—

Eurogate Distribution GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt U. Schrömbges ir Rechtsanwalt H. Bleier,

—

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Albenzio,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Bouyon ir B.-R. Killmann,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), iš dalies pakeisto 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, p. 13; toliau – Muitinės kodeksas), 204 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Eurogate Distribution GmbH (toliau – Eurogate) ir Hauptzollamt Hamburg-Stadt (toliau – Hauptzollamt) dėl iš Eurogate reikalaujamos importo muitų skolos muitinei, kuri atsirado prekių apskaitoje pavėluotai įregistravus prekės išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą.

3

Muitinio sandėliavimo procedūra yra sąlyginio neapmokestinimo procedūra, turinti ekonominį poveikį, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 84 straipsnio 1 dalies a ir b punktus. Muitinio sandėliavimo procedūra reglamentuojama Muitinės kodekso IV antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio A punkto bendrosiomis nuostatomis, taip pat specialiomis to paties skirsnio C punkto „Muitinės sandėliai [Muitinis sandėliavimas]“ nuostatomis. Šio kodekso 89 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su sąlyginio neapmokestinimo procedūros užbaigimu. Šio kodekso 98 ir 99 straipsniuose apibrėžiamas muitinis sandėliavimas. To paties kodekso 105 straipsnyje numatyta prievolė tvarkyti prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, apskaitą.

4

Muitinės kodekso 89 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Ekonominio poveikio turinti sąlyginio neapmokestinimo procedūra baigiama, kai prekėms arba kompensaciniams ar perdirbtiesiems produktams, kuriems ši procedūra buvo įforminta, įforminami nauji muitinės sankcionuoti veiksmai.“

5

Šio kodekso 98 ir 99 straipsniuose nustatyta:

„98 straipsnis

1.   Taikant muitinio sandėliavimo procedūrą muitinės sandėlyje leidžiama laikyti:

<...>

99 straipsnis

Muitinės sandėlis gali veikti arba kaip viešasis sandėlis, arba kaip privatusis sandėlis.

„Viešasis sandėlis“ – tai muitinės sandėlis, kurį gali naudoti prekių sandėliavimui bet kuris asmuo.

„Privatusis sandėlis“ – tai muitinės sandėlis, kuriame sandėliuoti prekes gali tik sandėlio savininkas.

„Sandėlio savininkas“ – tai asmuo, kuriam leista turėti muitinės sandėlį.

„Saugotojas“ – tai asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus pagal deklaraciją, kuria prekėms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, arba asmuo, kuriam buvo perduotos šio asmens teisės ir pareigos.“

6

Šio kodekso 105 straipsnio 1 pastraipoje nustatyta:

„Muitinės paskirtas asmuo turi tvarkyti visų prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, prekių apskaitą, laikydamasis šios institucijos nustatytos tvarkos. <...>“

7

Muitinės kodekso VII antraštinės dalies „Skola muitinei“ 2 skyrius apima nuostatas, susijusias su skolos muitinei atsiradimu. Šis skyrius, be kita ko, apima 201–205 straipsnius, kuriuose nurodomos importo skolos muitinei atsiradimo priežastys.

8

Muitinės kodekso 204 straipsnyje nustatyta:

„1.   Importo skola muitinei atsiranda:

<...>

nenurodytais atvejais [kitais nei tie, kai importo muitais apmokestinamos prekės neteisėtai paimamos iš muitinės priežiūros], išskyrus, kai nustatyta, kad minėti pažeidimai neturi esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui.

2.   Skola muitinei atsiranda arba tuo momentu, kai nustojama vykdyti prievolę, kurios nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą, arba tuo momentu, kai prekėms įforminama atitinkama muitinės procedūra, jeigu po to nustatoma, kad faktiškai nebuvo laikytasi reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms tokią procedūrą arba taikant joms sumažintą arba nulinę importo muito normą dėl prekių galutinio vartojimo.

