TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 14 d. ( *1 )

„Apeliacinis skundas — Dempingas — Medvilninės patalynės, kurios kilmės šalis yra Pakistanas, importas — Reglamentas (EB) Nr. 384/96 — 3 straipsnio 7 dalis — Sąvoka „kiti veiksniai““

Byloje C‑638/11 P

dėl 2011 m. gruodžio 6 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.‑P. Hix, padedamo Rechtsanwalt G. Berrisch,

apeliantė,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Gul Ahmed Textile Mills Ltd, atstovaujamai advokato L. Ruessmann,

ieškovei pirmojoje instancijoje,

Europos Komisijai, atstovaujamai A. Stobiecka‑Kuik, padedamos baristerio E. McGovern,

įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas, einantis penktosios kolegijos pirmininko pareigas, K. Lenaerts, teisėjai E. Juhász (pranešėjas), A. Rosas ir C. Vajda,

generalinė advokatė E. Sharpston,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. vasario 21 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2013 m. balandžio 25 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

Apeliaciniu skundu Europos Sąjungos taryba prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Gul Ahmed Textile Mills prieš Tarybą (T‑199/04, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo panaikintas 2004 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 397/2004, nustatantis galutinį antidempingo muitą medvilninės patalynės, kurios kilmės šalis yra Pakistanas, importui (OL L 66, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 50 t., p. 26), kiek jis susijęs su Gul Ahmed Textile Mills Ltd (toliau – Gul Ahmed Textile Mills).

Teisinis pagrindas

1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45), iš dalies pakeisto 2002 m. lapkričio 5 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1972/2002 (OL L 305, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 132; toliau – Reglamentas Nr. 384/96), 3 straipsnyje „Žalos nustatymas“ numatyta:

„1. Pagal šį reglamentą sąvoka „žala“, jei nenurodyta kitaip, suprantama kaip materialinė žala Bendrijos pramonei, materialinės žalos grėsmė Bendrijos pramonei arba materialinės kliūtys tai pramonei kurtis ir yra aiškinama pagal šio straipsnio nuostatas.

2. Žala nustatoma, remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus: a) importo dempingo kaina kiekius ir poveikį panašių produktų kainoms Bendrijos rinkoje; ir b) tokio importo sąlygotą poveikį Bendrijos pramonei.

3. Vertinant importo dempingo kaina kiekį, reikia atsižvelgti į tai, ar iš viso žymiai išaugo importas dempingo kaina absoliučiu dydžiu arba lyginant su gamyba ar suvartojimu Bendrijoje. Vertinant importo dempingo kaina poveikį kainoms, reikia nustatyti, ar produktai dempingo kaina yra importuojami žymiai mažesnėmis kainomis nei Bendrijos pramonės panašių produktų kainomis, arba į tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – ženkliai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Nė vienas šių veiksnių nėra būtinai lemiamas.

<...>

5. Nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį tiriamai Bendrijos pramonei, reikia ištirti visus svarbius atitinkamos pramonės būklę apibūdinančius ekonominius veiksnius ir rodiklius, tokius kaip: pramonės pastangas atsigauti po dempingo ir subsidijavimo praeityje padaryto poveikio, esamo dempingo skirtumo dydį, esamą ir galimą prekybos, pelno normos, produkcijos, rinkos dalies, produktyvumo, investicijų grąžos, pajėgumų panaudojimo sumažėjimą; Bendrijos kainas įtakojančius veiksnius; esamą ir galimą neigiamą poveikį pinigų srautams, atsargų kiekiui, užimtumui, darbo užmokesčiui, gamybos plėtrai, galimybėms sukaupti kapitalą ir pritraukti investicijas. Šis sąrašas nėra išsamus, be to, jokie iš išvardytų veiksnių nėra būtinai lemiami.

6. Pateikus visus šio straipsnio 2 dalyje minimus svarbius įrodymus turi būti akivaizdu, kad importas dempingo kaina sukelia žalą, kaip apibrėžta šiame reglamente. Ypatingai turi būti akivaizdu, kad šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kiekis ir (arba) kainos sukėlė 5 dalyje nurodytą poveikį Bendrijos pramonei ir kad šį poveikį galima apibrėžti kaip materialinį.

