1

Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad prieš transporto priemonės, anksčiau įregistruotos kitoje valstybėje narėje, registravimą atliekant techninę apžiūrą reikalaudama pateikti ne tik transporto priemonės registracijos liudijimą, bet ir atitikties sertifikatą ir nustatydama reikalavimą prieš tokių transporto priemonių registravimą atlikti techninę apžiūrą, neatsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje atliktos techninės apžiūros rezultatus, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (OL L 138, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 4 t., p. 351), iš dalies pakeistą 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/103/EB (OL L 363, p. 344; toliau – Direktyva 1999/37), ir SESV 34 straipsnį.

2

Direktyvos 1999/37 1, 3, 5, 6 ir 9 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<...>

<...>

<...>

3

Šios direktyvos 1 straipsnyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma dokumentams, kuriuos valstybė narė išduoda registruojant transporto priemonę.

Ji nepažeidžia valstybių narių teisės laikinai registruojant transporto priemones naudoti dokumentų, kurie ne visais atžvilgiais atitinka šios direktyvos reikalavimus.“

4

Tos pačios direktyvos 4 straipsnyje numatyta:

„Pagal šią direktyvą, identifikuojant transporto priemonę tarptautiniame eisme arba perregistruojant ją kitoje valstybėje narėje, vienoje valstybėje narėje išduotas registracijos liudijimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse.“

5

2009 m. birželio 26 d. įsigaliojusi 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL L 141, p. 12) pakeitė 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 2 t., p. 514), kuria Komisija rėmėsi per ikiteisminę procedūrą. Atsižvelgiant į pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigos datą, t. y. 2009 m. gruodžio 9 d., nagrinėjamam ieškiniui taikoma Direktyva 2009/40. Kaip nurodyta Direktyvos 2009/40 1 konstatuojamojoje dalyje, šia direktyva, siekiant aiškumo, Direktyva 96/96 buvo išdėstyta nauja redakcija, nors nagrinėjamu atveju svarbios nuostatos nebuvo pakeistos.

6

Direktyvos 2009/40 2, 5, 10–12 ir 26 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<...>

<...>

<...>

7

Remiantis Direktyvos 2009/40 3 straipsniu:

„1.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kurios leistų įrodyti, kad transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra laikantis bent šios direktyvos nuostatų.

Apie šias priemones pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

2.   Kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės tomis pačiomis sąlygomis išduotą patvirtinimą, rodantį, kad transporto priemonei, registruotai toje kitoje valstybėje, kartu ir jos priekabai ar puspriekabei, buvo atlikta techninė apžiūra, laikantis bent šios direktyvos nuostatų.

3.   Valstybės narės, kiek tai įmanoma, naudoja tinkamas procedūras, siekdamos užtikrinti, kad jų teritorijoje registruotų transporto priemonių stabdžių veikimas tenkintų šios direktyvos reikalavimus.“

8

Direktyvos 2009/40 5 straipsnyje paaiškinama:

„Nepaisydamos I ir II priedų nuostatų, valstybės narės gali:

<...>

<...>

9

Šios direktyvos II priede aprašomos privalomai tikrinamos pozicijos, visų pirma stabdžių sistemų pozicijos.

10

1968 m. kovo 15 d. Karališkojo dekreto dėl bendrojo reglamento, nustatančio technines sąlygas, kurias privalo atitikti motorinės transporto priemonės ir jų priekabos, atskiros jų dalys ir saugumo aksesuarai (Moniteur belge, 1968 m. kovo 28 d., klaidų ištaisymas Moniteur belge, 1968 m. balandžio 23 d.), su pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 20 d. karališkuoju dekretu (Moniteur belge, 2009 m. birželio 5 d., p. 40090, toliau – karališkasis dekretas), 23 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, 2 ir 7 dalyse nustatyta:

„1.   Turi būti atliekama pradedamų eksploatuoti transporto priemonių techninė apžiūra, siekiant patikrinti jų atitiktį taikytinoms teisės aktų nuostatoms.

<...>

2.   Atliktina techninė apžiūra:

<...>

7.   Atliekant šią techninę apžiūrą, jeigu transporto priemonė turi turėti toliau nurodytus dokumentus, transporto priemonę techninei apžiūrai pateikiantis asmuo įgaliotai institucijai pateikia paskutinį apsilankymo sertifikatą, techninės apžiūros vinjetę ir šiuos dokumentus:

11

Karališkojo dekreto 23bis straipsnyje numatyta:

„1.   23 straipsnyje numatytos techninės apžiūros skirstomos į:

Per nuodugnias technines apžiūras turi būti patikrinama:

Dalinės techninės apžiūros skirstomos į:

2.   Pagal dažnumą nuodugnios techninės apžiūros skirstomos į:

<...>“

12

Remiantis karališkojo dekreto 23sexies straipsnio 1 ir 4 dalimis:

„1.   Neatsižvelgiant į periodinėms techninėms apžiūroms taikomas taisykles, neperiodinės techninės apžiūros yra privalomos:

<...>

<...>

4.   Atliekant šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą neperiodinę techninę apžiūrą transporto priemonė turi būti pateikta kartu su paskutiniu jai išduotu registracijos liudijimu ir arba atitinkamu valstybinio numerio ženklu, arba laikinuoju numerio ženklu ir atitinkamu registracijos liudijimu.

Šios techninės apžiūros atveju, be transporto priemonės nuodugnios techninės apžiūros, atliekama 22 priede numatyta papildoma techninė apžiūra.