3.   Skolininku laikomas asmuo, kuris esamomis aplinkybėmis turi vykdyti prievoles, susijusias su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu, arba asmuo, kuris turi laikytis reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms atitinkamą procedūrą.“

9

Pagal Muitinės kodekso 247 ir 247a straipsnius būtinas šio Muitinės kodekso įgyvendinimo priemones priima Europos Komisija, padedama Muitinės kodekso komiteto. Šiuo tikslu Komisija priėmė 1993 m. liepos 2 d. Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), su pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 402/2006 (OL L 70, p. 35) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas).

10

Įgyvendinimo reglamento 529 ir 530 straipsniuose išdėstytos nuostatos dėl prekių atsargų muitinės sandėlyje apskaitos vedimo.

11

Šio reglamento 529 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Prekių apskaita visuomet parodo turimas prekių atsargas, kurioms vis dar taikomos saugojimo muitinio sandėliavimo procedūros. Muitinių nustatytu laiku sandėlio savininkas prižiūrinčiai įstaigai pateikia minėtų atsargų sąrašą.“

12

Pagal Įgyvendinimo reglamento 530 straipsnio 3 dalį:

„Į prekių apskaitos dokumentus, susijusius su procedūrų įforminimu, įrašoma vėliausiai tuo metu, kai prekės išvežamos iš muitinės sandėlio arba iš turėtojo sandėlio.“

13

Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnyje nustatyta:

„Toliau nurodyti pažeidimai laikomi neturinčiais esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui, kaip apibrėžta [Muitinės] kodekso 204 straipsnio 1 dalyje, jei:

14

Pagal Įgyvendinimo reglamento 860 straipsnį „muitinė, vadovaudamasi [Muitinės] kodekso 204 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsirado skola muitinei, nebent asmuo, kuris galėjo būti skolininkas, įrodo, kad įvykdytos 859 straipsnyje nurodytos sąlygos“.

15

Nuo 2006 m. Eurogate išduotas leidimas privačiai užsiimti muitinės sandėliavimu. Sandėliuojamų prekių apskaita, kaip nustatyta išduotame leidime, vykdoma naudojant kompiuterinę programą.

16

Eurogate kaip sandėlininkė į savo privatų muitinės sandėlį įvežė ne Bendrijos kilmės prekių, skirtų reeksportuoti iš Europos Sąjungos teritorijos, kurias jos klientai pateikė saugoti. Atsiimant minėtas prekes iš muitinės sandėlio buvo surašytos jų reeksporto muitinės deklaracijos.

17

2007 m. sausio 31 d. vykdant muitinės patikrinimą buvo konstatuota, kad apie ginčijamus prekių išgabenimo faktus prekių apskaitoje buvo pažymėta tik praėjus nuo 11 iki 126 dienų nuo nustatyto termino, t. y. pernelyg vėlai atsižvelgiant į Muitinės kodekso 105 straipsnio 1 pastraipą, skaitomą kartu su Įgyvendinimo reglamento 529 straipsnio 1 dalimi ir 530 straipsnio 3 dalimi.

18

2008 m. liepos 1 d.Hauptzollamt sprendimu pareikalavo sumokėti importo muitus už prekes, kurios į prekių apskaitą buvo įtrauktos pavėluotai. Eurogate šį sprendimą apskundė.

19

2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Hauptzollamt atleido Eurogate nuo dalies mokesčių, o, kiek tai susiję su likusiais mokėtinais muitais, 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą Eurogate skundą, motyvuodama tuo, kad pavėluotas įtraukimas į prekių apskaitą turi būti laikomas pareigų, tenkančių jai pagal muitinio sandėliavimo procedūrą, pažeidimu ir kad dėl šio prievolės neįvykdymo atsirado skola muitinei pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas mano, kad dėl akivaizdaus Eurogate nerūpestingumo negalima daryti išvados, jog minėtas prievolių nevykdymas neturėjo įtakos tinkamam muitinės procedūros taikymui. Šiuo atveju Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnyje nustatytos sąlygos nebuvo įvykdytos.