7. Taip pat turi būti nagrinėjami ir kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro neigiamą poveikį Bendrijos pramonei, siekiant, kad šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina pagal šio straipsnio 6 dalį. Tokio pobūdžio veiksniai gali būti: ne dempingo kainomis parduodamo importo kiekiai ir kainos, paklausos sumažėjimas ar vartojimo tendencijų pokyčiai, prekybos apribojimai ir konkurencija tarp trečiosios valstybės ir Bendrijos gamintojų, technologijos pažanga, Bendrijos pramonės eksporto plėtra ir gamybos našumo augimas.

<...>“

Ginčo aplinkybės

Skundžiamame sprendime konstatuojama:

„1

Ieškovė Gul Ahmed Textile Mills <...> yra pagal Pakistano teisę Karačyje (Pakistanas) įsteigta bendrovė. Ji visų pirma verčiasi patalynės eksportu. Ieškovė šią prekę gamina Pakistane ir ją eksportuoja į Europos Sąjungą. Ji neparduoda patalynės pačiame Pakistane, tačiau šioje rinkoje parduoda įvairius bazinius produktus.

1996 m. liepos 30 d. Europos Bendrijų medvilnės ir panašių pluoštų pramonės komiteto pateikto skundo pagrindu <...> ir užbaigus 1996 m. rugsėjo 13 d. pradėtą antidempingo procedūrą priimtas 1997 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2398/97, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas medvilninės patalynės, kurios kilmės šalys yra Indija, Egiptas ir Pakistanas, importui (OL L 332, p. 1; toliau – ankstesni antidempingo muitai), kuriuo įvesti galutiniai antidempingo muitai ir Pakistano gamintojams. Šio reglamento 1 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamai patalynei, išaustai tik iš medvilnės ar įmaišius į ją sintetinio ar dirbtinio pluošto arba lino (kai linas nėra dominuojantis pluoštas), balintai, dažytai ar margintai, priskiriamai prie šių Kombinuotosios nomenklatūros kodų: ex 6302 21 00 (TARIC kodai 6302 21 00 81 ir 6302 21 00 89), ex 6302 22 90 (TARIC kodas 6302 22 90 19), ex 6302 31 10 (TARIC kodas 6302 31 10 90), ex 6302 31 90 (TARIC kodas 6302 31 90 90) ir ex 6302 32 90 (TARIC kodas 6302 32 90 19).

Kaip numatyta Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos susitarimo memorandume dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su tekstilės ir drabužių gaminių patekimu į rinką, parafuotame Briuselyje, 2001 m. spalio 15 d. (OL L 345, p. 81; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 40 t., p. 89), priėmus 2001 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2501/2001, numatantį bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymą nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (OL L 346, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 12 t., p. 105), ši sistema imta taikyti [Pakistano Islamo Respublikai] kaip šaliai, kovojančiai su nelegalia narkotikų gamyba ir prekyba. Todėl nuo 2002 m. sausio 1 d. į Europos Bendriją patenkantiems tekstilės produktams ir drabužiams, kurių kilmės šalis Pakistanas, pradėta taikyti muitų lengvata, pagal kurią jie apmokestinti 12 % dydžio muitu. Pagal Reglamento Nr. 2501/2001 10 straipsnį, skaitomą kartu su jo IV priedu, prekės, kurioms muitai netaikomi, nes joms taikoma speciali kovos su narkotikų gamyba ir prekyba sistema, apima, be kita ko, šias prie kombinuotosios nomenklatūros 63 skirsnio priskiriamas prekes, kurios įvardytos kaip „kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai ir dėvėti tekstilės dirbiniai; skudurai“.

4	2002 m. sausio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 160/2002, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 2398/97 (OL L 26, p. 1), nuo 2002 m. sausio 30 d. panaikinti ankstesni antidempingo muitai.

Europos Bendrijų Komisija, gavusi naują [Europos Bendrijų medvilnės ir panašių pluoštų pramonės komiteto] skundą, 2002 m. lapkričio 4 d. pateiktą didžiąją dalį visos Bendrijos medvilninės patalynės produkcijos pagaminančių gamintojų vardu, pradėjo antidempingo tyrimą dėl į Bendriją importuojamos patalynės, išaustos tik iš medvilnės ar įmaišius į ją sintetinio ar dirbtinio pluošto arba lino (kai linas nėra dominuojantis pluoštas), balintos, dažytos ar margintos, kurios kilmės šalis yra Pakistanas <...> ir dėl kurios ji tik kaip „visiškai neprivalomo pobūdžio informaciją“ nurodė, kad ji priskiriama prie šių Kombinuotosios nomenklatūros kodų: „ex 6302 21 00, ex 6302 22 90, ex 6302 31 10, ex 6302 31 90 ir ex 6302 32 90“. Pranešimas apie šios procedūros pradėjimą buvo paskelbtas 2002 m. gruodžio 18 d.Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (OL C 316, p. 6).

