siekė sužlugdyti ieškovę. Iš tikrųjų, išnagrinėjęs X elgesį ieškovės atžvilgiu, tyrimo komitetas nusprendė, kad „dėl to [tyrimo komitetas] negalėjo konstatuoti netinkamo ir tyčinio elgesio, kuris gali būti vertinamas kaip [X] priekabiavimas“.
82 Tačiau net jei tyrimo komitetas dėl jo taikytos klaidingos psichologinio priekabiavimo sąlygos apribojo savo tyrimą, kaip nurodyta šio sprendimo 75 ir 81 punktuose, Tarnautojų teismas pažymi, kad šis komitetas konstatavo, jog X ir Y iš tikrųjų elgėsi tam tikru būdu, dėl kurio jiems priekaištauja ieškovė. Pavyzdžiui, jis teigia, jog X „<...> nesureagavo taip griežtai, kaip turbūt reikėjo, kad duotų Y suprasti, jog jo laikinai einamos pareigos turėtų likti laikinos“.
83 Dėl Y tyrimo komitetas konstatavo, kad jis „žingsnis po žingsnio nušalino [ieškovę] nuo jos pareigų, pasisavindamas visas strategines koordinavimo tarnybos užduotis. Šiuo metu yra aišku <...>, jog [Rizikos valdymo GD] darbo organizavimo struktūra yra tokia, kad [Y] sutelkia savo rankose visas pagrindines, strategines, funkcijas, todėl yra labai gerai pastebimas banko vadovybei, ir kad ieškovės vaidmuo buvo apribotas administracinėmis funkcijomis. Taigi buvo taip, kaip spėjo [ieškovė]“. Tyrimo komiteto nuomone, Y pasinaudojo bendra situacija, kuri tuo metu susiklostė [Rizikos valdymo GD], kad užimtų vietą ir pakiltų savo profesinės karjeros laiptais, ir [kad] jis sutiko, kad atitinkamai susilpnėtų [ieškovės] padėtis“.
84 Toliau tyrimo komitetas teigia, kad jis „pažymi tam tikrus [ieškovės] informavimo trūkumus“, kad „[ieškovės] vaidmuo ir atsakomybė iš tikrųjų neteko labai didelės dalies savo esminių ir strateginių elementų, kurie leidžia parodyti savo gebėjimus banko vadovybei ir suteikti pagrindą tolesnei profesinei karjerai“, ir kad ieškovės atskyrimas nuo jos kolegų rato „jam atrodo tikras“.
85 Be to, tyrimo komitetas „yra įsitikinęs, kad [ieškovei] pasireiškia visi požymiai, paprastai atsirandantys psichologinį priekabiavimą patyrusiam asmeniui: depresinė būsena, liūdnumas, nerimas, savęs nuvertinimas, vienatvės ir atskirties jausmas, abejonės dėl gyvenimo prasmės ir profesinio pasirinkimo, labai pablogėję darbo vietoje susiklostę santykiai“; jis konstatavo, kad ieškovė „yra didelių psichinių kančių patiriantis asmuo, kuriam pasireiškia visi psichologinio priekabiavimo požymiai“.
86 Taigi, Tarnautojų teismas turi konstatuoti, kad, padaręs išvadą, pirma, dėl tam tikrų ieškovės skundžiamų tariamų priekabiautojų veiksmų buvimo ir, antra, dėl psichologinio priekabiavimo požymių pasireiškimo ieškovei, tyrimo komitetas nebandė nustatyti, ar jai pasireiškę psichologinio priekabiavimo požymiai, be kita ko, nukentėjusi savigarba ir pasitikėjimas savimi, atsirado dėl minėto elgesio. Dėl X tyrimo komitetas nusprendė negalėjęs „konstatuoti netinkamo ir tyčinio elgesio, kuris gali būti vertinamas kaip [X] priekabiavimas“, o dėl Y, konstatavęs, kad pasitvirtino tam tikri ieškovės skundžiami veiksmai, tyrimo komitetas neišsakė nuomonės, ar tie veiksmai buvo psichologinis priekabiavimas.
87 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad tyrimo komiteto nuomonė, pirma, buvo parengta atlikus tyrimą, per kurį tariamų priekabiautojų elgesys nebuvo nagrinėtas atsižvelgiant į psichologinio priekabiavimo apibrėžtį pagal Orumo darbe politikos 2.1 straipsnį, aiškinamą kartu su Etikos kodekso 3.6.1 straipsniu, ir, antra, ji nepakankamai nuosekli, nes joje kartu konstatuojama, kad buvo tam tikrų ieškovės skundžiamų tariamų priekabiautojų veiksmų ir kad ieškovei pasireiškė patirto psichologinio priekabiavimo požymių, tačiau nebuvo nustatyta, ar tie požymiai atsirado dėl šių veiksmų.
88 Todėl tyrimo komiteto nuomonėje yra padaryta pažeidimų.
89 Taigi banko prezidentas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai, atsižvelgęs į šią nuomonę, priėmė 2011 m. liepos 27 d. sprendimą. Banko prezidentui padarius pažeidimą, 2011 m. liepos 27 d. sprendimas turi būti panaikintas.
90 Todėl turi būti tenkinami reikalavimai panaikinti 2011 m. liepos 27 d. sprendimą.
II – Dėl reikalavimų atlyginti ieškovei žalą
91 Ieškovės prašymas atlyginti žalą yra trijų dalių. Pateikdama pirmąją dalį ji prašo atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo neteisėtumo. Antroje dalyje ji prašo atlyginti tariamai patirtą žalą, kuri buvo padaryta dėl psichologinio priekabiavimo ir banko rūpestingumo pareigos pažeidimo. Trečioje dalyje prašoma atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl tarnybos klaidų.
