|
3.12.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 355/10 |
2011 m. rugsėjo 27 d.Total SA ir Elf Aquitaine SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo (šeštoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-190/06 Total ir Elf Aquitaine prieš Komisiją
(Byla C-495/11 P)
2011/C 355/17
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantės: Total SA ir Elf Aquitaine SA, atstovaujamos advokatų E. Morgan de Rivery ir A. Noël-Baron
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliančių reikalavimai
Apeliantės Teisingumo teismo prašo:
|
|
Pagrindinis prašymas:
|
|
|
Nepatenkinus šio prašymo:
|
|
|
Nepatenkinus ir šio prašymo:
|
|
|
Bet kokiu atveju priteisti iš Europos Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tas, kurias remiantis Total ir Elf Aquitaine patyrė per procesą Bendrajame Teisme. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantės nurodo penkis pagrindinius pagrindus, vieną pagrindą tam atvejui, jei nebūtų patenkintas pagrindinis reikalavimas, bei vieną pagrindą tam atvejui, jei nebūtų patenkintas ir minėtas papildomas reikalavimas.
Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde Total SA ir Elf Aquitaine SA teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 5 straipsnį, nes jis patvirtino šioje byloje Komisijos pritaikytą SESV 101 straipsnyje nustatyta įmonės sąvoka grindžiamą patronuojančių bendrovių automatinės atsakomybės principą. Toks požiūris nesuderinamas su kompetencijų pasiskirstymo ir subsidiarumo principais (pirmoji dalis) bei su proporcingumo principu (antroji dalis).
Antrajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės remiasi akivaizdžiai klaidingu nacionalinės teisės ir įmonės sąvokos aiškinimu, nes Bendrasis Teismas be kita ko klaidingai taikė juridinio asmens autonomijos principą.
Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas sąmoningai atsisakė vertinti sankcijų konkurencijos teisėje baudžiamąjį pobūdį ir naujas pareigas, išplaukiančias iš ES pagrindinių teisių chartijos. Iš tikrųjų Bendrasis Teismas netinkamai ir klaidingai taikė įmonės koncepciją Sąjungos teisėje, nepaisydamas autonomijos prezumpcijos, kuria grindžiama nacionalinė bendrovių teisė, ir sankcijų konkurencijos teisėje baudžiamojo pobūdžio. Be to, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas savo iniciatyva turėjo pripažinti dabartinės administracinės procedūros Komisijoje neteisėtumą.
Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės teigia, kad buvo pažeista teisė į gynybą dėl klaidingo nešališkumo ir šalių procesinių teisių lygybės principų aiškinimo. Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos reikalavimą pateikti probatio diabolica ir padarė klaidą nuspręsdamas, kad dukterinės bendrovės nepriklausomumas turi būti vertinamas bendrai, atsižvelgiant į jos turtinius santykius su patronuojančia bendrove, nors jis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į elgesį tam tikroje rinkoje.
Penktajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kiek tai susiję su Komisijai tenkančiu reikalavimu motyvuoti (pirmoji dalis). Be to, apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą Komisijos motyvavimą pakeitus savo motyvais (antra dalis).
Šeštajame pagrinde apeliantės prašo, jei nebūtų patenkintas pagrindinis reikalavimas, panaikinti joms skirtas baudas.
Septintajame pagrinde, kuris pateiktas, jei nebūtų patekinti pirmiau nurodyti reikalavimai, apeliantės prašo sumažinti joms skirtas baudas.