Byla C-139/11

Joan Cuadrench Moré

prieš

Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV

(Audiencia Provincial de Barcelona prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Oro transportas — Kompensacija ir pagalba keleiviams — Atsisakymas vežti, skrydžio atšaukimas arba atidėjimas ilgam laikui / didelis vėlavimas — Terminas ieškiniui pareikšti“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

Transportas – Oro transportas – Reglamentas Nr. 261/2004 – Bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – Šių skrydžių keleivių teisė į kompensaciją – Ieškinio pareiškimo terminas – Nacionalinės teisės, reglamentuojančios ieškinio senatį, taikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 5 ir 7 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 2027/97; 1999 m. Monrealio konvencijos 35 straipsnis)

Reglamentas Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, aiškintinas taip, kad terminas ieškiniams dėl šio reglamento 5 ir 7 straipsniuose numatytos kompensacijos priteisimo reikšti nustatomas pagal kiekvienos valstybės narės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

Kadangi šiame reglamente nėra jokios su šia sritimi susijusios nuostatos ir Sąjunga nereglamentuoja atitinkamos srities, procesinė ieškinių, skirtų užtikrinti teisės subjektams iš Sąjungos teisės kylančių teisių apsaugą, reiškimo tvarka turi būti užtikrinta pagal kiekvienos valstybės narės vidaus teisinę sistemą, tačiau šia tvarka turi būti paisoma ekvivalentiškumo ir veiksmingumo principų.

Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad 1929 m. spalio 12 d. Varšuvoje pasirašytos Konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo 29 straipsnyje ir 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje priimtos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 35 straipsnyje numatytas dviejų metų terminas šiomis konvencijomis pripažįstamomis teisėmis grindžiamam ieškiniui dėl atsakomybės pareikšti. Iš tiesų Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 7 straipsniuose numatyta kompensacijos priemonė nepatenka į minėtų konvencijų taikymo sritį. Todėl šiose konvencijose nustatyta senaties taisyklė neturi būti laikoma taikytina ieškiniams, pareikštiems būtent pagal šio reglamento 5 ir 7 straipsnius.

Be to, Reglamentu Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju buvo siekiama tik pakeisti kai kurias Varšuvos konvencijos nuostatas įtvirtinant didesnę apsaugą nuo nelaimingų oro transporto atsitikimų nukentėjusiems keleiviams numatančias nuostatas, nenukrypstant nuo likusių šios konvencijos nuostatų, prie kurių priskirtina visų pirma minėtos konvencijos 29 straipsnyje numatyta ieškinio dėl atsakomybės pareiškimo tvarka. Priešingai, Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtinta žalos, kurią sudaro dėl skrydžio atidėjimo / vėlavimo ir jo panaikinimo patiriami nepatogumai, standartinio ir nedelsiamo atlyginimo tvarka, skirta ankstesniam etapui nei tas, kuriam skirta Monrealio konvencija, taigi ši tvarka yra autonomiška šioje konvencijoje numatytosios atžvilgiu.

(žr. 24–29, 32, 33 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C-139/11

Joan Cuadrench Moré

prieš

Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV

(Audiencia Provincial de Barcelona prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Oro transportas — Kompensacija ir pagalba keleiviams — Atsisakymas vežti, skrydžio atšaukimas arba atidėjimas ilgam laikui / didelis vėlavimas — Terminas ieškiniui pareikšti“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

Transportas — Oro transportas — Reglamentas Nr. 261/2004 — Bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju — Šių skrydžių keleivių teisė į kompensaciją — Ieškinio pareiškimo terminas — Nacionalinės teisės, reglamentuojančios ieškinio senatį, taikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 5 ir 7 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 2027/97; 1999 m. Monrealio konvencijos 35 straipsnis)

Reglamentas Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, aiškintinas taip, kad terminas ieškiniams dėl šio reglamento 5 ir 7 straipsniuose numatytos kompensacijos priteisimo reikšti nustatomas pagal kiekvienos valstybės narės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

Kadangi šiame reglamente nėra jokios su šia sritimi susijusios nuostatos ir Sąjunga nereglamentuoja atitinkamos srities, procesinė ieškinių, skirtų užtikrinti teisės subjektams iš Sąjungos teisės kylančių teisių apsaugą, reiškimo tvarka turi būti užtikrinta pagal kiekvienos valstybės narės vidaus teisinę sistemą, tačiau šia tvarka turi būti paisoma ekvivalentiškumo ir veiksmingumo principų.

Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad 1929 m. spalio 12 d. Varšuvoje pasirašytos Konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo 29 straipsnyje ir 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje priimtos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 35 straipsnyje numatytas dviejų metų terminas šiomis konvencijomis pripažįstamomis teisėmis grindžiamam ieškiniui dėl atsakomybės pareikšti. Iš tiesų Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 7 straipsniuose numatyta kompensacijos priemonė nepatenka į minėtų konvencijų taikymo sritį. Todėl šiose konvencijose nustatyta senaties taisyklė neturi būti laikoma taikytina ieškiniams, pareikštiems būtent pagal šio reglamento 5 ir 7 straipsnius.

Be to, Reglamentu Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju buvo siekiama tik pakeisti kai kurias Varšuvos konvencijos nuostatas įtvirtinant didesnę apsaugą nuo nelaimingų oro transporto atsitikimų nukentėjusiems keleiviams numatančias nuostatas, nenukrypstant nuo likusių šios konvencijos nuostatų, prie kurių priskirtina visų pirma minėtos konvencijos 29 straipsnyje numatyta ieškinio dėl atsakomybės pareiškimo tvarka. Priešingai, Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtinta žalos, kurią sudaro dėl skrydžio atidėjimo / vėlavimo ir jo panaikinimo patiriami nepatogumai, standartinio ir nedelsiamo atlyginimo tvarka, skirta ankstesniam etapui nei tas, kuriam skirta Monrealio konvencija, taigi ši tvarka yra autonomiška šioje konvencijoje numatytosios atžvilgiu.

(žr. 24–29, 32, 33 punktus ir rezoliucinę dalį)