A – Dėl žalos, padarytos dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo neteisėtumo, atlyginimo
1. Šalių argumentai
92 Ieškovė nurodo, kad 2011 m. liepos 17 d. sprendimu jai buvo padaryta materialinė žala, įvertinta 218 800 eurų. Iš esmės, kadangi banko prezidentas atsisakė imtis priemonių jos atžvilgiu ir grąžinti jos funkcijas arba paskirti į lygiavertes pareigas, suteikiančias realių karjeros galimybių, ji eidama savo pareigas nebeturėjo jokios atsakomybės ir karjeros perspektyvų. Taigi 2011 m. liepos 27 d. sprendimu buvo padarytas ir toliau daromas poveikis jos atlyginimui, be kita ko, premijoms, kurios nustatomos atsižvelgiant į tarnautojo tikslus ir atsakomybę. Ieškovė teigia, kad dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo ji taip pat patyrė netikrumo ir nerimo būseną, dėl ko jai buvo padaryta neturtinė žala, kurios negali atlyginti minėto sprendimo panaikinimas ir kurią ji vertina ex aequo et bono 50 000 eurų.
93 Bankas atsikerta, kad šis prašymas atlyginti žalą nepagrįstas ir jis negali būti kaltinamas dėl jokio neteisėto elgesio.
2. Tarnautojų teismo vertinimas
94 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką nesutartinė administracijos atsakomybė kyla, kai yra įvykdytos visos trys kumuliacinės sąlygos, t. y. administracijos akto arba skundžiamo institucijų elgesio neteisėtumas, žalos tikrumas ir priežastinio ryšio tarp nurodyto elgesio ir minėtos žalos buvimas (Sprendimo Skoulidi / Komisija, F‑4/07, EU:F:2008:22, 43 punktas ir Nutarties Marcuccio / Komisija, F‑69/10, EU:F:2011:128, 22 punktas). Darytina išvada, jog ieškiniui atmesti pakanka, kad nebūtų vienos iš šių trijų sąlygų (Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 11 ir 14 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).
95 Šioje byloje reikia pažymėti, ar ieškovės nurodyta turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo, kurio neteisėtumą Tarnautojų teismas konstatavo šio sprendimo 89 punkte.
96 Konstatavus šį banko sprendimo neteisėtumą, reikia išnagrinėti, ar šis neteisėtas sprendimas turėjo žalingų pasekmių ieškovei.
97 Dėl ieškovės prašymo, pirma, iš banko priteisti atlyginti turtinę žalą, kuri jai buvo padaryta 2011 m. liepos 27 d. sprendimu dėl to, kad bankas, nusprendęs nutraukti jos skundo nagrinėjimą ir nenagrinėti jo administracine tvarka, atsisakė imtis priemonių jai apginti, ir ji eidama savo pareigas nebeturėjo jokios atsakomybės, reikia priminti, kad teisme panaikintas aktas atgaline data pašalinamas iš teisinės sistemos, o kai panaikintas aktas jau buvo įvykdytas, jo pasekmių panaikinimas reikalauja atkurti teisinę situaciją, buvusią iki akto priėmimo (Sprendimo Kalmár / Europolas, F‑83/09, EU:F:2011:66, 88 punktas). Be to, pagal SESV 266 straipsnį institucija, kurios aktas buvo panaikintas, „privalo imtis būtinų priemonių <...> Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti“.
98 Kadangi bankas turi imtis priemonių šiam sprendimui įvykdyti ir Tarnautojų teismas negali nuspėti galimos naujos tyrimo procedūros išvadų, šioje stadijoje jis negali priteisti bankui atlyginti ieškovei jos patirtos neturtinės žalos, įskaitant patirtąją nuo 2011 m. liepos 27 d. Darytina išvada, kad negali būti tenkinami ieškovės reikalavimai šiuo klausimu, nes, kad ir kaip būtų, jie yra pirmalaikiai.
99 Antra, kalbant apie neturtinę žalą, kurią ieškovė mano patyrusi, primintina, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, vien neteisėto akto panaikinimas gali būti teisingas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas, nebent ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kuri gali būti atskirta nuo neteisėtumo, dėl kurio panaikinamas aktas, ir kuri negali būti visiškai atlyginta panaikinant tą aktą (Sprendimo CH / Parlamentas, F‑129/12, EU:F:2013:203, 64 punktas). Tarnautojų teismas taip pat primena, jog nėra abejonių, kad neteisybės jausmas ir kančios, kurių asmeniui sukelia dalyvavimas per ikiteisminę procedūrą, o vėliau – teismo procese, kad būtų pripažintos jo teisės, yra žala, kuri gali būti kildinama vien iš tos aplinkybės, kad administracija padarė pažeidimų. Ši žala gali būti atlyginama, jeigu jos nekompensuoja pasitenkinimas ginčijamo akto panaikinimu (šiuo klausimu žr. Sprendimo CC / Parlamentas, F‑9/12, EU:F:2013:116, dėl kurio šiuo metu yra pareikštas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme (byla T‑457/13 P), 128 punktą).
100 Šio sprendimo 89 punkte buvo nuspręsta, kad bankas padarė pažeidimą, dėl kurio buvo panaikintas 2011 m. liepos 27 d. sprendimas. Šioje byloje Tarnautojų teismas konstatuoja, jog dėl to, kad banko prezidentas nenagrinėjo ieškovės skundo administracine tvarka, ieškovė buvo apimta netikrumo ir nerimo būsenos, kuri atskirtina nuo žalos, padarytos dėl neteisėtumo, kuriuo buvo pagrįstas 2011 m. liepos 27 d. sprendimo panaikinimas, ir kuri negali būti visa atlyginta tik panaikinus šį sprendimą.
101 Tarnautojų teismas mano: kadangi tyrimo komiteto nuomonė buvo susijusi su skundu dėl psichologinio priekabiavimo, banko prezidentas turėjo atidžiai išnagrinėti šią nuomonę, kad patikrintų, ar tyrimas buvo tinkamai atliktas, ir imtis atitinkamų priemonių, jei būtų konstatuotos klaidos.
