14.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 13/3

1.

Ar nuomotojas, verslo tikslais nuomojantis gyvenamąją patalpą privačiam asmeniui, laikomas pardavėju arba paslaugų teikėju, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 93/13 (1)? Ar ši direktyva taikoma nuomos sutarčiai tarp nuomotojo verslo tikslais ir nuomininko, veikiančio ne verslo tikslais?

2.

Ar aplinkybė, kad Direktyvos 93/13 6 straipsnis laikytinas privalomoms nacionalinės teisės normoms lygiaverte norma, reiškia, kad nagrinėjant bylą tarp privačių asmenų nacionalinės įgyvendinimo nuostatos dėl nesąžiningų sąlygų yra privalomos ir kad dėl to nacionalinis teismas tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje gali ir privalo ex officio (taigi ir peržengdamas reikalavimų ribas) vertinti sutarties nuostatą atsižvelgdamas į nacionalines įgyvendinimo nuostatas ir pripažinti šią nuostatą negaliojančia, jei nustatoma, kad ji yra nesąžininga?

3.

Ar su Bendrijos teisės praktiniu veiksmingumu suderinama tai, kad nacionalinis teismas ne netaiko sutarties nuostatos, kuri pagal Direktyvą 93/13 laikoma nesąžininga, bet tik sumažina sutartinę baudą pagal nacionalinės teisės nuostatas, jei privatus asmuo rėmėsi teismo kompetencija sumažinti baudą, o ne sutarties nuostatos ginčytinumu?