20

Eurogate pateikė ieškinį Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas), kad būtų panaikintas 2008 m. liepos 1 d. sprendimas dėl mokėtinų muitų, iš dalies pakeistas 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ir patvirtintas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu, kuriame, be kita ko, teigė, jog vėlavimas įtraukti į prekių apskaitą iš muitinės sandėlio išvežtas prekes nėra jos prievolių pažeidimas pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą, nes pagal Įgyvendinimo reglamento 105 straipsnį ir 530 straipsnio 3 dalį ši prievolė įtraukti į apskaitą turi būti įvykdyta tik užbaigus muitinio sandėliavimo procedūrą.

21

Atsakydama į šį argumentą Hauptzollamt teigia, kad įtraukimas į prekių apskaitą nėra prievolė, kuri turi būti įvykdyta užbaigus nagrinėjamą muitinės procedūrą. Atvirkščiai, įrašus prekių apskaitoje reikia daryti vykstant muitinio sandėliavimo procedūrai arba užbaigiant minėtą muitinės procedūrą. Hauptzollamt manymu, nagrinėjamu atveju muitinio sandėliavimo procedūra buvo baigta tik išgabenus ne Bendrijos kilmės prekes, t. y. pagal naują muitinės sankcionuotą veiksmą išleidžiant prekes, kad toliau būtų vykdoma prekių tranzito procedūra.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad toks aiškinimas, jog dėl prievolės nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą prekių apskaitoje neįvykdymo atsiranda skola muitinei, kelia abejonių.

23

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas pažymi, kad jei būtų laikomasi tam tikrų Vokietijos universitetų, kurie remiasi Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, skelbiamos doktrinos, galima būtų daryti išvadą, jog šioje byloje prievolės nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą prekių apskaitoje neįvykdymas vyko „taikant“ nagrinėjamą muitinės procedūrą ir „nekilo“ dėl minėtos procedūros taikymo. Todėl neatsirado jokios skolos muitinei. Be to, kadangi dėl prekių muitinė sankcionavo naują veiksmą ir šios prievolės neįvykdymas daugiau neturėjo įtakos prekių statusui, ji abejoja, ar ši skola muitinei dar gali atsirasti ir ar už tam tikrus minėtos procedūros pažeidimus neturi būti taikomos kitokios sankcijos.

24

Finanzgericht Hamburg, manydamas, kad siekiant išspręsti jo nagrinėjamą ginčą būtinas Sąjungos teisės išaiškinimas, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Muitinės kodekso] 204 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, kiek tai susiję su ne Bendrijos kilmės prekėmis, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, kuriai pasibaigus joms įforminamas naujas muitinės sankcionuotas veiksmas, dėl prievolės įregistruoti šių prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą tam skirtoje elektroninėje duomenų apdorojimo programoje iškart pasibaigus muitinio sandėliavimo procedūrai, o ne gerokai vėliau neįvykdymo atsiranda skola muitinei?“

25

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas iš esmės klausia, ar Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad ne Bendrijos kilmės prekių atveju dėl prievolės nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą tuo tikslu vedamoje prekių apskaitoje neįvykdymo, kai šios prekės buvo reeksportuotos užbaigiant muitinio sandėliavimo procedūrą, atsiranda muitinės skola už minėtas prekes.

26

Pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą bent dėl vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamoms prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, neįvykdymo atsiranda skola muitinei.

27

Primintina, kad pagal muitinio sandėliavimo procedūrą ne Bendrijos kilmės prekes galima sandėliuoti taikant sąlyginio neapmokestinimo importo muitais procedūrą. Šios prekės, net jei jos fiziškai yra Sąjungos muitų teritorijoje, laikomos ne Bendrijos kilmės prekėmis. Tokios procedūros teikiamas pranašumas susijęs su tam tikrų prievolių, kurios leidžia muitinėms bet kuriuo momentu žinoti apie turimas prekių atsargas, kaip tai numatyta Įgyvendinimo reglamento 529 straipsnio 1 dalyje, laikymusi. Viena iš pagrindinių su šia procedūra susijusių prievolių yra Bendrijos muitinės kodekso 105 straipsnyje numatyta prievolė vesti prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, atsargų apskaitą (2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Groupe Limagrain Holding, C-402/10, Rink. p. I-10827, 33 ir 37 punktai). Prievolės nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą tuo tikslu vedamoje prekių apskaitoje neįvykdymas neigiamai veikia muitinės priežiūrą.