102 Atsižvelgdamas į aplinkybes, kuriomis buvo priimtas 2011 m. liepos 27 d. sprendimas, Tarnautojų teismas mano, kad konkrečiomis bylos aplinkybėmis ieškovės patirta neturtinė žala būtų teisingai įvertinta nustatant ex æquo et bono 30 000 eurų sumą jai atlyginti.
B – Dėl tariamai patirtos žalos, kuri ieškovei buvo padaryta dėl psichologinio priekabiavimo ir banko rūpestingumo pareigos pažeidimo, atlyginimo
1. Šalių argumentai
103 Ieškovė teigia, kad bankas pažeidė savo rūpestingumo pareigą ir pareigą padėti, nes, nepaisant pranešimų jos viršininkui, Žmogiškųjų išteklių departamentui ir banko prezidentui, nebuvo imtasi jokių priemonių, kad būtų nutrauktas priekabiavimu ir bauginimu pasireiškęs X ir Y elgesys jos atžvilgiu. Taigi bankas leido šiam elgesiui būti daug mėnesių. Neatsižvelgęs į medicinos specialisto prašymą perkelti ją į kitą tarnybą, bankas visų pirma pažeidė savo rūpestingumo pareigą ir pareigą padėti.
104 Dėl šio rūpestingumo pareigos ir pareigos padėti pažeidimo, taip pat dėl patirto priekabiavimo ieškovės fizinės ir psichikos sveikatos būklė ėmė greičiau blogėti ir jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią ji vertina 50 000 eurų. Dėl to jai taip pat buvo padaryta turtinė žala, įvertinta 218 800 eurų, – ši suma atitinka, pirma, prarastas 2010–2015 m. premijas ir, antra, prarastas karjeros galimybes. Be to, ieškovė teigia, kad psichologinis priekabiavimas, kurio auka ji mano esanti, ją privertė kreiptis dėl advokato pagalbos, kurios kaina – 13 361,93 euro, savo gynybai vykstant tyrimo procedūrai užtikrinti.
105 Bankas prašo atmesti šį prašymą atlyginti žalą.
2. Tarnautojų teismo vertinimas
106 Pirma, Tarnautojų teismas turi išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovė, bankas pažeidė savo rūpestingumo pareigą ir pareigą padėti, atsisakydamas ją palaikyti, kai ji pranešė esanti priekabiavimo auka.
107 Šiuo atžvilgiu primintina, kad Orumo darbe politikoje yra nustatytos dvi vidaus procedūros, skirtos priekabiavimo ir bauginimo atvejams nagrinėti: pirma, neoficiali procedūra, per kurią atitinkamas personalo narys siekia taikaus sprendimo, ir, antra, oficiali procedūra, per kurią jis gali pateikti oficialų skundą, vėliau nagrinėtiną tyrimo komiteto.
108 Nors savo kaltinimu ieškovė bankui priekaištauja, kad šis iki jos prašymo pradėti tyrimo procedūrą pateikimo 2011 m. vasario 18 d. nesiėmė priemonių, kurias ji laikė būtinomis priekabiavimui nutraukti, pažymėtina, kad bankas taip elgėsi vykstant neoficialiai procedūrai, kuria buvo siekiama sutaikinti ieškovę ir tariamus priekabiautojus, todėl, ieškovei nepateikus kitokių nuorodų, šis elgesys negali būti vertinamas kaip banko rūpestingumo pareigos ir pareigos padėti pažeidimas.
109 Taip pat iš bylos matyti, kad 2011 m. vasario 22 d. raštu bankas atsakė į tų pačių metų vasario 18 d. ieškovės prašymą ir kad 2011 m. vasario 28 d. Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriaus raštu jai buvo pranešta apie tyrimo procedūros pradžią. Paskui per trumpą laiką buvo įgyvendinti įvairūs tyrimo procedūros etapai. Iš tikrųjų 2011 m. kovo 14 d. aiškinamajame rašte ieškovė išdėstė savo skundą, į kurį tariami priekabiautojai atsakė tų pačių metų kovo 28 d. aiškinamaisiais raštais. Tyrimo komitetas ieškovę, X ir Y apklausė 2011 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. liepos 11 d. parengė savo nuomonę. Šiomis aplinkybėmis ieškovė nepagrįstai teigia, kad vykstant tyrimo procedūrai bankas pažeidė savo rūpestingumo pareigą ir pareigą padėti.
110 Kalbant konkrečiai apie ieškovės argumentą, kad bankas nesilaikė medicinos specialisto dr. A rekomendacijos perkelti ją į kitą tarnybą, Tarnautojų teismas visų pirma pažymi, kad, remiantis bylos medžiaga, šios rekomendacijos data yra 2011 m. kovo 10 d. Toliau ieškovė savo atsakyme į procedūros organizavimo priemones teigia, kad diskusijos dėl galimo jos perkėlimo į finansų kontrolieriaus tarnybą prasidėjo jau 2010 m. lapkričio mėn. Galiausiai iš 2011 m. liepos 27 d. sprendimo matyti, kad šio sprendimo priėmimo dieną šios diskusijos dar vyko. Taigi konstatuotina, kad po 2011 m. kovo 10 d. vyko diskusijos dėl galimo ieškovės perkėlimo. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad bankas neatsižvelgė į minėtą prašymą dėl perkėlimo.
111 Reikia pridurti, kad nors savo argumentu ieškovė siekia parodyti, jog bankui aptariant jos perkėlimą į finansų kontrolieriaus tarnybą arba perkėlimą į kitą tarnybą nebuvo kalbama apie perkėlimą į lygiavertes pareigas, suteikiančias realias karjeros perspektyvas, konstatuotina, kad šis argumentas negali būti priimtinas, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad bankas neveikė geranoriškai.
112 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia atmesti prašymą atlyginti žalą, padarytą pažeidus rūpestingumo pareigą ir pareigą padėti.
