12.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 331/8


2011 m. rugpjūčio 18 d.Gosselin Group NV, anksčiau Gosselin World Wide Moving NV, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-208/08 ir T-209/08, Gosselin Group NV ir Stichting Administratiekantoor Portielje prieš Europos Komisiją

(Byla C-429/11 P)

2011/C 331/13

Proceso kalba: olandų

Šalys

Apeliantė: Gosselin Group NV, anksčiau Gosselin World Wide Moving NV, atstovaujama advokatų F. Wijckmans ir H. Burez

Kitos proceso šalys: Stichting Administratiekantoor Portielje ir Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

i) Panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą (1) tiek, kiek šis teismas mano, kad skundžiami veiksmai pagal savo pobūdį riboja konkurenciją, nebūtinai įrodant konkurenciją ribojantį poveikį, ir ii) panaikinti Sprendimą (2) (su pakeitimais ir tiek, kiek jis taikomas apeliantei), nes jame nėra įrodytos veiksmų pasekmės pagal konkurencijos teisę, už kurias yra atsakinga apeliantė;

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, i) panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą tiek, kiek šis teismas nurodo, kad Komisija išimtinai gali remtis Gairių dėl poveikio valstybių tarpusavio prekybai sąvokos, esančios EB 81 ir 82 straipsniuose (3) 53 punkte įtvirtinta antra alternatyvia sąlyga, aiškiai neapibrėždama rinkos, kaip tai suprantama pagal Gairių 55 punktą, ir ii) panaikinti Sprendimą (su pakeitimais ir tiek, kiek jis taikomas apeliantei), nes jame Komisija tinkamai nenurodė, jog veiksmai reikšmingai paveikia valstybių tarpusavio prekybą;

nepatenkinus antrojo reikalavimo, i) panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą tiek, kiek šis teismas teigia, kad Komisija, nei vertindama pažeidimo sunkumą, nei nustatydama švelninančias aplinkybes, neprivalėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantė nedalyvavo rašytiniuose susitarimuose dėl kainų ir susitikimuose, ir ii) panaikinti Sprendimą (su pakeitimais ir tiek, kiek jis taikomas apeliantei) dėl tų pačių priežasčių;

nepatenkinus trečiojo reikalavimo, i) panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą tiek, kiek, remiantis, be kita ko, minimalia 15 % riba, jame taikomas 17 % atitinkamos apyvartos tarifas, neatsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, kurių buvo 30, ir ii) panaikinti Sprendimą (su pakeitimais ir tiek, kiek jis taikomas apeliantei) dėl tų pačių priežasčių;

nepatenkinus ketvirtojo reikalavimo, i) panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą tiek, kiek jame nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 31 d. iki 1993 m. spalio 30 d. apeliantės dalyvavimui netaikomas senaties terminas, ir ii) panaikinti Sprendimą (su pakeitimais ir tiek, kiek jis taikomas apeliantei), kiek juo apeliantei buvo paskirta apskaičiuota bauda, remiantis apeliantės dalyvavimu laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 31 d. iki 1993 m. spalio 30 d., ir iii) atitinkamai sumažinti baudą;

priteisti pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinio skundo reikalavimus, Gosselin Group NV nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę ir padarė teisės klaidą, pripažindamas jo nustatytus faktinių aplinkybių elementus (tariamas sąmatas ir komisinius mokesčius) susitarimais dėl kainų ir rinkos pasidalijimo veiksmais; bent jau šiuo atžvilgiu Bendrojo Teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Papildomai Gosselin Group NV tvirtina, kad Bendrasis Teismas

vertindamas, ar atitinkami veiksmai reikšmingai paveikia valstybių tarpusavio prekybą, pažeidė taisyklę, kad Komisija privalo laikytis jos pačios priimtų gairių;

baudos nustatymo atžvilgiu vertindamas, ar yra švelninančios aplinkybės, pažeidė individualaus atsakomybės pobūdžio principą ir taisyklę, kad Komisija privalo laikytis jos pačios priimtų gairių;

nustatydamas pagrindinę baudos sumą, pažeidė pareigą motyvuoti, individualaus atsakomybės pobūdžio principą bei taisyklę, kad Komisija privalo laikytis jos pačios priimtų gairių. Pirma, apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog Komisija gali remtis Baudų apskaičiavimo gairių (4) 23 punktu. Antra, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nurodydamas, jog yra mažiausia 15 % apyvartos norma, kuri iš esmės yra pradinė baudos už rimtus konkurencijos apribojimus vertė. Trečia, apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą teigdamas, jog 17 % norma yra tokia pati arba beveik tokia pati kaip 15 % norma, ir kad jis dėl to padarė išvadą, jog ne į visas reikšmingas aplinkybes reikia atsižvelgti;

pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 (5) 25 straipsnį nuspręsdamas, kad Gosselin Group NV dalyvavimui atitinkamuose veiksmuose laikotarpiu nuo 1992 m. lapkričio 31 d. iki 1993 m. spalio 30 d. netaikomas senaties terminas.


(1)  2011 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas sujungtose bylose T-208/08 ir T-209/08, Gosselin Group NV ir Stichting Administratiekantoor Portielje prieš Europos Komisiją (toliau — Bendorjo Teismo sprendimas).

(2)  2008 m. kovo 11 d. Komisijos sprendimas C(2008) 926 galutinis dėl procedūros pagal (EB) 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38.543 — Tarptautinio perkraustymo paslaugos) (toliau — Sprendimas).

(3)  Gairės dėl poveikio valstybių tarpusavio prekybai sąvokos, esančios EB 81 ir 82 straipsniuose (OL C 101, p. 81).

(4)  Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės.

(5)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).