Tačiau jeigu pateikiama ne senesnė nei dviejų mėnesių įgalioto techninių apžiūrų centro ataskaita, susijusi su šiai neperiodinei techninei apžiūrai pateikta transporto priemone, apie bent jau 22 priede nurodytas pozicijas, per šią techninę apžiūrą atliekama tik nuodugni transporto priemonės techninė apžiūra.

Šios techninės apžiūros rezultatai detaliai nurodomi ataskaitoje, kuri išduodama kartu su apsilankymo sertifikatu.

Prašymas įregistruoti tenkinamas, jeigu išduotas apsilankymo sertifikatas atitinka 23decies straipsnio 1 dalį ir prireikus buvo atlikta papildoma techninė apžiūra pagal 22 priedą.“

13

Karališkojo dekreto 15 priede pakartojamos tikrinimo pozicijos ir Direktyvos 2009/40 II priede nurodyti trūkumai.

14

Karališkojo dekreto 22 priede numatytos kelios pozicijos, susijusios su „papildoma technine apžiūra“, kuri turi būti atliekama per neperiodinę techninę apžiūrą, nurodytą šio dekreto 23sexies straipsnio 1 ir 3 dalyse. Remiantis šio priedo tekstu, papildoma techninė apžiūra susijusi bent jau su bendra transporto priemonių būkle (pavyzdžiui, saugumui įtakos neturinčia korozija, salono būkle), „On Board Diagnostics“ (visų pirma aktyviais ir pasyviais saugumo elementais), mechaniniais mazgais (be kita ko, sankaba, varikliu, greičių dėže), apdailos detalėmis (pavyzdžiui, buferiu, kapotu, aptakais), žibintais ir įranga (visų pirma kondicionieriumi, langų valdymu).

15

Manydama, kad kai kurios su transporto priemonių registravimu susijusios Belgijos teisės normos neatitinka Sąjungos teisės, Komisija 2008 m. gruodžio 1 d. laišku paprašė Belgijos Karalystės pateikti savo pastabas.

16

2009 m. sausio 30 d. atsakyme Belgijos Karalystė nesutiko nė su vienu nurodytu pažeidimu. Kadangi toks atsakymas netenkino, Komisija 2009 m. spalio 8 d. priėmė pagrįstą nuomonę, nurodydama Belgijos Karalystei per du mėnesius nuo šios nuomonės gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų atsižvelgta. Belgijos Karalystė į tai atsakė 2009 m. gruodžio 15 d. laišku, kuriame išreiškė savo ketinimą atsižvelgti į šią pagrįstą nuomonę. Tačiau 2010 m. vasario 11 d. laiške ji gynė egzistuojančias Belgijos teisės normas.

17

2010 m. birželio 7 d. šiai valstybei narei buvo išsiųsta išsami nuomonė, kuria šiai valstybei buvo nustatytas keturių savaičių terminas pasiūlyti sprendimą, kuris leistų išvengti kreipimosi į Teisingumo Teismą. 2010 m. birželio 30 d. laišku Belgijos Karalystė įsipareigojo pakeisti teisės normas, dėl kurių vyksta ginčas, ir išreiškė ketinimą palikti techninę apžiūrą prieš registruojant transporto priemonę kito savininko vardu, bet apriboti apžiūrą tik naujame 42 priede nurodytomis pozicijomis (iš esmės vizuali apžiūra), jeigu įvykdytos tam tikros sąlygos. Atlikus šį numatytą pakeitimą nustatytomis sąlygomis nebereikėtų pateikti atitikties sertifikato. Komisijai buvo pranešta apie tokį karališkojo dekreto projektą ir įsipareigota jį priimti 2010 m. pabaigoje.

18

Tačiau Komisija manė, kad pasiūlytų priemonių neužtenka pažeidimui nutraukti. Pasikeitus laiškais, 2011 m. sausio 11 d. buvo pateiktas naujas karališkojo dekreto projektas ir jis 2011 m. sausio 26 d. buvo svarstomas Komisijos tarnybų ir Belgijos valdžios institucijų susitikime.

19

Manydama, kad Belgijos Karalystė į pagrįstą nuomonę neatsižvelgė, Komisija nusprendė pareikšti nagrinėjamą ieškinį.

20

Grįsdama ieškinį Komisija nurodo du kaltinimus. Pirmuoju kaltinimu Komisija tvirtina, kad nustatydama reikalavimą prieš registruojant transporto priemones, anksčiau įregistruotas kitoje valstybėje narėje, atlikti techninę apžiūrą, neatsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje atliktos techninės apžiūros rezultatus, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 34 straipsnį. Antruoju kaltinimu Komisija teigia, kad atliekant techninę apžiūrą prieš transporto priemonės, anksčiau įregistruotos kitoje valstybėje narėje, registravimą reikalaudama pateikti ne tik registracijos liudijimą, bet ir atitikties sertifikatą Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvą 1999/37.

21

Belgijos Karalystė teigia, kad antrasis Komisijos ieškinio kaltinimas tiek, kiek juo siekiama, kad būtų pripažinta, jog ši valstybė narė neįvykdė visų įsipareigojimų pagal Direktyvą 1999/37, nepriimtinas, nes oficialiame įspėjime, pagrįstoje nuomonėje ir ieškinio teisiniame pagrinde bei ieškinio pagrinduose Komisija apsiribojo pastabomis dėl įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnį neįvykdymu.