28

Be to, pažymėtina, kad ne Bendrijos kilmės prekių buvimas Sąjungos muitų teritorijoje kelia riziką, kad, neatlikus muitinės formalumų, šios prekės pateks į valstybių narių rinkas, t. y. riziką, kurios išvengti siekiama Muitinės kodekso 204 straipsniu, kaip tai nurodo Komisija (žr. 2010 m. liepos 15 d. Sprendimo DSV Road, C-234/09, Rink. p. I-7333, 31 punktą).

29

Nagrinėjamu atveju Eurogate leidimas valdyti privatų muitinės sandėlį buvo išduotas su sąlyga, kad ji ves visų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, apskaitą. Pagrindinėje byloje nustatyta, kad Eurogate šioje apskaitoje pavėluotai įregistravo prekių, kurios, beje, buvo teisėtai reeksportuotos, išgabenimo faktą.

30

Eurogate mano, kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo prievolės neįvykdymo negali atsirasti skola muitinei pagal Muitinės kodekso 204 straipsnį, kadangi neįvykdyta prievolė turi būti vykdoma po nagrinėjamos muitinės procedūros užbaigimo, ir kad tai nėra pagrindinė prievolė, susijusi su muitinio sandėliavimo procedūra, todėl jos neįvykdymas yra tik paprastas muitinės procedūros trūkumas. Šiuo klausimu Komisija mano, kad muitinio sandėliavimo procedūra dar nebuvo baigta tuo metu, kai Eurogate turėjo prievolę įregistruoti prekių išgabenimą iš muitinės sandėlių šiuo tikslu vedamoje prekių apskaitoje.

31

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad jokia Muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo reglamento nuostata neleidžia teigti, kad, kiek tai susiję su prievolės neįvykdymo poveikiu skolos muitinei atsiradimui pagal Muitinės kodekso 204 straipsnį, reikia skirti prievolę, kuri turi būti įvykdyta prieš atitinkamos muitinės procedūros užbaigimą, nuo prievolės, kuri turi būti įvykdyta po šios procedūros užbaigimo, arba vadinamąją „pagrindinę“ prievolę nuo vadinamosios „antrinės“ prievolės (žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Döhler Neuenkirchen, C-262/10, 38 punktą).

32

Kaip išvados 47 punkte nurodė generalinis advokatas, prievolė mokėti muito mokesčius tokiu atveju yra ne administracinė, mokestinė ar baudžiamoji sankcija, o paprasčiausiai reikiamų sąlygų, kad būtų suteiktas pranašumas pritaikius muitinio sandėliavimo procedūrą, neįvykdymo pasekmė, todėl sąlyginis neapmokestinimas tampa netaikytinas ir tuo pagrindžiamas muitų taikymas. Iš tiesų ši procedūra apima sąlyginio pranašumo, kuris gali būti suteiktas tik įvykdžius su ja susijusias sąlygas, suteikimą.

33

Be to, pavėluotas įrašymas į prekių apskaitą nėra įtrauktas į išsamų pažeidimų, kurie gali neturėti įtakos tinkamam atitinkamos muitinės procedūros taikymui, sąrašą pagal Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnį.

34

Šiuo klausimu primintina, kad Įgyvendinimo reglamento 859 straipsniu teisėtai nustatoma procedūra, išsamiai reglamentuojanti pažeidimus, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą, „neturinčius esminės įtakos [tinkamam] laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui“ (1999 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Söhl & Söhlke, C-48/98, Rink. p. I-7877, 43 punktas).

35

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip: ne Bendrijos kilmės prekės atveju neįvykdžius prievolės nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą šiuo tikslu vedamoje prekių apskaitoje ne vėliau kaip šios prekės išgabenimo momentu atsiranda skola muitinei už šią prekę, net jei ji buvo reeksportuota.

36

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005, 204 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip: ne Bendrijos kilmės prekės atveju neįvykdžius prievolės nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą šiuo tikslu vedamoje prekių apskaitoje ne vėliau kaip šios prekės išgabenimo momentu atsiranda skola muitinei už šią prekę, net jei ji buvo reeksportuota.