|
30.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 130/9 |
2011 m. vasario 2 d. Deutsche Bahn AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. lapkričio 12 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-404/09 Deutsche Bahn AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
(Byla C-45/11 P)
2011/C 130/18
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Deutsche Bahn AG, atstovaujama advokato K. Schmidt-Hern
Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama G. Schneider
Apeliantės reikalavimai
|
— |
Panaikinti 2010 m. lapkričio 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-404/09; |
|
— |
panaikinti 2009 m. liepos 23 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 379/2009–1); |
|
— |
priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) abiejuose procesuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis apeliacinis skundas pateikiamas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo šis teismas atmetė apeliantės skundą dėl 2009 m. liepos 23 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo, susijusio su jos horizontalaus pilkos ir raudonos spalvų derinio prekių ženklo registracijos paraiškos atmetimu, panaikinimo.
Apeliantė, savo skundą grįsdama Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nurodo keturis pagrindus.
Pirma, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas skiriamąjį požymį tikrino ant kito prekių ženklo, o ne to, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą. Bendrasis Teismas nevertino viso žymens, o tik šviesiai pilkos ir šviesoforuose naudojamos raudonos spalvų derinį. Šioje byloje nebuvo atsižvelgta į specifines spalvų sistemos ypatybes, nors apie konkrečią šių spalvų išdėstymo tvarką ant nagrinėjamo prekių ženklo buvo nurodyta prekių ženklo registracijos paraiškoje, be to, ši spalvų išdėstymo tvarka sukonkretina žymenį.
Antra, apeliantė teigia, kad vertindamas skiriamąjį pobūdį Bendrasis Teismas neatsižvelgė dėl kurių konkrečių paslaugų prekių ženklo registracijos paraiška buvo pateikta, o nagrinėdamas prekių ženklo apsaugos reikalingumo klausimą atsižvelgė į visiškai kitas prekes. Sprendime buvo padaryta išvada dėl tariamos skiriamojo pobūdžio stokos atsižvelgiant į tai, kad tam tikri daiktai ar prekės (lokomotyvų dalys, šalia geležinkelių esančios elektros paskirstymo spintos, eismo ženklai, pervažų užtvaros, geležinkelio eismo ženklai, o taip pat traukiniai ir peronų kraštai) paprastai dažomi aptariamomis spalvomis. Tačiau nagrinėjamas prekių ženklas buvo pateiktas ne dėl šių prekių. Bendrasis Teismas nepaaiškino, kodėl tai, kad nagrinėjamas prekių ženklas negali būti saugomas tiek, kiek jis susijęs su tam tikromis prekėmis eismo ar geležinkelių transporto sektoriuose, yra priežastis atsisakyti taikyti apsaugą šioje byloje pateiktoje prekių ženklo registracijos paraiškoje nurodytoms paslaugoms.
Trečia, Bendrasis Teismas, tikrindamas prekių ženklo skiriamąjį pobūdį, pasirėmė klaidingais teisiniais pagrindais, nes jis vienodai vertino prekių ir paslaugų skiriamuosius pobūdžius. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad atitinkama visuomenė dalis nebūtinai vienodai vertina skirtingas žymenų kategorijas. Nors vartotojas, gal būt, spręsdamas dėl prekių kilmės nėra pratęs vadovautis vien prekių ar jų pakuotės, ant kurių nėra nei grafinių elementų, nei žodinių paaiškinimų dėl prekių kilmės, spalvomis — prekės ir pakuotės paprastai yra spalvotos, — paslaugų atveju yra visiškai kitaip. Kadangi paslaugos savo prigimti yra bespalvės, vartotojas spalvas paslaugų atveju suvokia kitaip, nei prekių atveju. Todėl vertinant spalvų skiriamąjį pobūdį, reikia atskirti prekių ir paslaugų atvejus.
Ketvirta, Bendrasis Teismas, vertindamas konkretaus prekių ženklo skiriamąjį pobūdį, iškraipė atitinkamus faktus ir nepakankamai motyvavo sprendimą. Bendrasis Teismas nepagrįstai nustatė, kad horizontalios spalvų juostos ant traukinių paprastai naudojamos kaip dekoracijos. Darydamas tokią išvadą, jis neatsižvelgė į tai, kad ši byla yra susijusi su specifinių spalvinių žymenų skiriamojo pobūdžio vertinimu, o ne bendrai su geležinkelio vagonų juostomis. Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamo prekių ženklo registracijos paraiška buvo pateikta ne dėl geležinkelių vagonų, bet dėl 39 klasės paslaugų. Galiausiai, apeliantė pateikė daugybę argumentų, kad geležinkelių srityje spalvų elementai suvokiami ne kaip dekoracijos, o kaip kilmės nuorodos. Bendrasis Teismas šių apeliantės argumentų nenagrinėjo.