4.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/13

1.

Ar faktas, kad prekybininko prekybos vieta yra atidaryta septynias dienas per savaitę, ir tokio darbo laiko reklama turi būti laikomas veiksmu, neveikimu, elgesiu arba pareiškimu, komerciniu pranešimu, įskaitant reklamą ir prekybą, tiesiogiai susijusiu su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams, todėl komercine veikla pagal 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB (1) dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje?

2.

Ar 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ar kitai Europos Sąjungos teisės nuostatai, kaip antai SESV 34, 35, 49 arba 56 straipsniai, prieštarauja nacionalinės nuostatos, kaip antai 2006 m. lapkričio 10 d. Įstatymo 8–14 straipsniai, pagal kurias — išskyrus kelias šiame įstatyme nurodytas išimtis — prekybininkas įpareigojamas pasirinkti vieną dieną per savaitę, kurią prekybos vieta turi būti uždaryta, atsižvelgiant į tai, kad, be kita ko, prekybininkui draudžiama atidaryti prekybos vietą septynias dienas per savaitę, neatsižvelgiant į pasekmes, kurias šis draudimas turi ar gali turėti vidutiniam vartotojui, ir neatsižvelgiant į tai, ar konkrečiomis aplinkybėmis toks aktas gali pažeisti profesinį atidumą ir sąžiningą komercinę veiklą, taip pat neatsižvelgiant į tai, kad pagal darbo teisę darbuotojų poilsio laiką reglamentuoja ne šis įstatymas, o kitos teisės nuostatos?