Byla C-543/11

Woningstichting Maasdriel

prieš

Staatssecretaris van Financiën

(Hoge Raad der Nederlanden prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Pridėtinės vertės mokestis — Direktyva 2006/112/EB — 135 straipsnio 1 dalies k punktas, siejamas su 12 straipsnio 1 ir 3 dalimis — Neužstatyta žemė — Žemė statybai — Sąvokos — Griovimo darbai turint tikslą vėliau statyti — Neapmokestinimas PVM“

Santrauka – 2013 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Neapmokestinimas – Siauras aiškinimas – Ribos

   (Tarybos direktyvos 2006/112 135 straipsnis)

2. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Neapmokestinimas – Žemės, kuri nėra užstatyta, tiekimo, išskyrus žemės statybai tiekimą, neapmokestinimas – Sąvoka „žemė statybai“ – Neužstatytos, tačiau iš tiesų skirtos užstatyti žemės tiekimas – Įtraukimas – Nacionalinio teismo vertinimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 12 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 135 straipsnio 1 dalies k punktas)

3. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamieji sandoriai – Vertinimo kriterijai – Šalių ketinimai dėl sandorio apmokestinimo mokesčiu – Pareiga atlikti bendrą atitinkamo sandorio vertinimą

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 25 punktą)

2.  Valstybės narės, apibrėždamos žemę, kuri turi būti laikoma „žeme statybai“, privalo laikytis Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 135 straipsnio 1 dalies k punktu siekiamo tikslo – neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu tik tos neužstatytos žemės, kuri neskirta statiniams statyti, tiekimo.

   Taigi minėtas straipsnis, siejamas su šios direktyvos 12 straipsnio 1 ir 3 dalimis, aiškintinas taip, kad pirmojoje nuostatoje numatytas neapmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu neapima neužstatytos žemės, tokia tapusios nugriovus joje buvusį pastatą, tiekimo sandorio, net jei šio tiekimo metu žemės tvarkymo darbai, išskyrus minėtą nugriovimą, nebuvo atlikti, jeigu iš šio sandorio ir tiekimo metu buvusių aplinkybių, įskaitant šalių ketinimus, jeigu jie patvirtinti objektyviais įrodymais, bendro vertinimo matyti, jog tuo metu nagrinėjama žemė iš tiesų buvo skirta užstatyti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

   (žr. 30, 36 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.  Į šalių pareikštą ketinimą dėl sandorio apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu reikia atsižvelgti bendrai vertinant tokio sandorio aplinkybes, jeigu jis pagrindžiamas objektyviais įrodymais. Be iki tiekimo dienos pardavėjo padarytų perstatymo darbų atlikimo stadijos, pardavėjo užbaigimas iki šios datos griovimo darbų, atliktų turint tikslą vėliau statyti, arba pardavėjo įsipareigojimas atlikti griovimo darbus turint tikslą vėliau statyti taip pat gali būti tokie įrodymai.

   (žr. 32, 33 punktus)

Byla C-543/11

Woningstichting Maasdriel

prieš

Staatssecretaris van Financiën

(Hoge Raad der Nederlanden prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Pridėtinės vertės mokestis — Direktyva 2006/112/EB — 135 straipsnio 1 dalies k punktas, siejamas su 12 straipsnio 1 ir 3 dalimis — Neužstatyta žemė — Žemė statybai — Sąvokos — Griovimo darbai turint tikslą vėliau statyti — Neapmokestinimas PVM“

Santrauka – 2013 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Neapmokestinimas — Siauras aiškinimas — Ribos

   (Tarybos direktyvos 2006/112 135 straipsnis)

2. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Neapmokestinimas — Žemės, kuri nėra užstatyta, tiekimo, išskyrus žemės statybai tiekimą, neapmokestinimas — Sąvoka „žemė statybai“ — Neužstatytos, tačiau iš tiesų skirtos užstatyti žemės tiekimas — Įtraukimas — Nacionalinio teismo vertinimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 12 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 135 straipsnio 1 dalies k punktas)

3. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Apmokestinamieji sandoriai — Vertinimo kriterijai — Šalių ketinimai dėl sandorio apmokestinimo mokesčiu — Pareiga atlikti bendrą atitinkamo sandorio vertinimą

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 25 punktą)

2.  Valstybės narės, apibrėždamos žemę, kuri turi būti laikoma „žeme statybai“, privalo laikytis Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 135 straipsnio 1 dalies k punktu siekiamo tikslo – neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu tik tos neužstatytos žemės, kuri neskirta statiniams statyti, tiekimo.

   Taigi minėtas straipsnis, siejamas su šios direktyvos 12 straipsnio 1 ir 3 dalimis, aiškintinas taip, kad pirmojoje nuostatoje numatytas neapmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu neapima neužstatytos žemės, tokia tapusios nugriovus joje buvusį pastatą, tiekimo sandorio, net jei šio tiekimo metu žemės tvarkymo darbai, išskyrus minėtą nugriovimą, nebuvo atlikti, jeigu iš šio sandorio ir tiekimo metu buvusių aplinkybių, įskaitant šalių ketinimus, jeigu jie patvirtinti objektyviais įrodymais, bendro vertinimo matyti, jog tuo metu nagrinėjama žemė iš tiesų buvo skirta užstatyti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

   (žr. 30, 36 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.  Į šalių pareikštą ketinimą dėl sandorio apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu reikia atsižvelgti bendrai vertinant tokio sandorio aplinkybes, jeigu jis pagrindžiamas objektyviais įrodymais. Be iki tiekimo dienos pardavėjo padarytų perstatymo darbų atlikimo stadijos, pardavėjo užbaigimas iki šios datos griovimo darbų, atliktų turint tikslą vėliau statyti, arba pardavėjo įsipareigojimas atlikti griovimo darbus turint tikslą vėliau statyti taip pat gali būti tokie įrodymai.

   (žr. 32, 33 punktus)