22

Šios valstybės narės teigimu, šio kaltinimo nepriimtinumas negali būti dalinis, nes su tuo susijusiuose ieškinio reikalavimuose nenurodomas joks Direktyvos 1999/37 straipsnis, priešingai nei reikalavimuose byloje, kurioje buvo priimtas 2009 m. liepos 16 d. Sprendimas Komisija prieš Lenkiją (C-165/08, Rink. p. I-6843, 45–48 punktai). Be to, tai, kad Belgijos Karalystė suprato, jog kaltinimas susijęs tik su Direktyvos 1999/37 4 straipsniu, ir gynybą iš esmės grindė šiuo straipsniu, negali atleisti Komisijos nuo pareigos formuluoti aiškius reikalavimus ir a posteriori padaryti juos priimtinus.

23

Komisija mano, kad antrasis kaltinimas priimtinas. Jos teigimu, šiai valstybei narei buvo aišku, kad šis kaltinimas susijęs su šios direktyvos 4 straipsniu, todėl minėtos valstybės teisės į gynybą nebuvo pažeistos. Tačiau dublike Komisija performulavo šį kaltinimą ir apribojo tariamą įsipareigojimų neįvykdymą minėtu straipsniu.

24

Pirmiausia primintina, kad bylose dėl įsipareigojimų neįvykdymo ikiteisminės procedūros paskirtis yra suteikti suinteresuotai valstybei narei galimybę, pirma, įvykdyti iš Europos Sąjungos teisės kylančius įsipareigojimus ir, antra, tinkamai nurodyti gynybos pagrindus, susijusius su Komisijos kaltinimais (2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-340/02, Rink. p. I-9845, 25 punktas ir 2012 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C-508/10, 33 punktas).

25

Todėl pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dalyką apibrėžia šioje nuostatoje numatyta ikiteisminė procedūra. Šios procedūros teisėtumas yra pagrindinė garantija, ESV sutartimi nustatyta ne tik atitinkamos valstybės narės teisėms apsaugoti, bet ir tam, kad būtų užtikrinta, jog galimame teisminiame procese ginčas bus aiškiai apibrėžtas (žr. 2001 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-1/00, Rink. p. I-9989, 53 punktą, 2010 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-160/08, Rink. p. I-3713, 42 punktą ir minėto Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 34 punktą).

26

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą ir Procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalies c punktą Komisija ieškiniuose, pareikštuose pagal SESV 258 straipsnį, privalo nurodyti konkrečius kaltinimus, kuriais remdamasis Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą, ir bent trumpai išdėstyti teisines ir faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami šie kaltinimai (žr., be kita ko, 1990 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-347/88, Rink. p. I-4747, 28 punktą; 2005 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-456/03, Rink. p. I-5335, 23 punktą ir minėto Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 35 punktą).

27

Tai reiškia, kad Komisijos ieškinyje turi būti nuosekliai ir išsamiai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija buvo įsitikinusi, jog atitinkama valstybė narė neįvykdė vieno iš įsipareigojimų pagal Sutartis (minėto Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 36 punktas).

28

Kalbant apie nagrinėjamą ieškinį, reikia konstatuoti, kad jame aiškiai išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas. Žinoma, aišku, kad ieškinio reikalavimuose Komisija nenurodo jokio konkretaus Direktyvos 1999/37 straipsnio. Tačiau ir iš ikiteisminės procedūros, visų pirma iš pagrįstos nuomonės, kurią Komisija adresavo Belgijos Karalystei, ir iš ieškinio teisinio pagrindo bei ieškinio pagrindų matyti, kad ši institucija teigia, jog neįvykdyti įsipareigojimai pagal šios direktyvos 4 straipsnį.

29

Taip pat reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju Belgijos Karalystė galėjo tinkamai nurodyti gynybos pagrindus, susijusius su Komisijos kaltinimais.

30

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad antrasis Komisijos kaltinimas įsipareigojimų neįvykdymu turi būti pripažintas priimtinu.

31

Komisijos teigimu, karališkojo dekreto 23 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 23bis straipsnio 1 dalimi ir 23sexies straipsnio 1 ir 4 dalyse bendrai ir sistemiškai nustatomas reikalavimas prieš registruojant naudotas transporto priemones, anksčiau įregistruotas kitose valstybėse narėse, atlikti techninę apžiūrą, neatsižvelgiant į tose valstybėse jau atliktą techninę apžiūrą. Ji mano, kad iš 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus (C-297/05, Rink. p. I-7467, 67–71 punktai) ir 2008 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija prieš Lenkiją (C-170/07, 36–41 punktai) matyti, jog Direktyva 96/96 nebuvo atliktas visiškas suderinimas, todėl teisės norma, į kurią neįtrauktas šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje numatytas kitų valstybių narių išduotų dokumentų pripažinimo principas, negali būti patvirtinta remiantis šia direktyva, bet turėtų būti vertinama atsižvelgiant į SESV 34 straipsnį.

32

Komisija pažymi, kad iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog ginčijama nacionalinės teisės norma yra kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė tiek, kiek ja kai kurie suinteresuotieji asmenys atgrasomi nuo tokių transporto priemonių importo į Belgiją (2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-217/99, Rink. p. I-10251, 18 punktas ir 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-254/05, Rink. p. I-4269, 30 punktas). Nors ši teisės norma ir gali būti pateisinama kelių eismo saugumo, aplinkos ir vartotojų apsaugos priežastimis, ji yra neproporcinga. Toks pat rezultatas gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis, kaip antai kitoje valstybėje narėje išduotų dokumentų, patvirtinančių techninės apžiūros atlikimą, pripažinimu, kartu numatant muitinės administracijų bendradarbiavimą arba galimybę Belgijos valdžios institucijoms, registruojant Belgijoje transporto priemonę, kuri anksčiau buvo įregistruota kitoje valstybėje narėje, nustatyti išlygą, kuria vartotojas būtų informuojamas, kad jo transporto priemonė įregistruota remiantis kitos valstybės narės išduotu techninės apžiūros liudijimu ir vėliau galbūt reikės atlikti papildomą apžiūrą.