113 Antra, Tarnautojų teismas turi išnagrinėti, ar ieškovės tariamai patirtas psichologinis priekabiavimas jai padarė, kaip ji teigia, turtinės ir neturtinės žalos.
114 Šiuo atžvilgiu primintina, kad tyrimo komitetas privalo nustatyti, ar buvo priekabiavimas, ir kad šioje byloje dėl X tyrimo komitetas nusprendė tik tai, kad negalėjo „konstatuoti netinkamo ir tyčinio elgesio, kuris gali būti vertinamas kaip [X] priekabiavimas“, o dėl Y jis neišsakė nuomonės, ar veiksmai, kuriuos skundė ieškovė ir kuriuos jis konstatavo, buvo psichologinis priekabiavimas.
115 Kadangi Tarnautojų teismas negali nuspėti nei galimo naujo tyrimo arba galimos naujos nuomonės išvadų, nei būsimo banko prezidento sprendimo, prašymas atlyginti išlaidas turi būti atmestas kaip pirmalaikis.
116 Galiausiai reikia išnagrinėti ieškovės prašymą, kuriuo siekiama dėl advokato, į kurį ji buvo priversta kreiptis savo gynybai vykstant tyrimo procedūrai užtikrinti, patirtų išlaidų ir jam sumokėtų honorarų atlyginimo.
117 Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas pažymi, kad advokato išlaidos, patirtos per teismo procesą, yra išlaidos, atlygintinos laikantis Tarnautojų teismo procedūros reglamento 86 ir paskesniuose straipsniuose numatytų sąlygų ir turi būti vertinamos šiomis aplinkybėmis. Dėl advokato išlaidų, patirtų vykstant priekabiavimo tyrimo procedūrai, to paties reglamento 91 straipsnyje kaip atlygintinos išlaidos yra numatytos tik išlaidos, susijusios su procesu Tarnautojų teisme, o su ankstesne procedūra susijusios išlaidos neįtraukiamos. Todėl jei tokios išlaidos būtų pripažintos atlygintina žala nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, tai būtų nesuderinama su per ikiteisminę procedūrą patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygintinu pobūdžiu. Taigi ieškovė, nagrinėjant jos ieškinį dėl žalos atlyginimo, negali gauti dėl advokato patirtų išlaidų ir honorarų, apmokėtų per tyrimo procedūrą, atlyginimo.
118 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia atmesti ieškovės reikalavimus atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl psichologinio priekabiavimo ir banko rūpestingumo pareigos pažeidimo.
C – Dėl žalos, tariamai patirtos dėl banko padarytų tarnybos klaidų, atlyginimo
119 Grįsdama savo prašymą atlyginti žalą, ieškovė nurodo dvi tarnybos klaidas, kurias bankas padarė vykstant tyrimo procedūrai: pirmoji – konfidencialumo pareigos ir Orumo darbe politikoje numatytos asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimas ir antroji – trukdymas apklausti liudytojus.
1. Dėl banko konfidencialumo pareigos ir Orumo darbe politikoje numatytos asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo
a) Šalių argumentai
120 Ieškovė teigia, kad bankas pažeidė savo konfidencialumo pareigą ir Orumo darbe politikoje numatytos asmens duomenų apsaugos taisykles, kurias EDAPP patvirtino 2005 m. Bankas sutrukdė tinkamai tyrimo procedūros eigai, sukėlė neigiamų kalbų apie ieškovę ir pakenkė jos reputacijai ir pasitikėjimui ja, padaręs neturtinės žalos, kurią ji vertina 10 000 eurų.
121 Grįsdama savo argumentus, ieškovė nurodo du kaltinimus.
122 Pateikdama pirmąjį kaltinimą ieškovė bankui priekaištauja, kad šis perdavė naujajam Rizikos valdymo GD generaliniam direktoriui – asmeniui, nesusijusiam su tyrimo procedūra, – X aiškinamąjį raštą, parengtą atsakant į jos 2011 m. kovo 14 d. aiškinamąjį raštą. Taip pat ji skundžiasi, kad „tam tikri [Koordinavimo skyriaus] administracinio personalo nariai“ taip pat galėjo susipažinti su vykstant tyrimo procedūrai parengta byla. Savo pastabose dėl EDAPP įstojimo į bylą paaiškinimo ieškovė pateikia susirašinėjimą elektroniniu paštu, siekdama pagrįsti savo tvirtinimą, kad vienas iš dokumentų, parengtas vykstant tyrimo procedūrai dėl X ir Y, buvo perduotas nesusijusiems su procedūra tretiesiems asmenims.
123 Bankas neigia leidęs naujajam Rizikos valdymo GD generaliniam direktoriui arba bet kokiam kitam su tyrimo procedūra nesusijusiam asmeniui susipažinti su vykstant tyrimo procedūrai parengtu X aiškinamuoju raštu. Jis pabrėžia, kad pranešė ieškovei ir tariamiems priekabiautojams apie visišką dokumentų, kuriais pasikeičiama vykstant tyrimo procedūrai, konfidencialumą.
124 Pateikdama savo antrąjį kaltinimą ieškovė teigia, kad vykstant tyrimo procedūrai bankas perdavė tariamiems priekabiautojams visą jos 2011 m. kovo 14 d. aiškinamąjį raštą, įskaitant priedus, nors šiuose dokumentuose „buvo daug asmens duomenų, susijusių, be kita ko, su [jos] sveikata, ir kad Orumo darbe politikoje nustatyta, jog tariamam priekabiautojui nėra pateikiama aiškinamojo rašto, kuriame išdėstytas skundas, kopija“.