6	Dempingo ir jo padarytos žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2001 m. spalio 6 d. iki 2002 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Nagrinėtos žalos įvertinimui reikšmingos tendencijos apėmė laikotarpį nuo 1999 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos. <...>

Dėl didelio eksportuojančių gamintojų skaičiaus Komisija, vadovaudamasi [Reglamento Nr. 384/96] 17 straipsniu, iš jų atrinko šešias bendroves, įskaitant ieškovę, kurių į Bendriją eksportuota Pakistano kilmės patalynė tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau nei 32 % viso tokių prekių eksporto. Šių bendrovių paprašyta atsakyti į antidempingo klausimyną.

Dėl didelio skundą palaikančių Bendrijos gamintojų skaičiaus Komisija, vadovaudamasi [Reglamento Nr. 384/96 17 straipsniu, iš jų taip pat atrinko penkias bendroves iš trijų valstybių narių, kurių gamybos ir pardavimo apimtis, manė, yra reprezentatyviausia atsižvelgiant į rinkos dydį. Vėliau Komisija nusiuntė šioms bendrovėms klausimynus.

Visi atrinkti eksportuojantys Pakistano gamintojai ir penki atrinkti skundą pateikę Bendrijos gamintojai pateikė atsakymus į klausimyną. Atsakymus taip pat pateikė du nepriklausomi prekių importuotojai į Bendriją ir trys prie pavyzdinės imties nepriskirti eksportuojantys Pakistano gamintojai, pateikę prašymus vertinti juos atskirai.

2003 m. vasario 10 d. patalynę eksportuojantiems Pakistano gamintojams atstovaujančios asociacijos pateikė dokumentą „Pastabos dėl žalos“. Jame ginčijo antidempingo procedūros pradėjimo teisėtumą, Bendrijos pramonės patirtos žalos realumą ir priežastinį ryšį tarp eksporto iš Pakistano ir šios pramonės tariamai patirtos žalos. 2003 m. birželio 2 d. įvyko Komisijos organizuotas susitikimas, kuriame, be kita ko, dalyvavo eksportuojantys Pakistano gamintojai, įskaitant ieškovę. Vėliau eksportuojantiems Pakistano gamintojams atstovaujančios asociacijos pateikė Komisijai dokumentą „Po susitikimo teikiamos pastabos dėl žalos“, kuriame jos pakartojo per susitikimą svarstytas temas.

Vadovaudamasi [Reglamento Nr. 384/96] 16 straipsniu Komisija atliko patikrinimus vietoje, be kita ko, pas du eksportuojančius Pakistano gamintojus siekdama patikrinti atsakymuose į klausimyną pateiktą informaciją. <...> Pavyko atlikti tik vieną išsamų eksportuojančio Pakistano gamintojo patikrinimą vietoje, t. y. ieškovės patalpose, ir vieną dalinį patikrinimą kito eksportuojančio Pakistano gamintojo patalpose. Šių dviejų bendrovių eksportuojamos prekės sudaro daugiau nei 50 % visos atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją CIF vertės. Be to, nusprendusi, kad neįvykdytos tyrimui vietoje atlikti keliamos sąlygos, kad tokį tyrimą būtų galima atlikti Pakistane, Komisija atmetė trijų neatrinktų eksportuojančių Pakistano gamintojų prašymus juos vertinti atskirai.

2003 m. gruodžio 10 d. Komisija nusiuntė ieškovei bendrąjį galutinės informacijos dokumentą, kuriame išsamiai nurodė aplinkybes ir motyvus, dėl kurių ji siūlo priimti galutines antidempingo priemones, ir specialiai ieškovei skirtą galutinės informacijos dokumentą (toliau – galutinės informacijos dokumentai). 2004 m. sausio 5 d. ieškovė oficialiai apskundė Komisijos išvadas, nurodytas galutinės informacijos dokumentuose. 2004 m. vasario 16 d. laiškais ieškovė Komisijai pateikė daugiau informacijos.