33

Belgijos Karalystė pirmiausia mano, kad teisės norma, kuri yra ginčo objektas, nesudaro kliūčių laisvam prekių judėjimui ir nėra diskriminacinė.

34

Šiuo kausimu ji nurodo, kad techninė apžiūra prieš registruojant leidžiama pagal Direktyvos 2009/40 5 straipsnio a punktą, kuriuo nacionalinėms valdžios institucijoms suteikiama diskrecija nustatyti reikalavimus, kurie turi būti įvykdomi norint atlikti techninę apžiūrą, ir jų įgyvendinimo sąlygas. Be to, ši neperiodinė apžiūra atliekama tik tais atvejais, kai keičiasi transporto priemonės savininkas, visų be išimties transporto priemonių, nesvarbu, ar prieš tai jos buvo įregistruotos Belgijoje, ar kitoje valstybėje narėje, ir neatsižvelgiant į per periodinę apžiūrą išduoto apsilankymo sertifikato galiojimo datą.

35

Toliau ši valstybė narė teigia, kad karališkojo dekreto, apie kurį ji buvo pranešusi per ikiteisminę procedūrą ir kurio įsigaliojimas buvo numatytas 2011 m. rugpjūtį, projekte numatyta, jog atsižvelgiama į periodinių techninių apžiūrų, atliktų mažiau nei prieš du mėnesius Belgijoje arba kitoje valstybėje narėje, rezultatus taip, kad neperiodinė techninė apžiūra prieš registruojant kito savininko vardu apsiriboja stabdžių patikrinimu ir vizualia transporto priemonės būklės apžiūra, taip pat tikrinamos pozicijos, numatytos Direktyvos 2009/40 II priede ir karališkojo dekreto 22 priede. Taigi bet kokių Belgijoje arba kitoje valstybėje narėje atliktų patikrinimų pakartojimo išvengiama.

36

Papildomai Belgijos Karalystė teigia, kad nacionalinė priemonė pateisinama kelių eismo saugumo ir vartotojų apsaugos tikslais, nes apribojama galimybė sukčiauti nurodant neteisingą ridą, taip pat aplinkos apsaugos tikslais, nes prisidedama prie įregistruotos transporto priemonės poveikio aplinkai sumažinimo. Be to, priemonė yra proporcinga.

37

Kalbant visų pirma apie kelių eismo saugumą, būtent stabdžių sistemos patikrinimas yra vienintelis veiksmingas būdas įvertinti atskirų dalių nusidėvėjimo būklę ir užtikrinti, kad stabdžių veikimas atitiks galiojančias normas. Tai, kad šis patikrinimas naudojant atitinkamą įrangą paliktas naujajame karališkajame dekrete, kuris buvo priimtas 2011 m. birželio 1 d., pateisinama, nes šios sistemos defektas gali išryškėti netrukus po paskutinės apžiūros. Be to, netgi jei kitos priemonės, kaip antai tos, kurias pasiūlė Komisija, leistų įgyvendinti kelių eismo saugumo tikslą tomis pačiomis sąlygomis, valstybė narė turėtų turėti galimybę neperžengdama savo diskrecijos ribų įgyvendinti šį tikslą naudodamasi nacionaline priemone, kurią ji laiko tinkama.

38

Ši valstybė narė taip pat pažymi, kad, nesant visiško nuostatų techninių apžiūrų srityje suderinimo, valstybės narės turi nuspręsti dėl užtikrintino kelių eismo saugumo lygio, atsižvelgdamos į laisvo prekių judėjimo reikalavimus (1984 m. kovo 27 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, 50/83, Rink. p. 1633, 12 punktas ir pagal analogiją 1994 m. liepos 13 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-131/93, Rink. p. I-3303, 16 punktas).

39

Dublike Komisija teigia, kad, pabrėždama būtinumą išlaikyti stabdžių patikrinimą naujajame karališkajame dekrete, Belgijos Karalystė netiesiogiai pripažįsta, jog visos techninės apžiūros dubliavimas nėra nei būtinas, nei proporcingas.

40

Dėl valstybės narės atsakovės pasiūlytų teisės normos, kuri yra ginčo objektas, pakeitimų, kurių esmė – išlaikyti ne tokią detalią apžiūrą ir kurių nepakanka tam, kad būtų nutrauktas nurodytas pažeidimas, Komisija daro nuorodą į nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią negali būti atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės priemones, priimtas siekiant įvykdyti įsipareigojimus po to, kai buvo pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo (1998 m. spalio 1 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-71/97, Rink. p. I-5991, 18 punktas ir 2001 m. kovo 8 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, C-276/98, Rink. p. I-1699, 20 punktas).