125 Bankas teigia, kad taikant Orumo darbe politikos taisyklę, pagal kurią tariamas priekabiautojas negauna aiškinamojo rašto, kuriame išdėstytas skundas, kopijos, nevisiškai paisoma teisės į gynybą, kurios turi būti paisoma per bet kokią procedūrą, per kurią gali būti priimtas asmeniui nepalankus sprendimas. Kadangi tyrimo procedūra galėjo baigtis X ir Y atleidimu, paisydamas tariamų priekabiautojų teisės į gynybą ir įvertinęs, ar būtina perduoti visą bylą, ar tik jos dalį, bankas nusprendė jiems perduoti visą 2011 m. kovo 14 d. aiškinamąjį raštą, įskaitant priedus. Konkrečiai kalbant, kadangi ieškovė dėl savo sveikatos sutrikimo apkaltino X ir Y, paaiškėjo būtinybė perduoti 2011 m. kovo 10 d. psichiatro dr. A pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad ieškovės psichikos sutrikimai prasidėjo Rizikos valdymo GD vadovaujant ankstesniam generaliniam direktoriui dėl jo daromo spaudimo, ir kurioje buvo patarta perkelti ieškovę į kitą tarnybą.
126 Bankas priduria, kad viso 2011 m. kovo 14 d. aiškinamojo rašto su priedais perdavimas nėra neproporcingas, juo labiau kad 2011 m. vasario 28 d. Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriaus raštu buvo aiškiai atkreiptas ieškovės dėmesys į tai, kad visas jos aiškinamasis raštas bus perduotas tariamiems priekabiautojams. Kadangi ieškovė vis dėlto nusprendė pateikti savo aiškinamąjį raštą su visais priedais, įskaitant medicinines pažymas, ir nepaprašė laikyti šių dokumentų konfidencialiais, ji netiesiogiai sutiko, kad jie būtų perduoti X ir Y.
127 Nors savo įstojimo į bylą paaiškinime EDAPP prašė leisti įstoti į bylą palaikyti reikalavimų atlyginti žalą dėl konfidencialumo pareigos ir asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo, jis išsako nuomonę tik dėl antrojo kaltinimo, susijusio su viso 2011 m. kovo 14 d. aiškinamojo rašto perdavimu tariamiems priekabiautojams. Kaip ir ieškovė, jis reikalauja, kad Tarnautojų teismas konstatuotų, jog šis perdavimas yra banko padaryta tarnybos klaida, ir nurodytų bankui atlyginti žalą, kuri dėl šios klaidos buvo padaryta ieškovei.
128 Grįsdamas savo reikalavimus EDAPP nurodo du ieškinio pagrindus, susijusius atitinkamai su Orumo darbe politikos ir Reglamento Nr. 45/2001 pažeidimu.
129 Savo pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimo ieškovė taip pat nurodo, kad bankas įvairiai aiškina savo pareigą paisyti gynybos teisės, nes per kitą 2010 m. vykdytą tyrimo procedūrą jis, atvirkščiai, atsisakė perduoti skundą ir prie jo pridėtus dokumentus asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdoma tyrimo procedūra.
130 Bankas savo pastabose dėl EDAPP įstojimo į bylą paaiškinimo pažymi, kad antrasis EDAPP nurodytas pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 45/2001 pažeidimu, yra nepriimtinas, nes ieškovė ieškinyje jo nenurodė.
131 Dėl esmės bankas iš pradžių pabrėžia niekada neteigęs, kad viso 2011 m. kovo 14 d. aiškinamojo rašto, įskaitant priedus, perdavimas prieštarauja vidaus procedūrai, bet pagrindęs šį viso dokumento perdavimą tuo, kad vidaus procedūros taisyklės turi atitikti bendras nuostatas dėl teisės į gynybą.
132 Toliau bankas nurodė, kad, priešingai, nei teigia EDAPP, dėl to, kad buvo perduotas visas 2011 m. kovo 14 d. aiškinamasis raštas, įskaitant priedus, nebuvo pažeistas Reglamentas Nr. 45/2001. Iš esmės, remiantis tuo, kas buvo nuspręsta Sprendime X / ECB (T‑333/99, EU:T:2001:251), dėl teisės į gynybą apsaugos reikalaujama, kad per bet kokią procedūrą, per kurią gali būti priimtas asmeniui nepalankus sprendimas, o ne tik vykstant teismo procesui, būtų paisoma teisės į gynybą. Šioje byloje tyrimo procedūros pasekmė galėjo būti X ir Y atleidimas iš darbo, t. y. galėjo būti priimtas jiems nepalankus sprendimas, ir tai galėjo įvykti gerokai anksčiau, nei būtų buvęs pradėtas teismo procesas. Bankas privalėjo gerbti teisę į gynybą, todėl minėtus dokumentus perdavė taip, kaip numatyta Reglamento Nr. 45/2001 5 straipsnio b punkte.
133 Bankas taip pat ginčija EDAPP tvirtinimą, kad prieš perduodamas aiškinamąjį raštą tariamiems priekabiautojams jis nepakankamai išnagrinėjo, ar buvo būtina perduoti visą 2011 m. kovo 14 d. aiškinamąjį raštą, ar tik jo dalį. Banko teigimu, tai tik EDAPP samprotavimai ir jis tinkamai atliko išsamų nagrinėjimą.
134 Savo atsiliepimuose dėl proceso organizavimo priemonių ieškovė ir EDAPP išsakė nuomonę dėl nepriimtinumo, kurį bankas nurodė savo pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.
b) Tarnautojų teismo vertinimas
135 Tarnautojų teismas iš pradžių išnagrinės, ar, kaip teigia ieškovė, bankas iš tikrųjų padarė dvi minėtas tarnybos klaidas. Jei taip, jis išnagrinės priežastinį ryšį tarp galbūt padarytos žalos ir nurodytų faktinių aplinkybių. Galiausiai jis nuspręs dėl žalos atlyginimo, kuris prireikus turi būti sumokėtas, dydžio.