13	2004 m. vasario 17 d. Komisija atsakė į 2004 m. sausio 5 d. laišką. Nors ir šiek tiek pakeitė savo skaičiavimus, ji patvirtino išvadas, kurias buvo padariusi galutinės informacijos dokumentuose. 2004 m. vasario 27 d. ieškovė dar kartą nurodė klaidas, kurias Komisija esą padarė savo analizėje.

<...>

15	2004 m. kovo 2 d. Taryba priėmė [Reglamentą Nr. 397/2004].

[Reglamentu Nr. 397/2004] Taryba nustatė 13,1 % antidempingo muitą importuojamai patalynei, kurios kilmės šalis yra Pakistanas, išaustai tik iš medvilnės ar įmaišius sintetinio ar dirbtinio pluošto arba lino (tačiau linas nėra dominuojantis pluoštas), balintos, dažytos ar margintos, priskiriamos prie šių kombinuotosios nomenklatūros kodų: ex 63022100 (TARIC kodai 63022100 81, 63022100 89), ex 63022290 (TARIC kodas 63022290 19), ex 63023110 (TARIC kodas 63023110 90), ex 63023190 (TARIC kodas 63023190 90) ir ex 63023290 (TARIC kodas 63023290 19).

17	Vėliau [reglamentas Nr. 397/2004] buvo pakeistas, kiek tai susiję su ieškove, 2006 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 695/2006 <…> (OL L 121, p. 14). Reglamentu dėl pakeitimų ieškovės gaminamoms atitinkamoms prekėms įvestas 5,6 % galutinis antidempingo muitas.“

Skundžiamas sprendimas

4	2004 m. gegužės 28 d. pareikštu ieškiniu Gul Ahmed Textile Mills paprašė Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) panaikinti Reglamentą Nr. 397/2004, kiek jis su ja susijęs.

Gul Ahmed Textile Mills nurodė penkis pagrindus, susijusius su:

—

Reglamento Nr. 384/96 5 straipsnio 7 ir 9 dalių ir 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytos ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) patvirtintos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Steigimo sutarties 1A priede pateikiamos Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189; toliau – 1994 m. antidempingo kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies pažeidimu, padarytu pradėjus tyrimą;

—	akivaizdžia vertinimo klaida, Reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 3 ir 5 dalių ir 18 straipsnio 4 dalies pažeidimu, taip pat 1994 m. antidempingo kodekso pažeidimu apskaičiuojant normaliąją vertę;

—	Reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalies ir EB 253 straipsnyje įtvirtintos pareigos nurodyti pakankamus motyvus pažeidimu, kai lyginant normaliąją vertę ir eksporto kainą atsižvelgta į sumažintus muitus ir pritaikyta korekcija;

—	akivaizdžia vertinimo klaida, Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 1–3 ir 5 dalių ir 1994 m. antidempingo kodekso pažeidimu nustatant didelės žalos egzistavimo faktą ir

—	akivaizdžia vertinimo klaida ir Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 6 ir 7 dalių ir 1994 m. antidempingo kodekso pažeidimu nustatant priežastinį ryšį tarp importo tariama dempingo kaina ir tariamos žalos.

Pirmąja instancija bylą nagrinėjęs teismas nusprendė pirmiausia išnagrinėti penktojo pagrindo trečiąją dalį. Šioje dalyje ieškovė kritikuoja Komisiją iš esmės dėl to, kad ši padarė teisės klaidą neišnagrinėjusi, ar ankstesnių antidempingo muitų uždraudimas ir bendrosios lengvatų sistemos taikymas Pakistano Islamo Respublikai nuo 2002 m. pradžios nutraukė priežastinį ryšį tarp Bendrijos pramonės patirtos žalos ir Pakistano kilmės importo.

Skundžiamo sprendimo 45–51 punktuose pirmąja instancija bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad patalynę eksportuojantys Pakistano gamintojai pačioje administracinės procedūros pradžioje atkreipė Sąjungos institucijų dėmesį į tai, kad žala, kurią Bendrijos pramonė tariamai patyrė, atsirado dėl dviejų veiksnių, t. y. ankstesnių antidempingo muitų panaikinimo ir įprastų muitų, taikomų pagal lengvatinių bendrųjų tarifų sistemą, nustatymo Pakistano Islamo Respublikai, o ne dėl prekių, kurių kilmės šalis Pakistanas, importo dempingo kaina. Taigi, eksportuojantys Pakistano gamintojai teigia, kad Pakistano kilmės importo augimą paskatino jo atleidimas nuo tam tikrų muitų ir jam taikomo reglamentavimo pakeitimai.