41

Be to, Komisijos manymu, negalima vadovautis net argumentais, susijusiais su stabdžių patikrinimo dubliavimo būtinumu ir proporcingumu. Viena vertus, jeigu transporto priemonė būtų iš kitos valstybės narės, stabdžių patikrinimas būtų buvęs atliktas pagal Direktyvos 2009/40 II priedą ir šio patikrinimo galiojimas turėtų būti pripažįstamas kitose valstybėse narėse. Jeigu Belgijos Karalystei vis dėlto dar kiltų abejonių dėl to, ar kitoje valstybėje narėje atliktas stabdžių patikrinimas atitinka saugumo lygį Belgijoje, pakaktų konkrečiai įvertinti galimus stabdžių veikimo ir veiksmingumo patikrinimų skirtumus Belgijos Karalystėje ir atitinkamoje valstybėje narėje, o ne sistemingai atlikti bendrą patikrinimą.

42

Kita vertus, toks patikrinimas neatrodo esąs reikalingas siekiant išvengti stabdžių sistemos galimų naujai atsiradusių defektų, nes jų gali turėti ir importuotos transporto priemonės, kurių savininkas nesikeičia, – tokių transporto priemonių apžiūra nenumatyta. Taip yra ir Belgijoje įregistruotų transporto priemonių, kurių savininkas nesikeičia, atveju – tokios Belgijos keliais važinėjančios transporto priemonės sudaro daugumą.

43

Visų pirma reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką įsipareigojimų neįvykdymo buvimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės situaciją pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigoje (žr., be kita ko, minėto 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 64 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Į vėliau įvykusius pasikeitimus Teisingumo Teismas negali atsižvelgti (žr., be kita ko, 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-482/03, 11 punktą ir 2010 m. vasario 4 d. Sprendimo Komisija prieš Švediją, C-185/09, 9 punktą).

44

Kadangi Belgijos Karalystė 2009 m. spalio 8 d. Komisijos pagrįstą nuomonę gavo tų pačių metų spalio 9 d. ir šiai valstybei nustatytas terminas buvo du mėnesiai nuo šios nuomonės gavimo, data, kuria reikia remtis siekiant įvertinti nurodyto įsipareigojimų neįvykdymo buvimą ar nebuvimą, yra 2009 m. gruodžio 9 d. Todėl į po šios datos priimtą karališkąjį dekretą nagrinėjamu atveju atsižvelgti nereikia.

45

Be to, pažymėtina, kad, nepaisant to, jog per rašytinę procedūrą tai aiškiai nebuvo paminėta, Komisija savo atsakyme į Teisingumo Teismo pateiktą rašytinį klausimą ir per teismo posėdį savo ieškinyje suformuluotą pirmąjį kaltinimą apribojo tik kitoje valstybėje narėje įregistruotomis transporto priemonėmis, perregistruojamomis Belgijoje, kurių savininkas keičiasi.

46

Nagrinėjamu atveju Komisija kaltina Belgijos Karalystę neįvykdžius įsipareigojimų pagal SESV 34 straipsnį tiek, kiek ji įpareigoja atlikti transporto priemonės, anksčiau įregistruotos kitoje valstybėje narėje, techninę apžiūrą prieš ją registruojant Belgijoje, neatsižvelgiant į toje kitoje valstybėje narėje atliktos techninės apžiūros rezultatus.

47

Minėtos techninės apžiūros atitiktis Sąjungos teisei, prieš nagrinėjant šią atitiktį SESV 34 straipsnio atžvilgiu, pirmiausia turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimus pagal Direktyvą 2009/40.

48

Kalbant apie Direktyvą 2009/40, pažymėtina, kad jos tikslai, įvardyti 26 konstatuojamojoje dalyje, yra suderinti techninių apžiūrų reikalavimus, išvengti konkurencijos iškraipymų tarp vežimo įmonių ir garantuoti, kad transporto priemonės būtų tinkamai tikrinamos ir prižiūrimos.

49

Neatsižvelgiant į valstybių narių vertinimo diskreciją pagal šios direktyvos 5 straipsnį, teisės norma, į kurią neįtrauktas kitose valstybėse narėse išduotų dokumentų, patvirtinančių, kad techninė apžiūra buvo atlikta sėkmingai, pripažinimo principas, numatytas minėtos direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje, remiantis ta pačia direktyva negali būti pripažįstama teisėta ir dėl to turi būti vertinama SESV 34 straipsnio atžvilgiu (šiuo klausimu žr. minėto 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 67–71 punktus ir minėto 2008 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija prieš Lenkiją 36–42 punktus).

50

Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 34 straipsnyje numatytas kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonių draudimas apima bet kokią valstybių narių priemonę, galinčią tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai sudaryti kliūčių prekybai Bendrijos viduje (žr., be kita ko, minėto 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 16 punktą; 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-65/05, Rink. p. I-10341, 27 punktą; 2007 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Suomiją, C-54/05, Rink. p. I-2473, 30 punktą; 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo Komisija prieš Liuksemburgą, C-286/07, 27 punktą ir 2011 m. spalio 6 d. Sprendimo Bonnarde, C-443/10, Rink. p. I-9327, 26 punktą).

51

Nagrinėjamu atveju nustatydamos reikalavimą atlikti transporto priemonių techninę apžiūrą prieš tai, kai jas įregistruoja kitas savininkas, Belgijos valdžios institucijos šią apžiūrą bendrai ir sistemiškai taiko visoms naudotoms, anksčiau kitose valstybėse narėse registruotoms transporto priemonėms, kurių savininkas keičiasi, ir visiškai neatsižvelgia į tose valstybėse narėse galbūt jau atliktas apžiūras. Todėl tiek, kiek ši neperiodinė apžiūra dubliuoja neseniai kitose valstybėse narėse atliktas technines apžiūras, nes nepripažįstamas jų rezultatas, ji tam tikrus suinteresuotuosius asmenis gali atgrasyti nuo tokių transporto priemonių iš kitų valstybių narių pirkimo (žr. pagal analogiją minėto 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 73 punktą ir minėto 2008 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija prieš Lenkiją 44 punktą).