Dėl leidimo tretiesiems asmenims susipažinti su tyrimo byla
136 Grįsdama savo kaltinimą, kad naujasis Rizikos valdymo GD generalinis direktorius ir tam tikri Koordinavimo skyriaus administracinio personalo nariai galėjo susipažinti su byla, parengta vykstant tyrimo procedūrai, ieškovė kaip savo ieškinio priedą pateikia, pirma, X aiškinamojo rašto, parengto atsakant į jos 2011 m. kovo 14 d. aiškinamąjį raštą, ištrauką ir, antra, naujojo Rizikos valdymo GD generalinio direktoriaus dokumento, parengto vykstant oficialiai procedūrai dėl ieškovės skundo, pateikto ginčijant 2010 m. jos vertinimo ataskaitą, ištrauką, nes jis mano, kad antrajai ištraukai labai didelį poveikį padarė pirmoji ištrauka. Antra, ji kaip savo pastabų dėl EDAPP įstojimo į bylą paaiškinimo priedą pateikia du susirašinėjimo su kitu banko tarnautoju elektroninius laiškus.
137 Pirma, dėl dokumentų, pridėtų prie ieškinio, dviejų ištraukų Tarnautojų teismas konstatuoja, kad kiekvienoje iš jų yra iš esmės vienodai formuluojamas sakinys.
138 Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas pažymi, jog 2012 m. vasario 2 d. rašte, skirtame EDAPP, bankas nurodė, kad naujojo Rizikos valdymo GD generalinio direktoriaus dokumentas, kurio ištrauka pridėta prie ieškinio, buvo šio parengtas atsakant į oficialų skundą, kurį ieškovė praėjus kelioms dienoms po X išėjimo į pensiją pateikė apeliaciniam komitetui, turinčiam priimti sprendimą dėl 2010 m. jos vertinimo ataskaitos. Tačiau kadangi procedūra buvo pradėta X einant savo pareigas, prieš išeidamas į pensiją jis išsiuntė vieno iš savo aiškinamųjų raštų kopiją jo pareigas užimsiančiam naujam Rizikos valdymo GD generaliniam direktoriui. Šios aplinkybės, kurių ieškovė per posėdį neginčijo, gali paaiškinti tose dviejose ištraukose esančio sakinio panašumą. Iš esmės Tarnautojų teismas galėjo pagrįstai tikėtis, jog X perduos jo pareigas užimsiančiam asmeniui visą informaciją, kurią laikė svarbia, kad būtų padėta jam priimti sprendimą dėl minėto oficialaus skundo. Kad ir kaip būtų, dvi ieškovės pateiktos ištraukos teisiniu požiūriu nėra pakankami įrodymai, kad bankas naujajam Rizikos valdymo GD generaliniam direktoriui perdavė aiškinamąjį raštą, kurį X parengė atsakydamas į ieškovės skundą.
139 Antra, dėl ieškovės ir kito banko tarnautojo susirašinėjimo elektroniniu paštu Tarnautojų teismas pažymi, kad pirmasis elektroninis laiškas, kuriame nurodyta aplinkybė, jog naujasis Rizikos valdymo GD generalinis direktorius apeliaciniame komitete, kuris turėjo priimti sprendimą dėl 2010 m. ieškovės vertinimo ataskaitos, teigė gavęs X aiškinamojo memorandumo, parengto vykstant tyrimo procedūrai, pradėtai ieškovei pateikus skundą dėl priekabiavimo, kopiją ir ją perdavęs ieškovei pavaldžiam asmeniui, ieškovės buvo parašytas 2012 m. kovo 21 d. Šiame elektroniniame laiške ieškovė savo korespondento klausė, ar jos parašytas tekstas gerai atspindi tai, ką naujasis Rizikos valdymo GD generalinis direktorius pasakė per apklausą apeliaciniame komitete, kurioje dalyvavo ji pati ir minėtas korespondentas. Atsakydamas ieškovei savo kitos dienos elektroniniu laišku, atitinkamas tarnautojas patvirtino ieškovės parašytą tekstą.
140 Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas konstatuoja, kad atitinkamo banko tarnautojo susirašinėjime elektroniniu paštu, kuriuo remiasi ieškovė, nepateikiama tiesioginio liudijimo, o tik patvirtinami pačios ieškovės parašyti žodžiai, be to, tai buvo parašyta tik 2012 m. kovo 21 d., nors apklausa apeliaciniame komitete įvyko 2011 m. Be to, ieškovės elektroniniame laiške daroma nuoroda į X aiškinamojo rašto perdavimą tik vienam banko tarnautojui, o ne, kaip ji teigia savo ieškinyje, „tam tikriems personalo nariams“. Susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriuo remiasi ieškovė, neturi pakankamos įrodomosios galios, kad patvirtintų, jog bankas naujajam Rizikos valdymo GD generaliniam direktoriui, taip pat keliems Koordinavimo skyriaus personalo nariams perdavė X aiškinamąjį raštą, parengtą atsakant į ieškovės skundą.
141 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, ieškovei nepateikus įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti, nėra įrodyta, kad bankas leido tretiesiems asmenims susipažinti su tyrimo byla.
Dėl viso 2011 m. kovo 14 d. aiškinamojo rašto, įskaitant priedus, perdavimo tariamiems priekabiautojams
– Dėl klaidos buvimo
142 Grįsdama savo argumentą, kad bankas padarė klaidą, kai perdavė 2011 m. kovo 14 d. aiškinamąjį raštą su priedais tariamiems priekabiautojams, ieškovė pateikia vieną ieškinio pagrindą, susijusį su konfidencialumo pareigos ir Orumo darbe politikoje numatytos duomenų apsaugos taisyklių pažeidimu.
143 Tarnautojų teismas konstatuoja, kad savo įstojimo į bylą paaiškinime EDAPP iškelia antrąjį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 45/2001 pažeidimu. Per posėdį paklaustas dėl to EDAPP pažymėjo, kad tai yra ne antrasis pagrindas, o argumentas ieškovės nurodytam pagrindui pagrįsti.