Skundžiamo sprendimo 53–59 punktuose pirmąja instancija bylą nagrinėjęs teismas nurodė, jog tam, kad Sąjungos institucijos tinkamai įvykdytų Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 7 dalyje nurodytą pareigą išnagrinėti „kitus, be importo dempingo kaina, žinomus veiksnius, kurie tuo pat metu daro neigiamą poveikį Bendrijos pramonei“, jos turėjo tinkamai atsieti ir atskirti žalą sukeliantį importo dempingo kaina poveikį nuo kitų žinomų žalą sukeliančių veiksnių.

Skundžiamo sprendimo 56 punkte pirmąja instancija bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kad Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 7 dalyje pateiktas „kitų, be importo dempingo kaina, žinomų veiksnių“ sąrašas yra ne baigtinis, bet, atvirkščiai, pavyzdinis, kaip tai matyti iš to, kad jungtukas „ir“ vartojamas prieš pradedant vardyti svarbiais galimus laikyti veiksnius. Šio sprendimo 57 punkte teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šio reglamento 3 straipsnio 7 dalis ir 1994 m. antidempingo kodekso 3 straipsnio 5 dalis turi bendrą tikslą užtikrinti, kad importui, dėl kurio pradėtas tyrimas, nebūtų priskiriamas dėl kitų galimų veiksnių galėjęs atsirasti neigiamas poveikis, turintis įtakos Bendrijos arba nacionalinės pramonės patirtai žalai, kad šioms pramonės sritims nebūtų suteikta didesnė apsauga, nei būtina.

Skundžiamo sprendimo 59 punkte teismas nurodė, kad ankstesnių antidempingo muitų atšaukimas ir įprastų muitų taikymas pagal bendrųjų tarifų lengvatų sistemą buvo žinomi veiksniai, į kuriuos Sąjungos institucijos turėjo atsižvelgti vertindamos priežastinio ryšio tarp Bendrijos pramonės patirtos žalos ir Pakistano kilmės prekių importo, dėl kurio pradėtas antidempingo tyrimas, realumą.

Skundžiamo sprendimo 84 punkte teismas padarė išvadą, kad iš ES institucijų analizės nematyti net elementaraus vertinimo, kokią žalą Bendrijos pramonė būtų patyrusi nesant dempingo, t. y. kokią žalą padarė įsigaliojusi bendrųjų tarifų lengvatų sistema ir ankstesnių antidempingo muitų panaikinimas, nei skaičiais apibūdinto rinkos dalies praradimo, atitinkamos pramonės rentabilumo ar pelno sumažėjimo, žemesnių rinkos segmentų atsisakymo ar kitų svarbių ekonominių veiksnių.

12	Taigi, penktojo pagrindo trečiąją dalį teismas pripažino pagrįsta ir, neišnagrinėjęs kitų pagrindų, panaikino Reglamentą Nr. 397/2004, kiek jis susijęs su Gul Ahmed Textile Mills.

13	Tokiomis aplinkybėmis Taryba, palaikoma Komisijos, į bylą pirmojoje instancijoje įstojusios šalies, apskundė šį sprendimą pateikdama apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo

Šalių argumentai

Taryba mano, kad pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas pažeidė Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 7 dalį, nes klaidingai išaiškino šioje nuostatoje minimą „kitų veiksnių“ sąvoką. Ji pripažįsta, kad teismas teisingai nurodė, jog ši nuostata iš principo įpareigoja atsieti ir atskirti kitų žinomų veiksnių poveikį nuo importo dempingo kaina padarytos žalos. Tačiau Taryba tvirtina, kad teismas suklydo nuspręsdamas, kad du ginčijami veiksniai, t. y. ankstesnių antidempingo muitų panaikinimas ir bendrųjų tarifų lengvatų sistemos įvedimas yra „kiti veiksniai“, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 7 dalį. Taigi, teismas padaręs klaidą nuspręsdamas, kad neatsiejusios ir neatskyrusios tariamo žalingo poveikio nuo dviejų ginčijamų veiksnių institucijos pažeidė šią nuostatą.