52

Tai reiškia, kad reikalavimas atlikti tokią neperiodinę transporto priemonės techninę apžiūrą prieš ją registruojant Belgijoje kito savininko vardu yra kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė, draudžiama pagal SESV 34 straipsnį, nebent ji gali būti objektyviai pateisinama.

53

Šiuo atžvilgiu iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad nacionalinės teisės norma, kuri yra kiekybiniams apribojimams lygiavertė poveikio priemonė, gali būti pateisinama vienu iš SESV 36 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso pagrindų arba imperatyviais reikalavimais. Abiem atvejais nacionalinė nuostata turi būti tinkama ja siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neturi viršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti (žr., be kita ko, minėto 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 75 punktą; minėto 2008 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija prieš Lenkiją 46 punktą ir 2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-110/05, Rink. p. I-519, 59 punktą).

54

Remiantis taip pat nusistovėjusia teismo praktika, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi įrodyti, kad jų priimta teisės norma atitinka pirmesniame punkte primintus kriterijus (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, C-265/06, Rink. p. I-2245, 39 punktą; minėto 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 76 punktą ir minėto Sprendimo Komisija prieš Liuksemburgą 37 punktą). Toks įrodymas turi būti pateiktas tik konkrečiai, siejant su nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis (2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo ATRAL, C-14/02, Rink. p. I-4431, 67 punktas).

55

Belgijos Karalystės pateikti pateisinimai susiję su būtinumu užtikrinti vartotojų ir aplinkos apsaugos bei kelių eismo saugumo tikslus, kurie, remiantis teismo praktika, yra privalomieji bendrojo intereso pagrindai, galintys pateisinti laisvo prekių judėjimo apribojimą (šiuo klausimu žr. minėto 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 77 punktą; minėto 2008 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją 38 punktą; minėto 2008 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija prieš Lenkiją 49 punktą ir minėto 2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją 60 punktą).

56

Dėl vartotojų ir aplinkos apsaugos Belgijos Karalystė teigia, kad kai kurie per techninę apžiūrą atliekami patikrinimai leidžia apriboti galimybę sukčiauti nurodant neteisingą ridą ir įregistruotos transporto priemonės poveikį aplinkai. Tačiau ji konkrečiau nenurodo, kokie patikrinimai ir kaip jais užtikrinami minėti tikslai.

57

Todėl reikia konstatuoti, kad Belgijos Karalystė in concreto neįrodė, kad techninės apžiūros tinkamos ir būtinos vartotojų ir aplinkos apsaugai užtikrinti. Vien rėmimosi tokiais tikslais in abstracto negali pakakti tam, kad būtų pateisinta tokia priemonė, kaip antai techninės apžiūros, kurios yra ginčo objektas.

58

Kalbant apie tikslo užtikrinti kelių eismo saugumą tinkamumą, pažymėtina, kad Belgijos Karalystė atsiliepime į ieškinį šį tikslą nurodo, siedama jį su stabdžių sistemos patikrinimo palikimu, numatytu 2011 m. birželio 1 d. priimtame naujajame karališkajame dekrete, į kurį, kaip priminta šio sprendimo 44 punkte, nagrinėjant šį ieškinį negali būti atsižvelgta. Triplike Belgijos Karalystė nurodo siekį užtikrinti kelių eismo saugumą, siedama jį su techninėmis apžiūromis, t. y. visomis kitomis nei stabdžių patikrinimas tikrinimo pozicijomis, net jei ji konkrečiai mini tik transporto priemonės bendros būklės ir mechaninių mazgų patikrinimą. Belgijos Karalystė tvirtina, kad trūkumų turinčios transporto priemonės dalyvavimas kelių eisme kelia grėsmę kelių eismo saugumui.

59

Žinoma, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, nesant visiško nuostatų suderinimo Sąjungos lygiu, valstybės narės turi nuspręsti dėl jų teritorijoje užtikrintino kelių eismo saugumo lygio, atsižvelgdamos į laisvo prekių judėjimo Europos Sąjungos viduje reikalavimus (šiuo klausimu žr. minėto 1984 m. kovo 27 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją 12 punktą ir pagal analogiją minėto 1994 m. liepos 13 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 16 punktą bei minėto 2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją 61 punktą).

60

Tačiau, kaip priminta šio sprendimo 54 punkte, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi įrodyti, kad jų priimta teisės norma tinkama ja siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neturi viršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

61

Nors tinkamumas tam, kad būtų pasiektas kelių eismo saugumo tikslas, nagrinėjamu atveju nebuvo paneigtas, konstatuotina, kad Belgijos Karalystė konkrečiai neįrodo, kad transporto priemonių iš kitų valstybių narių techninė apžiūra, kai jos perregistruojamos Belgijoje, būtina. Visų pirma pažymėtina, kad grėsmę kelių eismo saugumui, kurią kelia trūkumų turinčios transporto priemonės dalyvavimas kelių eisme, gali kelti ir importuotos transporto priemonės, kurių savininkas nesikeičia, – tokioms transporto priemonėms tokia apžiūra nenumatyta. Taip yra ir Belgijoje įregistruotų transporto priemonių, kurių savininkas nesikeičia, atveju – tokios Belgijos keliais važinėjančios transporto priemonės sudaro daugumą.

