10.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/28

1.

Ar Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsniu ir 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB (1) dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalimi draudžiama nacionalinės teisės norma, kaip antai įtvirtinta Federalinio atostogų įstatymo (Bundesurlaubsgesetz, toliau — BUrlG) 13 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią tam tikrose ūkio šakose keturių savaičių minimalių kasmetinių atostogų trukmė gali būti sumažinta kolektyvine sutartimi?

2.

Ar Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsniu ir 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalimi draudžiama nacionalinė kolektyvinės sutarties norma, kaip antai įtvirtinta Statybos sektoriaus federaliniame pagrindų kolektyviniame susitarime („Bundesrahmentarifvertrag Bau“), pagal kurią teisė į atostogas neatsiranda tais metais, kuriais dėl ligos negaunama tam tikra bruto atlyginimo suma?

3.

Jeigu atsakymai į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų teigiami:

Ar tuomet tokia norma, kaip antai įtvirtinta BUrlG 13 straipsnio 2 dalyje, netaikytina?

4.

Jeigu atsakymai į pirmąjį–trečiąjį klausimus būtų teigiami:

Ar, atsižvelgiant į BUrlG 13 straipsnio 2 dalies ir Statybos sektoriaus federalinio pagrindų kolektyvinio susitarimo normų galiojimą, taikoma teisėtų lūkesčių apsauga, jei kalbama apie laikotarpius, buvusius iki 2009 m. gruodžio 1 d., kai įsigaliojo Lisabonos sutartis ir Pagrindinių teisių chartija? Ar Statybos sektoriaus federalinio pagrindų kolektyvinio susitarimo šalims turi būti suteiktas terminas, per kurį jos pačios galėtų susitarti dėl kitokios normos?