Taryba mano, kad „kitas veiksnys“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 7 dalį, apibrėžtinas kaip veiksnys, kuris nesusijęs su importu, dėl kurio atliktas tyrimas. Abu ginčijami veiksniai yra glaudžiai susiję su Pakistano kilmės importu, dėl kurio atliktas tyrimas. Taryba tvirtina, kad „veiksnys, tik paskatinęs importo, dėl kurio atliktas tyrimas, augimą, savaime nėra atskiras žalos veiksnys, nes bet kokią dėl tiriamojo importo apimties didėjimo atsiradusią žalą lemia importas dempingo kaina, o ne veiksniai, skatinantys tokio importo augimą“. Tokį aiškinimą esą patvirtina 2011 m. spalio 28 d. PPO specialios grupės ataskaitos „Europos Sąjunga – Avalynei, kurios kilmės šalis Kinija, taikomos antidempingo priemonės“ (WT/DS405/R) išvados.

Taryba pažymi, kad nors Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 7 dalyje nurodytas sąrašas nėra išsamus, vis dėlto į jį nepatenka du ginčijami veiksniai ir jie nėra šioje nuostatoje minimi „kiti veiksniai“. Teisėkūros ir reglamentuojančio pobūdžio aktų pakeitimai buvę svarbūs tiek, kiek jie turi poveikio rinkai, o dviejų ginčijamų veiksnių poveikis rinkai pasireiškęs tik poveikiu importui dempingo kaina. Tačiau, kaip nurodo Taryba, šie du veiksniai neturėjo jokio poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams.

17	Be to, Taryba mano, kad teismo padaryta teisės klaida kyla iš klaidingo Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 6 ir 7 dalių aiškinimo, o tai matyti iš skundžiamo sprendimo 84 punkte nurodytų teiginių.

18	Komisija iš esmės pritaria Tarybos argumentams.

Gul Ahmed Textile Mills mano, kad apeliacinio skundo motyvuose nepagrįstai susiaurinama Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 7 dalies sąvoka „kiti veiksniai“. Tarybos siūlomas sąvokos „kiti veiksniai“ aiškinimas prieštaraująs šiai nuostatai. Be to, kadangi šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad prie importo dempingo kaina nebūtų priskirta kitų veiksnių sukelta žala, esą negalimas subjektyvus veiksnių, į kurių žalingus padarinius reikia atsižvelgti, ribojimas.

Gul Ahmed Textile Mills nurodo, kad, kiek tai susiję su „kitų veiksnių“ sąvoka, nėra tikslu teigti, kad ginčijami veiksniai „glaudžiai susiję“ su importu dempingo kaina. Panaikindama ankstesnius antidempingo muitus Sąjunga ištaisiusi padėtį, 1997 m. susidariusią jai įvedus nepagrįstus mokesčius, ir šis panaikinimas nesusijęs su importu dempingo kaina tiriamuoju ar ankstesniu laikotarpiu. Speciali tarifinė lengvata, kurią nuo 2002 m. sausio 1 d. Sąjunga suteikė Pakistano kilmės importui, nėra konkrečiai skirta patalynės importui ar juo labiau patalynės importui dempingo kaina. Šią sritį reglamentuojančių teisėkūros aktų pakeitimus lėmė tik Sąjungos veiksmai ir jie nėra „glaudžiai susiję“ su trečiųjų šalių gamintojų veiksmais.

Gul Ahmed Textile Mills pabrėžia, kad ginčijami veiksniai tiesiogiai lėmė muitų naštos sumažėjimą visai Pakistano kilmės patalynei ir turėjo tiesioginio poveikio šių importuojamų prekių kainų lygiui Sąjungos rinkoje. Šių tarifinių pakeitimų kvalifikavimas kaip „paprasčiausiai skatinančių importo dempingo kaina augimą“ esąs visiškai klaidingas.