62

Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad nustatydama reikalavimą, prieš registruojant transporto priemones, anksčiau įregistruotas kitoje valstybėje narėje, kito savininko vardu, atlikti techninę apžiūrą, neatsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje atliktos techninės apžiūros rezultatus, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 34 straipsnį.

63

Komisijos teigimu, Belgijos teisės norma, kuria reikalaujama, jog, be registracijos liudijimo, būtų pateiktas anksčiau kitoje valstybėje narėje pagal Sąjungos teisės aktus įregistruotos transporto priemonės atitikties sertifikatas tam, kad ši transporto priemonė galėtų būti pateikta techninei apžiūrai prieš jos perregistravimą, prieštarauja Direktyvos 1999/37 4 straipsniui ir iš esmės panaikina suvienodintų registracijos liudijimų, išduotų kitose valstybėse narėse, pripažinimo principą.

64

Nacionalinės teisės norma daro neigiamą poveikį naudotų transporto priemonių importui Belgijoje, nes daugumoje valstybių narių su transporto priemone nereikia pateikti atitikties sertifikato. Komisijos vertinimu, ši priemonė negali būti pateisinta tokiomis priežastimis kaip būtinumas žinoti technines transporto priemonės charakteristikas tam, kad būtų galima vykdyti kelių eismo saugumo politiką, arba vartotojų apsauga, be kita ko, nuo piktnaudžiavimo arba transporto priemonių vagysčių. Bet kuriuo atveju ši priemonė yra neproporcinga tokiems tikslams, atsižvelgiant į daugelį Europos lygmeniu įgyvendintų priemonių, kuriomis siekiama tų pačių tikslų.

65

Dublike ir per posėdį Teisingumo Teisme Komisija priminė, kad kiekvienos valstybės narės įgaliotoji institucija, kuri išduoda atitikties sertifikatą, turi išsiųsti kitų valstybių narių įgaliotosioms institucijoms tipo patvirtinimo liudijimų kopijas, kuriose pateikiamos kiekvienos transporto priemonės techninės charakteristikos, kaip to reikalaujama pagal 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (OL L 42, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 1 t., p. 44) 4 straipsnio 5 dalį, kurios turinys buvo perkeltas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, p. 1), 8 straipsnio 5 dalį.

66

Be to, kadangi Belgijos Karalystės pasiūlytas sprendimas sukurti informacinę duomenų bazę, kurioje būtų visi techniniai transporto priemonių duomenys ir dėl kurios atitikties sertifikato pateikimas taptų perteklinis, iki 2012 m. pabaigos negali būti įgyvendintas, ši valstybė narė per nustatytą terminą nepriėmė teisės aktų ir negali remtis vidaus situacijomis, siekdama pateisinti iš Sąjungos teisės normų išplaukiančių įsipareigojimų ir terminų nesilaikymą.

67

Belgijos Karalystė mano, kad jeigu šis kaltinimas būtų priimtinas, nagrinėjama nacionalinės teisės norma atitiktų Direktyvos 1999/37 4 straipsnį ir būtų pateisinama bei proporcinga. Šios valstybės narės nuomone, atitikties sertifikato pateikimo problematika yra platesnė nei tiesiog transporto priemonių registravimo klausimas, nes atitikties sertifikate pateiktos techninės charakteristikos nepaminėtos jau esančiuose registravimo dokumentuose.

68

Belgijos Karalystė kaip pateisinimą nurodo tuos pačius tris tikslus, kuriais rėmėsi atsakydama į pirmąjį kaltinimą, būtent aplinkos apsaugą, vartotojų apsaugą ir kelių eismo saugumą.

69

Ji nesutinka su tuo, kad priemonės, kurias Komisija nurodo savo ieškinyje, yra mažiau ribojančios ir labiau atitinka atitikties sertifikato pateikimu siekiamus tikslus nei teisės norma, kuri yra ginčo objektas. Darydama nuorodą į abejones dėl dabartinės pasikeitimo informacija sistemos veiksmingumo, kurias Komisija pati išreiškė per 2011 m. kovo mėnesį vykusią viešą konsultaciją dėl transporto priemonių registravimo, t. y. sistemos, kurią Komisija pasiūlė kaip galimą priemonių, kurios yra ginčo objektas, alternatyvą, ir į veikiančios duomenų bazės, prie kurios galėtų prisijungti visos kompetentingos tarnybos, nebuvimą, ši valstybė narė mano, kad atitikties sertifikato pateikimas yra vienintelis, pragmatiškiausias ir mažiausiai kainuojantis sprendimas tinkamai vykdyti politiką aplinkos ir kelių eismo saugumo srityse.

70

Dublike Komisija mano, kad Belgijos Karalystė savo 2010 m. sausio 26 d. laiške, taip pat plėsdama savo gynybą, kad galėtų remtis ir SESV 36 straipsniu, pripažino, jog prašymas pateikti atitikties sertifikatą kai kuriems vartotojams gali sukelti nepatogumų ir yra SESV 34 straipsniu draudžiama kliūtis laisvam judėjimui. Tačiau, priešingai, nei teigia valstybė narė atsakovė, iš Direktyvos 1999/37 1 straipsnio darydama išvadą apie leidimo nukrypti galimybę ir dėl to visišką suderinimą, Komisijos mano, kad ši nacionalinė priemonė turi būti vertinama atsižvelgiant tik į šios direktyvos, kuria buvo atliktas visiškas suderinimas, 4 straipsnį. Nepripažindama leidimo nukrypti siekiant aplinkos apsaugos tikslų, Komisija mano, kad Belgijos valdžios institucijų šiuo klausimu pateikti argumentai netinkami.