144 Šiuo klausimu primintina, kad nors pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtą pastraipą, taikytiną procesui Tarnautojų teisme pagal minėto statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį ir Tarnautojų teismo procedūros reglamento 110 straipsnio 3 dalį, nedraudžiama įstojančiam į bylą asmeniui pateikti naujų arba kitokių argumentų, nei pateikė šalis, kurios pusėje jis įstojo į bylą, – priešingu atveju jam įstojant į bylą būtų tik pakartojami ieškinyje nurodyti argumentai, – negalima sutikti, kad šios nuostatos jam leidžia, nurodant naujus ieškinio pagrindus, pakeisti arba iškreipti ginčo dalyką, kuris buvo apibrėžtas ieškinyje (šiuo klausimu žr. sprendimų BaByliss / Komisija, T‑114/02, EU:T:2003:100, 417 punktą ir SELEX Sistemi Integrati / Komisija, T‑155/04, EU:T:2006:387, 42 punktą). Taigi EDAPP samprotavimui negali būti pritarta, nes teigdamas, kad bankas pažeidė tam tikras Reglamento Nr. 45/2001 nuostatas, jis iš tikrųjų iškėlė kitokį ieškinio pagrindą nei ieškovės nurodytasis dėl Politikos pažeidimo.
145 Kadangi EDAPP neturėjo teisės iškelti ieškinio pagrindo, kuriuo nebuvo grindžiamas ieškinys, antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
146 Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, Tarnautojų teismas turi konstatuoti, jog Orumo darbe politikoje buvo aiškiai numatyta, kad tariamam priekabiautojui pranešama apie skundo dalyką ir jis gauna šiuo klausimu reikalingą informaciją, bet negauna skundą pateikusio asmens aiškinamojo rašto kopijos.
147 Atsižvelgiant į Orumo darbe politikos formuluotę, matyti, kad bankas, perduodamas X ir Y visą 2011 m. kovo 14 d. ieškovės aiškinamąjį raštą, įskaitant priedus, ją pažeidė. Taigi jis padarė klaidą, dėl kurios gali kilti jo nesutartinė atsakomybė.
148 Šios išvados nepaneigia nei banko pareiga paisyti teisės į gynybą, nei jo nurodytas Sprendimas X / ECB (EU:T:2001:251). Iš tikrųjų, atvirkščiai nei teigia bankas, tyrimo procedūra negali baigtis tiesiogiai nuobaudos skyrimu tariamam priekabiautojui, nes ši nuobauda gali būti skirta tik pasibaigus drausminei procedūrai. Paskui, atsižvelgiant į tai, kad tyrimo procedūra negali baigtis nepalankaus akto dėl tariamų priekabiautojų priėmimu, bankas neturėjo teisės jiems perduoti visų ieškovės asmens duomenų, kad būtų laikomasi jų teisės į gynybą.
149 Banko argumentas, jog ieškovei buvo iš anksto pranešta apie tai, kad aiškinamasis raštas, kuriame išdėstytas jos skundas, bus perduotas tariamiems priekabiautojams, taip pat negali būti priimtinas. Iš tikrųjų ta aplinkybė, kad ieškovė aiškiai neprieštaravo dėl jos aiškinamojo rašto perdavimo, net darant prielaidą, kad bankas galėjo tai suprasti kaip tylų sutikimą su šiuo perdavimu, nesuteikė bankui teisės pažeisti savo paties vidaus taisyklių, šiuo atveju – Orumo darbe politikos nuostatos, pagal kurią aiškiai reikalaujama, kad skundą pateikusio asmens aiškinamasis raštas nebūtų perduotas tariamam priekabiautojui.
– Dėl neturtinės žalos ir priežastinio ryšio
150 Tarnautojų teismas konstatuoja, kad ieškovė nepaaiškina, kaip viso 2011 m. kovo 14 d. aiškinamojo rašto, įskaitant priedus, perdavimas tariamiems priekabiautojams sutrukdė tinkamai procedūros eigai ir taip padarė jai neturtinės žalos. Taigi šios neturtinės žalos buvimas nėra įrodytas.
151 Dėl ieškovės tvirtinimo, kad viso 2011 m. kovo 14 d. aiškinamojo rašto kartu su jo priedais perdavimas tariamiems priekabiautojams turėjo pasekmių jos darbo aplinkai, kuri tuo metu jau buvo priešiška, nes dėl šio perdavimo kilo neigiamų kalbų apie ją, ir taip pakenkė jos reputacijai ir pasitikėjimui ja, Tarnautojų teismas pažymi, kad 2011 m. kovo 14 d. aiškinamajame rašte, įskaitant priedus, buvo tam tikri ieškovės duomenys, susiję, be kita ko, su jos sveikatos būkle. Tarnautojų teismas gali tik konstatuoti, kad dėl šių ieškovės asmens duomenų perdavimo tariamiems priekabiautojams jai buvo padaryta neturtinė žala.
– Dėl žalos atlyginimo
152 Pažymėtina, kad ieškinyje nėra jokių argumentų, susijusių konkrečiai su neturtinės žalos, kurią bankas jai padarė perdavęs visą 2011 m. kovo 14 d. aiškinamąjį raštą tariamiems priekabiautojams, įvertinimu.
153 Tokiomis aplinkybėmis reikia ex æquo et bono įvertinti ieškovės patirtą neturtinę žalą, kuri gali būti 5 000 eurų, ir nurodyti bankui šiuo pagrindu sumokėti šią sumą ieškovei.
2. Dėl trukdymo apklausti liudytojus
a) Šalių argumentai
154 Ieškovė kaltina banką, pirma, dėl to, kad keliems asmenims, kuriuos ji nurodė kaip galimus išklausyti tyrimo komitete, pateikė klaidingą informaciją dėl jų galimo liudijimo ir dėl to jie atsisakė liudyti. Antra, tam tikriems potencialiems liudytojams net nebuvo pranešta, kad ji juos pasiūlė kaip liudytojus, ir jie nebuvo pakviesti į apklausą. Taigi bankas sutrukdė tinkamai tyrimo procedūros eigai ir pažeidė gero administravimo principą. Dėl šios banko klaidos ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kurią ji vertina ex aequo et bono 40 000 eurų.
155 Bankas ginčija kaltinimo dėl trukdymo apklausti liudytojus pagrįstumą.
b) Tarnautojų teismo vertinimas
156 Dėl pirmojo kaltinimo iš bylos iš tikrųjų matyti, kad tam tikri asmenys, ieškovės tyrimo komitetui nurodyti kaip galimi liudytojai, atsisakė liudyti. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų arba net nuorodų, galinčių pagrįsti jos tvirtinimą, kad tokio atsisakymo priežastis yra banko pateikta klaidinga informacija. Be to, pati ieškovė neatrodo esanti tikra dėl savo tvirtinimo, nes savo ieškinyje ji pažymi, kad „atrodo, jog <...> tam tikr[i] [asmenys] teiravosi banko [Ž]mogiškųjų [i]šteklių [d]epartamente apie šį procesą“ ir jiems „buvo atsakyta“. Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.
157 Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad tyrimo komitetas nepakvietė liudyti visų asmenų, kuriuos ieškovė nurodė kaip potencialius liudytojus, pakanka konstatuoti, kad Orumo darbe politikoje nustatyta, jog Tyrimo komitetas turi teisę veikti taip, kaip jam atrodo tinkama. Nors minėtame dokumente taip pat numatyta, kad tyrimo komitetas surengia pokalbius su „[skundą pateikusio asmens] nurodytais galimais liudytojais“, niekas neleidžia aiškinti šios nuostatos taip, kad tyrimo komitetas privalo kviesti į apklausą visus potencialius liudytojus, kuriuos nurodė skundą pateikęs asmuo. Atvirkščiai, kaip teisingai pažymėjo bankas, tyrimo komitetas turi nuspręsti, kas iš šalių nurodytų asmenų turi būti apklaustas. Taigi antrasis kaltinimas taip pat turi būti atmestas.
158 Atmetus abu kaltinimus, darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog bankas trukdė apklausti ieškovės pasiūlytus liudytojus.
159 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, nesant reikalo taikyti ieškovės prašomų tyrimo priemonių, kad iš banko turi būti priteista sumokėti ieškovei 35 000 eurų atlyginti žalai, padarytai dėl 2011 m. sprendimo neteisėtumo ir banko padaryto Orumo darbe politikos pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
160 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant antros dalies aštunto skyriaus kitų nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba tai, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.
161 Iš šiame sprendime išdėstytų motyvų matyti, kad iš esmės patenkinus ieškinį bankas yra pralaimėjusi šalis. Be to, savo reikalavimuose ieškovė aiškiai prašė priteisti iš banko bylinėjimosi išlaidas. Bylos aplinkybės nepagrindžia Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, todėl reikia nuspręsti, kad bankas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir jam turi būti nurodyta padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, kurias patyrė ir bankas, ir ieškovė dėl EADPP įstojimo į bylą.
162 Remiantis Procedūros reglamento 89 straipsnio 4 dalimi, įstojusi į bylą šalis padengia savo patirtas išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. 2011 m. liepos 27 d. Europos investicijų banko prezidento sprendimas panaikinamas.
2. Europos investicijų bankui nurodoma sumokėti CG 35 000 eurų sumą.
3. Atmesti likusią ieškinio dalį.
4. Europos investicijų bankas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir jam nurodoma padengti CG bylinėjimosi išlaidas.
5. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, į bylą įstojusi šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
|
Rofes i Pujol |
Bradley |
Svenningsen |
Paskelbta 2014 m. liepos 10 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
|
Kanclerė |
Pirmininkė |
|
W. Hakenberg |
M. I. Rofes i Pujol |
Turinys
Teisinis pagrindas
Faktinės bylos aplinkybės
Šalių reikalavimai ir procesas
Dėl priimtinumo
I – Dėl trečiojo reikalavimo, kuriuo siekiama, kad būtų konstatuotas priekabiavimas
II – Dėl penktojo reikalavimo, kuriuo siekiama panaikinti 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą
III – Dėl šeštojo reikalavimo, kuriuo siekiama, kad būtų konstatuotos banko padarytos tarnybos klaidos
Dėl reikalavimų panaikinti sprendimą ir reikalavimų atlyginti žalą
I – Dėl reikalavimų panaikinti 2011 m. liepos 27 d. sprendimą
A – Šalių argumentai
B – Tarnautojų teismo vertinimas
II – Dėl reikalavimų atlyginti ieškovei žalą
A – Dėl žalos, padarytos dėl 2011 m. liepos 27 d. sprendimo neteisėtumo, atlyginimo
1. Šalių argumentai
2. Tarnautojų teismo vertinimas
B – Dėl tariamai patirtos žalos, kuri ieškovei buvo padaryta dėl psichologinio priekabiavimo ir banko rūpestingumo pareigos pažeidimo, atlyginimo
1. Šalių argumentai
2. Tarnautojų teismo vertinimas
C – Dėl žalos, tariamai patirtos dėl banko padarytų tarnybos klaidų, atlyginimo
1. Dėl banko konfidencialumo pareigos ir Orumo darbe politikoje numatytos asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo
a) Šalių argumentai
b) Tarnautojų teismo vertinimas
Dėl leidimo tretiesiems asmenims susipažinti su tyrimo byla
Dėl viso 2011 m. kovo 14 d. aiškinamojo rašto, įskaitant priedus, perdavimo tariamiems priekabiautojams
– Dėl klaidos buvimo
– Dėl neturtinės žalos ir priežastinio ryšio
– Dėl žalos atlyginimo
2. Dėl trukdymo apklausti liudytojus
a) Šalių argumentai
b) Tarnautojų teismo vertinimas
Dėl bylinėjimosi išlaidų
* Proceso kalba: prancūzų.