Gul Ahmed Textile Mills nuomone, pagrindinis klausimas yra tai, ar ginčijami veiksniai turėjo tiesioginio poveikio vieno iš ekonominių rodiklių, į kurį Sąjungos institucijos atsižvelgia nustatydamos Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos faktą ir galimas to priežastis, lygiui. Tačiau Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 5 dalimi reikalaujama įvertinti „visus svarbius atitinkamos pramonės būklę apibūdinančius ekonominius veiksnius ir rodiklius“, o šioje nuostatoje pateiktame pavyzdiniame sąraše minimi „Bendrijos kainas įtakojantys veiksniai“. Kita apeliacinio proceso šalis pabrėžia, kad tiesioginis ginčijamų veiksnių padarinys yra tai, kad Sąjungos gamintojai staiga pajuto Pakistano gamintojų prekių, kurios į Sąjungos rinką pradėjo patekti gerokai mažesnėmis nei anksčiau kainomis, nepaisant to, kad jų kaina FOB (franko laivo denis) sąlygomis visiškai nepakito, importo konkurenciją. Taigi, reglamentavimo pokyčiai turėję tiesioginio poveikio ekonomikos sąlygoms, į kurias atsižvelgta nustatant žalą ir priežastinį ryšį tarp jos ir dempingo.

Teisingumo Teismo vertinimas

23	Iš Reglamento Nr. 397/2004 108–115 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Sąjungos institucijos išnagrinėjo veiksnius, kuriuos jos laiko kitais nei importas dempingo kaina veiksniais.

24	Šiuo aspektu išnagrinėtas Indijos, Turkijos, Rumunijos, Bangladešo ir Egipto kilmės importas ir su paklausos mažėjimu, Sąjungos pramonės importu, eksportu ir jos produktyvumu susiję veiksniai.

25	Neginčijama, kad vertindamos priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos, Sąjungos institucijos neišnagrinėjo dviejų ginčijamų priemonių, t. y. įprastinių muitų panaikinimo pagal bendrąją tarifinių lengvatų sistemą ir ankstesnių antidempingo muitų panaikinimo.

Konstatuotina, kad šios priemonės buvo skirtos Pakistano kilmės prekėms, o Reglamentas Nr. 384/96 taikomas visiems Pakistano eksportuotojams. Taigi, pagal šį reglamentą visų jame išvardytų prekių eksportas laikomas importu dempingo kaina, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnį.

27	Neginčijama, kad 12 ir 6,7 % dydžio importo muitų panaikinimas galėjo paskatinti ir palengvinti prekių, kurioms šis panaikinimas taikomas, importą. Tačiau tai turėjo poveikio importui dempingo kaina.

Iš Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 7 dalies teksto, visų pirma iš formuluotės „žinomi veiksniai, kurie <...> daro neigiamą poveikį Bendrijos pramonei“, matyti, kad šiuo reglamentu reikalaujama išnagrinėti veiksnius, tiesiogiai lemiančius žalą, t. y. su ja susijusius tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

29	Tačiau patys importo dempingo kaina reglamentavimo pakeitimai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi sukeliančiais žalą. Būtent pats importas sukelia žalą.

30	Importas dempingo kaina ir jo vykdymo sąlygas lemiantis reglamentavimas iš tiesų yra neatskiriami.

31	Taigi, ginčijamos priemonės, kurios skatina ir palengvina importą, yra tik netiesioginės priežastys ir negali būti laikomi „kitais veiksniais“, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 7 dalį.

Toks aiškinimas atitinka 2011 m. spalio 28 d. PPO specialios grupės ataskaitą „Europos Sąjunga – Avalynei, kurios kilmės šalis Kinija, taikomos antidempingo priemonės“, kurioje nagrinėtas 1994 m. antidempingo kodekso 3 straipsnio 5 dalyje nurodyto priežastinio ryšio tarp importo kvotos panaikinimo ir žalos klausimas. Šios ataskaitos 7.527 punkte konstatuota, kad importo kvotos panaikinimas, leidžiantis padidinti importo dempingo kaina apimtį, savaime dar nėra žalą lemiantis veiksnys.

33	Importo kvotos yra tokios pat reglamentavimo sąlygos, taikomos vykdant importą, kaip ir importo muitai.

34	Tokiomis aplinkybėmis pirmąja instancija bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad du ginčijami veiksniai yra „kiti veiksniai“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 7 dalį.

35	Tačiau ši išvada neturi reikšmės atsakymui į klausimą, ar į ginčijamus veiksnius turi būti atsižvelgta pagal Reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis nustatinėjant žalos faktą.

36	Todėl skundžiamą sprendimą reikia panaikinti.

37	Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali arba pats priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą.

38	Nagrinėjamoje byloje netenkinamos sąlygos, leidžiančios Teisingumo Teismui pačiam priimti galutinį sprendimą.

39	Todėl reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

1.	Panaikinti 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Gul Ahmed Textile Mills prieš Tarybą (T‑199/04).

2.	Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: anglų.