71

Be to, Komisija mano, kad valstybės narės atsakovės argumentai dėl apribojimo pateisinimo neįtikinami. Tai, kad transporto priemonė jau buvo įregistruota kitoje valstybėje narėje, reiškia, kad kompetentingos šios valstybės institucijos nusprendė, jog ši transporto priemonė atitinka pagal Sąjungos teisę taikytinus techninius reikalavimus. Kadangi Belgijos Karalystė turėtų žinoti kiekvienos transporto priemonės technines charakteristikas dėl to, kad kompetentingos valdžios institucijos keičiasi informacija, bendra priemonė, kuria reikalaujama pateikti atitikties sertifikatą, nėra nei būtina, nei proporcinga. Be to, Belgijos Karalystės argumentas, pagrįstas abejone dėl dabartinės pasikeitimo informacija sistemos veiksmingumo, nesvarbus, nes tai neatleidžia valstybių narių nuo pareigos laikytis galiojančių teisės nuostatų.

72

Triplike Belgijos Karalystė primena, kad Direktyvoje 1999/37 numatoma leidimo nukrypti galimybė, ir atkreipia dėmesį į tai, jog iš šios direktyvos 1 straipsnio matyti, kad ji taikoma dokumentams, kuriuos valstybė narė išduoda registruojant transporto priemonę, ir kad ji nepažeidžia valstybių narių teisės laikinai registruojant transporto priemones naudoti dokumentus, kurie ne visais atžvilgiais atitinka šios direktyvos reikalavimus.

73

Konstatuotina, kad iš paties Direktyvos 1999/37 4 straipsnio teksto, kuriame nustatyta, jog vienoje valstybėje narėje išduotas šios direktyvos priede pateikto pavyzdžio registracijos liudijimas turi būti pripažįstamas kitose valstybėse narėse perregistruojant transporto priemonę tose valstybėse, matyti, kad šia nuostata valstybėms narėms nepaliekama jokios diskrecijos dėl transporto priemonių registracijos liudijimų pripažinimo principo laikymosi.

74

Kaip matyti iš Direktyvos 1999/37 3, 5 ir 6 konstatuojamųjų dalių, šia direktyva siekiama prisidėti prie laisvo judėjimo kitų valstybių narių teritorijose esančiais keliais, numatant kaip būtiną sąlygą, registruojant anksčiau kitoje valstybėje narėje jau registruotą transporto priemonę, pateikti registraciją ir transporto priemonės technines charakteristikas liudijantį dokumentą, kad anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotos transporto priemonės būtų lengviau sugrąžintos į eismą ir taip būtų padėta vidaus rinkai tinkamai veikti.

75

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad anksčiau kitose valstybėse narėse registruotų naudotų transporto priemonių techninės charakteristikos gali būti nustatytos remiantis jau esančiais registravimo dokumentais (minėto 2008 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija prieš Lenkiją 38 punktas).

76

Todėl Belgijos Karalystė negali pateisinti sistemingo reikalavimo pateikti atitikties sertifikatą būtinumu patikrinti registracijos liudijimą turinčių transporto priemonių technines charakteristikas.

77

Kaip pagrįstai nurodo Komisija, tokiu reikalavimu iš esmės panaikinamas kitose valstybėse narėse išduotų registracijos liudijimų pripažinimo principas, numatytas Direktyvos 1999/37 4 straipsnyje.

78

Kaip matyti iš Direktyvos 1999/37 1 straipsnio antros pastraipos, valstybės narės turi teisę naudoti dokumentus, kurie neatitinka šioje direktyvoje numatyto registracijos liudijimo, tik laikino registravimo atveju.

79

Nagrinėjamu atveju Belgijos Karalystė negali remtis viena iš SESV 36 straipsnyje apibrėžtų bendrojo intereso priežasčių arba vienu iš Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes iš to, kas pasakyta, matyti, kad, išskyrus laikino registravimo atvejį, Direktyva 1999/37 valstybėms narėms neleidžiama, registruojant anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotą transporto priemonę, reikalauti kito dokumento nei registracijos liudijimas. Kai klausimo reglamentavimas suderintas Sąjungos lygiu, visos su juo susijusios nacionalinės priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į tokios suderinimo priemonės nuostatas, o ne į pirminės teisės nuostatas (šiuo klausimu žr. 1993 m. spalio 12 d. Sprendimo Vanacker ir Lesage, C-37/92, Rink. p. I-4947, 9 punktą; 2001 m. gruodžio 13 d. Sprendimo DaimlerChrysler, C-324/99, Rink. p. I-9897, 32 punktą ir 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Lidl Magyarország, C-132/08, Rink. p. I-3841, 42 punktą).

80

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia konstatuoti, kad, sistemingai reikalaudama, atliekant anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotos transporto priemonės privalomą techninę apžiūrą prieš ją registruojant Belgijoje, pateikti ne tik suderintą registracijos liudijimą, bet ir transporto priemonės atitikties sertifikatą, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 1999/37 4 straipsnį.

81

Šiomis sąlygomis konstatuotina, kad Komisijos ieškinys yra pagrįstas.

82

Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas, o ši bylą pralaimėjo, pastaroji turi šias išlaidas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: