9.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/2

1.

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šios direktyvos nuostatos netaikomos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms ir tada, kai pardavėjas ar tiekėjas savo sutarties sąlygose numato įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, priimtas kitai vartotojų grupei ir kitai sutarčių rūšiai? Ar direktyvos netaikymo atveju į taikymo sritį nepatenka ir 5 straipsnyje nurodytas aiškumo ir suprantamumo principas?

2.

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 5 straipsnio pirmas sakinys ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB (2) dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB, 3 straipsnio 3 dalies ketvirtas sakinys turi būti aiškinami taip, kad „aiškumo ir suprantamumo išlyga“ netenkinama arba „aukštas vartotojų apsaugos laipsnis, ypač atsižvelgiant į bendrųjų sutarties nuostatų ir sąlygų skaidrumą“, neužtikrinamas, jeigu pardavėjas ar tiekėjas vienašalę teisę keisti kainą nori pagrįsti tuo, kad savo bendrosiose sutarties nuostatose ir sąlygose jis bendrai remiasi reglamentu, priimtu kitai vartotojų grupei ir kitai sutarčių rūšiai, ir pagal kurį, be to, atitinkamos nuostatos dėl teisės keisti kainą nepakanka skaidrumo principui užtikrinti?