Sujungtos bylos C-274/11 ir C-295/11
Ispanijos Karalystė
ir
Italijos Respublika
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendrasis patentas — Sprendimas, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti pagal SESV 329 straipsnio 1 dalį — Ieškinys dėl panaikinimo, grindžiamas kompetencijos nebuvimu, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir Sutarčių pažeidimu — ESS 20 straipsnyje ir SESV 326 ir 327 straipsniuose nustatytos sąlygos — Neišimtinė kompetencija — „Kaip paskutinė išeitis“ priimtas sprendimas — Sąjungos interesų apsauga“
Santrauka – 2013 m. balandžio 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
Teisės aktų derinimas – Pramoninė ir komercinė nuosavybė – Patentų teisė – Europos patento įdiegimas ir kalbinio režimo nustatymas – Išimtinė Sąjungos kompetencija – Nebuvimas – Tarybos kompetencija leisti tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą
(ESS 20 straipsnis; SESV 4 straipsnio 2 dalis ir 118 straipsnis)
Europos Sąjunga – Tvirtesnis bendradarbiavimas – Taikymo kriterijai – Galimybės Sąjungai kaip visumai pasiekti užsibrėžtus tikslus per pagrįstą laikotarpį nebuvimas – Vieningo balsavimo reikalavimo apėjimas – Nebuvimas
(ESS 20 straipsnis; SESV 326–334 straipsniai)
Europos Sąjunga – Tvirtesnis bendradarbiavimas – Europos patento įdiegimas ir kalbinio režimo nustatymas – Taikymo sąlygos – Pareiga tvirčiau bendradarbiauti kaip „paskutinė išeitis“ – Sąvoka
(ESS 20 straipsnio 2 dalis)
Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Adresatui žinomomis aplinkybėmis priimtas sprendimas – Motyvų santraukos leistinumas
(SESV 296 straipsnis)
Europos Sąjunga – Tvirtesnis bendradarbiavimas – Europos patento įdiegimas – Vienoda apsauga visų valstybių narių teritorijoje – Sąsaja su Miunchene pasirašyta Europos patentų konvencija
(ESS 20 straipsnio 1 dalis)
Teisės aktų derinimas – Pramoninė ir komercinė nuosavybė – Patentų teisė – Europos patento įdiegimas „Sąjungoje“ – Taikymas pagal tvirtesnį bendradarbiavimą – Vienoda apsauga tokiame bendradarbiavime dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, o ne visoje Sąjungoje – Leistinumas
(SESV 118 straipsnis)
SESV 118 straipsniu suteikiama kompetencija įdiegti europinius intelektinės nuosavybės instrumentus ir, kiek tai susiję su šiais instrumentais, nustatyti centralizuotą leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarką Sąjungos lygmeniu, taip pat kompetencija nustatyti, kokiomis kalbomis bus sudaryti tokie instrumentai, kuri yra tiesiogiai susijusi su jų įdiegimu, yra pasidalijamoji, kaip tai suprantama pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį, todėl nepriklauso išimtinei kompetencijai, kaip tai suprantama pagal ESS 20 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Iš to matyti, kad Taryba turi kompetenciją leisti tvirtesnį bendradarbiavimą kuriant bendrą patentinę apsaugą.
(žr. 17, 18, 25, 26 punktus)
ESS 20 straipsnyje ar SESV 326–334 straipsniuose valstybėms narėms nenumatytas joks draudimas nustatyti tarpusavyje tvirtesnį bendradarbiavimą įgyvendinant Sąjungos kompetenciją, kurią pagal Sutartis reikia įgyvendinti vieningai. Atvirkščiai, iš SESV 333 straipsnio 1 dalies matyti, kad kai tenkinamos minėtuose ESS 20 straipsnyje ir SESV 326–334 straipsniuose nurodytos sąlygos, tokia kompetencija turi būti įgyvendinama tvirčiau bendradarbiaujant ir kad tokiu atveju, jeigu Taryba nenusprendžia, kad sprendimas bus priimtas kvalifikuotąja balsų dauguma, vieningai turi spręsti tik tvirčiau bendradarbiaujančios valstybės narės.
Be to, pagal ESS 20 straipsnį ir SESV 326–334 straipsnius galimybe tvirčiau bendradarbiauti galima pasinaudoti ne tik tuo atveju, kai viena ar kelios valstybės narės praneša, kad dar nepasirengusios dalyvauti priimant teisės aktą visos Sąjungos lygmeniu. ESS 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą galimybės Sąjungai kaip visumai pasiekti tokio bendradarbiavimo tikslus per pagrįstą laikotarpį nebuvimą gali lemti įvairios priežastys, kaip antai vienos ar kelių valstybių narių suinteresuotumo stoka ar valstybių narių, kurios išreiškia suinteresuotumą nustatyti Sąjungos lygmeniu tam tikrą tvarką, nepajėgumas pasiekti susitarimo dėl tokios tvarkos turinio.
Iš to matyti, kad Tarybos sprendimas leisti tvirčiau bendradarbiauti, priimtas konstatavus, kad bendrojo patento ir jo kalbinio režimo Sąjunga kaip visuma negali nustatyti per pagrįstą laiką, nereiškia, kad buvo apeitas SESV 118 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas vieningo balsavimo reikalavimas ar kad valstybės narės, kurios neprisijungė prie prašymų tvirčiau bendradarbiauti, buvo pašalintos.
(žr. 35–37 punktus)
ESS 20 straipsnio 2 dalyje vartojamu žodžių junginiu „kaip paskutinė išeitis“ pabrėžiama, kad tik tais atvejais, kai artimiausioje ateityje neįmanoma priimti tokių teisės aktų, galima priimti sprendimą leisti tvirčiau bendradarbiauti. Tikrindamas, ar laikytasi sąlygos priimti sprendimą leisti tvirčiau bendradarbiauti kaip paskutinę išeitį, Teisingumo Teismas turi nustatyti, ar Taryba rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo šiuo klausimu svarbius veiksnius ir ar jos padaryta išvada pakankamai motyvuota. Šios sąlygos tenkinamos tuo atveju, kai Taryba tinkamai atsižvelgė į aplinkybę, kad siekiant sukurti Europos patentą numatyta teisėkūros procedūra pradėta 2000 m., kai tokia procedūra vyko keliais etapais, kai Taryboje visos valstybės narės tarpusavyje diskutavo dėl didelio skaičiaus skirtingų bendrojo patento kalbinio režimo variantų ir kai nė vienam iš jų, nesvarbu, ar jis papildytas kompromiso elementais, ar ne, nebuvo pritarta taip, kad Sąjungos lygmeniu galima būtų priimti išsamų tokiam patentui skirtą „teisės aktų paketą“.
(žr. 50, 54–56 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 58 punktą)
Pagal 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytos Europos patentų išdavimo konvencijos (EPK) taisykles išduoti Europos patentai nesuteikia vienodos apsaugos šios konvencijos susitariančiosiose valstybėse, tačiau kiekvienoje iš šių valstybių užtikrina apsaugą, kurios apimtį apibrėžia nacionalinė teisė. Sprendime 2011/167, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, numatytas bendrasis patentas, atvirkščiai, suteikia vienodą apsaugą visose valstybėse narėse, kurios tvirčiau bendradarbiauja. Todėl šiuo bendruoju patentu suteikta apsauga naudinga vienodinimui ir integracijai, palyginti su padėtimi, susidariusia taikant EPK numatytas taisykles.
(žr. 62, 63 punktus)
Tai, kad pagal SESV 118 straipsnį suteikta kompetencija įdiegti europinius intelektinės nuosavybės instrumentus įgyvendinama tvirčiau bendradarbiaujant ir taip įdiegiamas europinis intelektinės nuosavybės instrumentas, lemia, kad juo suteikiama vienoda apsauga ir juo nustatyta tvarka galios ne visoje Sąjungoje, o tik tvirčiau bendradarbiaujančių valstybių narių teritorijoje. Ši pasekmė nereiškia SESV 118 straipsnio pažeidimo ir neišvengiamai kyla iš ESS 20 straipsnio, kurio 4 dalyje nurodyta, kad pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatą priimti aktai privalomi tik jame dalyvaujančioms valstybėms narėms.
(žr. 68, 75 punktus)
Sujungtos bylos C-274/11 ir C-295/11
Ispanijos Karalystė
ir
Italijos Respublika
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendrasis patentas — Sprendimas, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti pagal SESV 329 straipsnio 1 dalį — Ieškinys dėl panaikinimo, grindžiamas kompetencijos nebuvimu, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir Sutarčių pažeidimu — ESS 20 straipsnyje ir SESV 326 ir 327 straipsniuose nustatytos sąlygos — Neišimtinė kompetencija — „Kaip paskutinė išeitis“ priimtas sprendimas — Sąjungos interesų apsauga“
Santrauka – 2013 m. balandžio 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
Teisės aktų derinimas — Pramoninė ir komercinė nuosavybė — Patentų teisė — Europos patento įdiegimas ir kalbinio režimo nustatymas — Išimtinė Sąjungos kompetencija — Nebuvimas — Tarybos kompetencija leisti tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą
(ESS 20 straipsnis; SESV 4 straipsnio 2 dalis ir 118 straipsnis)
Europos Sąjunga — Tvirtesnis bendradarbiavimas — Taikymo kriterijai — Galimybės Sąjungai kaip visumai pasiekti užsibrėžtus tikslus per pagrįstą laikotarpį nebuvimas — Vieningo balsavimo reikalavimo apėjimas — Nebuvimas
(ESS 20 straipsnis; SESV 326–334 straipsniai)
Europos Sąjunga — Tvirtesnis bendradarbiavimas — Europos patento įdiegimas ir kalbinio režimo nustatymas — Taikymo sąlygos — Pareiga tvirčiau bendradarbiauti kaip „paskutinė išeitis“ — Sąvoka
(ESS 20 straipsnio 2 dalis)
Institucijų aktai — Motyvavimas — Pareiga — Apimtis — Adresatui žinomomis aplinkybėmis priimtas sprendimas — Motyvų santraukos leistinumas
(SESV 296 straipsnis)
Europos Sąjunga — Tvirtesnis bendradarbiavimas — Europos patento įdiegimas — Vienoda apsauga visų valstybių narių teritorijoje — Sąsaja su Miunchene pasirašyta Europos patentų konvencija
(ESS 20 straipsnio 1 dalis)
Teisės aktų derinimas — Pramoninė ir komercinė nuosavybė — Patentų teisė — Europos patento įdiegimas „Sąjungoje“ — Taikymas pagal tvirtesnį bendradarbiavimą — Vienoda apsauga tokiame bendradarbiavime dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, o ne visoje Sąjungoje — Leistinumas
(SESV 118 straipsnis)
SESV 118 straipsniu suteikiama kompetencija įdiegti europinius intelektinės nuosavybės instrumentus ir, kiek tai susiję su šiais instrumentais, nustatyti centralizuotą leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarką Sąjungos lygmeniu, taip pat kompetencija nustatyti, kokiomis kalbomis bus sudaryti tokie instrumentai, kuri yra tiesiogiai susijusi su jų įdiegimu, yra pasidalijamoji, kaip tai suprantama pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį, todėl nepriklauso išimtinei kompetencijai, kaip tai suprantama pagal ESS 20 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Iš to matyti, kad Taryba turi kompetenciją leisti tvirtesnį bendradarbiavimą kuriant bendrą patentinę apsaugą.
(žr. 17, 18, 25, 26 punktus)
ESS 20 straipsnyje ar SESV 326–334 straipsniuose valstybėms narėms nenumatytas joks draudimas nustatyti tarpusavyje tvirtesnį bendradarbiavimą įgyvendinant Sąjungos kompetenciją, kurią pagal Sutartis reikia įgyvendinti vieningai. Atvirkščiai, iš SESV 333 straipsnio 1 dalies matyti, kad kai tenkinamos minėtuose ESS 20 straipsnyje ir SESV 326–334 straipsniuose nurodytos sąlygos, tokia kompetencija turi būti įgyvendinama tvirčiau bendradarbiaujant ir kad tokiu atveju, jeigu Taryba nenusprendžia, kad sprendimas bus priimtas kvalifikuotąja balsų dauguma, vieningai turi spręsti tik tvirčiau bendradarbiaujančios valstybės narės.
