26.11.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 347/11

2011 m. rugsėjo 2 d.Solvay SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo (šeštoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-186/06, Solvay SA prieš Europos Komisiją

(Byla C-455/11 P)

2011/C 347/16

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Solvay SA, atstovaujama advocaat O. W. Brouwer, solisitoriaus M. O'Regan

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti sprendimo 121–170 punktus,

—	panaikinti sprendimo 394, 395 ir 402–427 punktus,

—

priimti galutinį sprendimą ir panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jame teigiama, kad: a) laikotarpiu nuo 1995 m. gegužės mėn. iki 1997 m. rugpjūčio mėn. apeliantė darė EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir b) apeliantė buvo trečioji įmonė, įvykdžiusi 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 punkte nustatytas sąlygas, ir dėl to sumažinti apeliantei skirtą baudą arba, nepatenkinus šio prašymo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, ir

—	priteisti iš Komisijos padengti bylinėjimosi išlaidas, patirtas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė nurodo du pagrindus. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas iš dalies atmetė apeliantės pareikštą ieškinį, kuriuo prašoma iš dalies panaikinti 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimą C(2006) 1766 galutinis dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/F/38.620 — vandenilio peroksidas ir perboratas).

Pirmajame pagrinde apeliantė ginčija Bendrojo Teismo išvadą, kad laikotarpiu nuo 1995 m. gegužės mėn. iki 1997 m. rugpjūčio mėn. ji dalyvavo darant EB 81 straipsnio 1 dalies ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Bendrasis Teismas viršijo jam suteiktus kontrolės įgaliojimus ir padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad apeliantė diskutavo ir (arba) keitėsi informacija apie kainas ir savo prekybos strategiją su kitomis įmonėmis: remiantis skundžiamo sprendimo turiniu negalima daryti tokios išvados. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų skundžiamame sprendime padaręs išvadą, kad dėl bendro siekio riboti konkurenciją vykusios vandenilio peroksido gamintojų (įskaitant apeliantę) diskusijos, derybos ir pasikeitimai informacija, nevaisingai bandant susitarti dėl rinkos padalijimo (nors susitarimas dėl to nebuvo sudarytas), yra EB 81 straipsnio 1 dalies ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes tai buvo laikoma, nelygu atvejis, arba parengiamosiomis derybomis ir dalimi paties slapto susitarimo dėl 1997 m. rugpjūčio mėn. sudaryto įrodyto kartelio dėl kainų nustatymo, arba suderintais veiksmais „ruošiant dirvą“ tam pačiam vėliau sudarysimam karteliui ir (arba) draudžiamu keitimusi informacija tarp įmonių. Antrajame pagrinde apeliantė ginčija skundžiamame sprendime bendrojo Teismo padarytą išvadą, kad Komisija neviršijo diskrecijos ribų nuspręsdama, kad kita įmonė, t. y. Arkema, 2003 m. balandžio 3 d. įvykdė 2002 m. Komisijos pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 punkte nustatytus reikalavimus. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą apibrėždamas ir taikydamas „didelės papildomosios vertės“ sąvoką, iškraipė įrodymus ir padarė akivaizdžių tų įrodymų vertinimo klaidų nuspręsdamas, kad 2003 m. balandžio 3 d. faksu atsiųsti Arkema dokumentai be jokių prie jų pridėtų paaiškinimų turi didelę papildomąją vertę pagal 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 punktą. Jis taip pat padarė akivaizdžių teisės ir procesinių klaidų bei iškraipė įrodymus nuspręsdamas, kad ginčijamame Komisija galėjo pagrįstai padaryti kitokią išvadą, nei 2006 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendime C(2006) 2098 dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP1F/38.645 — metakrilatai), kuriuo remiantis ta pati 2003 m. balandžio 3 d.Arkema faksimilė (susijusi su Komisijos tyrimais dėl įvairių tariamų kartelių, įskaitanti VP ir metakrilatus) neatitiko 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 punkte nustatytų reikalavimo, kol Arkema vėliau nepateikė paaiškinimų.