Be to, pagal ESS 20 straipsnį ir SESV 326–334 straipsnius galimybe tvirčiau bendradarbiauti galima pasinaudoti ne tik tuo atveju, kai viena ar kelios valstybės narės praneša, kad dar nepasirengusios dalyvauti priimant teisės aktą visos Sąjungos lygmeniu. ESS 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą galimybės Sąjungai kaip visumai pasiekti tokio bendradarbiavimo tikslus per pagrįstą laikotarpį nebuvimą gali lemti įvairios priežastys, kaip antai vienos ar kelių valstybių narių suinteresuotumo stoka ar valstybių narių, kurios išreiškia suinteresuotumą nustatyti Sąjungos lygmeniu tam tikrą tvarką, nepajėgumas pasiekti susitarimo dėl tokios tvarkos turinio.
Iš to matyti, kad Tarybos sprendimas leisti tvirčiau bendradarbiauti, priimtas konstatavus, kad bendrojo patento ir jo kalbinio režimo Sąjunga kaip visuma negali nustatyti per pagrįstą laiką, nereiškia, kad buvo apeitas SESV 118 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas vieningo balsavimo reikalavimas ar kad valstybės narės, kurios neprisijungė prie prašymų tvirčiau bendradarbiauti, buvo pašalintos.
(žr. 35–37 punktus)
ESS 20 straipsnio 2 dalyje vartojamu žodžių junginiu „kaip paskutinė išeitis“ pabrėžiama, kad tik tais atvejais, kai artimiausioje ateityje neįmanoma priimti tokių teisės aktų, galima priimti sprendimą leisti tvirčiau bendradarbiauti. Tikrindamas, ar laikytasi sąlygos priimti sprendimą leisti tvirčiau bendradarbiauti kaip paskutinę išeitį, Teisingumo Teismas turi nustatyti, ar Taryba rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo šiuo klausimu svarbius veiksnius ir ar jos padaryta išvada pakankamai motyvuota. Šios sąlygos tenkinamos tuo atveju, kai Taryba tinkamai atsižvelgė į aplinkybę, kad siekiant sukurti Europos patentą numatyta teisėkūros procedūra pradėta 2000 m., kai tokia procedūra vyko keliais etapais, kai Taryboje visos valstybės narės tarpusavyje diskutavo dėl didelio skaičiaus skirtingų bendrojo patento kalbinio režimo variantų ir kai nė vienam iš jų, nesvarbu, ar jis papildytas kompromiso elementais, ar ne, nebuvo pritarta taip, kad Sąjungos lygmeniu galima būtų priimti išsamų tokiam patentui skirtą „teisės aktų paketą“.
(žr. 50, 54–56 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 58 punktą)
Pagal 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytos Europos patentų išdavimo konvencijos (EPK) taisykles išduoti Europos patentai nesuteikia vienodos apsaugos šios konvencijos susitariančiosiose valstybėse, tačiau kiekvienoje iš šių valstybių užtikrina apsaugą, kurios apimtį apibrėžia nacionalinė teisė. Sprendime 2011/167, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, numatytas bendrasis patentas, atvirkščiai, suteikia vienodą apsaugą visose valstybėse narėse, kurios tvirčiau bendradarbiauja. Todėl šiuo bendruoju patentu suteikta apsauga naudinga vienodinimui ir integracijai, palyginti su padėtimi, susidariusia taikant EPK numatytas taisykles.
(žr. 62, 63 punktus)
Tai, kad pagal SESV 118 straipsnį suteikta kompetencija įdiegti europinius intelektinės nuosavybės instrumentus įgyvendinama tvirčiau bendradarbiaujant ir taip įdiegiamas europinis intelektinės nuosavybės instrumentas, lemia, kad juo suteikiama vienoda apsauga ir juo nustatyta tvarka galios ne visoje Sąjungoje, o tik tvirčiau bendradarbiaujančių valstybių narių teritorijoje. Ši pasekmė nereiškia SESV 118 straipsnio pažeidimo ir neišvengiamai kyla iš ESS 20 straipsnio, kurio 4 dalyje nurodyta, kad pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatą priimti aktai privalomi tik jame dalyvaujančioms valstybėms narėms.
(žr. 68, 75 punktus)