1.

Schienen-Control Kommission (Geležinkelių kontrolės komisija), Austrijos administracinio teismo, kompetentingo nagrinėti ginčus, susijusius su liberalizuotu geležinkelių transporto sektoriumi, nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą siekiama išsiaiškinti, kokio pobūdžio informaciją geležinkelio įmonės privalo teikti keleiviams pagal Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 ( 2 ) 8 straipsnio 2 dalį ir II priedo II dalį. Tiksliau tariant, ar keleiviai turi teisę gauti traukinių tvarkaraščio „realiojo laiko duomenis“, kai bet kurios konkrečios kelionės metu teikiama atnaujinta informacija apie visų Austrijos geležinkelių tinklo vežėjų jungiamųjų maršrutų vėlavimą ir atšaukimą, ar 8 straipsnio 2 dalis apima tik informaciją apie paskelbtą tvarkaraštį ir tik to vežėjo, kuris veža keleivį, reisų vėlavimą ir atšaukimą.

2.

Jeigu Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalis apima minėtus „realiojo laiko duomenis“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat norėtų žinoti, ar tarp šios pareigos ir geležinkelių infrastruktūros valdytojams pagal Direktyvos 2001/14/EB ( 3 ) 5 straipsnį bei II priedą nustatytų pareigų yra ryšys. Šis klausimas kyla tokiomis aplinkybėmis, kai geležinkelių infrastruktūros valdytojas atsisako suteikti turimus „realiojo laiko duomenis“ geležinkelio įmonei, kuri nori juos teikti keleiviams.

3.

Ginčo dalykas yra naujas, todėl Teisingumo Teismui pirmą kartą suteikta galimybė pateikti Reglamento Nr. 1371/2007 išaiškinimą ( 4 ). Be to, Schienen-Control Kommission pirmą kartą kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Todėl pirmiausia kyla klausimas, nors byloje tai nebuvo ginčijama, ar Schienen-Control Kommission yra „teismas“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, ir ar dėl to nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra priimtina.

4.

Direktyvos 91/440 dėl Bendrijos geležinkelių plėtros su pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/12/EB ( 5 ), 6 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad II priede išvardytos funkcijos, garantuojančios tinkamą ir nediskriminuojančią prieigą prie infrastruktūros, būtų pavestos įstaigoms ar firmoms, kurios pačios neteikia jokių geležinkelių transporto paslaugų. Nepriklausomai nuo organizacinių struktūrų, turi būti įrodyta, kad šis tikslas buvo pasiektas.

Tačiau rinkti mokesčius ir pareigą valdyti geležinkelių infrastruktūrą, t. y. tvarkyti reikalus, susijusius su investicijomis, technine priežiūra ir finansavimu, valstybės narės gali pavesti geležinkelio įmonėms ar bet kuriai kitai įstaigai.“

5.

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ( 6 ) 1 straipsnio „Direktyvos paskirtis“ 1 dalyje nustatyta:

„Pagal šią direktyvą valstybės narės saugo fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, o ypač jų privatumo teisę tvarkant asmens duomenis.“

6.

Direktyvos 2001/14 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Didesnė Bendrijos geležinkelių sektoriaus integracija yra esminis vidaus rinkos sukūrimo ir ėjimo link subalansuoto mobilumo įgyvendinimo elementas“.

7.

Direktyvos 2001/14 5 straipsnio „Paslaugos“ 1 dalyje numatyta:

„Geležinkelio įmonės turi teisę be jokios diskriminacijos gauti II priede aprašytą minimalų prieigos paketą ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų. II priedo 2 punkte nurodytos paslaugos teikiamos nediskriminuojant, o geležinkelio įmonių prašymai gali būti atmesti tik tuo atveju, jeigu rinkos sąlygomis egzistuoja perspektyvios alternatyvos. Jeigu vienas infrastruktūros valdytojas tų paslaugų neteikia, „pagrindinės infrastruktūros“ tiekėjas deda visas pagrįstas pastangas, kad sudarytų sąlygas šioms paslaugoms teikti.“

8.

Direktyvos 2001/14 II priede „Geležinkelio įmonėms suteiktinos paslaugos“ numatyta:

9.

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje ( 7 ) 1 straipsnyje „Tikslas ir taikymo sritis“ numatyta:

„1.   Šios direktyvos tikslas – nustatyti reikalavimus, kurių turi būti laikomasi siekiant užtikrinti Bendrijos geležinkelių sistemos sąveiką, suderintą su Direktyvos 2004/49/EB nuostatomis. Šie reikalavimai yra susiję su šios sistemos dalių projektavimu, konstravimu, pradėjimu eksploatuoti, patobulinimu, atnaujinimu, naudojimu ir technine priežiūra, taip pat su personalo, kuris ją eksploatuoja ir techniškai prižiūri, profesine kvalifikacija ir sveikatos bei saugos sąlygomis.

2.   Siekiant šio tikslo reikia nustatyti minimalų techninio derinimo lygį ir sudaryti sąlygas:

<...>

10.

Reglamento Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų 1–5, 7–9 ir 21 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<...>

<...>

11.

Reglamento Nr. 1371/2007 1 straipsnio „Dalykas“ a punkte numatyta:

„Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:

12.

Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnyje „Kelionės informacija“ numatyta:

„1.   Paprašyti ir nepažeisdami 10 straipsnio, geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai, siūlantys vienos ar kelių geležinkelio įmonių vardu sudaryti sutartis dėl transporto, suteikia keleiviui bent II priedo I dalyje nurodytą informaciją, susijusią su tarptautiniais reisais, dėl kurių atitinkama geležinkelio įmonė siūlo sudaryti sutartį dėl transporto. Bilietų pardavėjai, siūlantys sutartis dėl transporto savo vardu, ir kelionių operatoriai suteikia šią informaciją, jeigu jos turi.

2.   Reiso metu geležinkelio įmonės suteikia keleiviams bent jau II priedo II dalyje nurodytą informaciją.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyta informacija suteikiama tinkamiausia forma. Ypatingas dėmesys šiuo klausimu skiriamas žmonių su klausos ir (arba) regėjimo negalia poreikiams.“

13.

Reglamento Nr. 1371/2007 10 straipsnio „Kelionės informacijos ir rezervavimo sistemos“ 1 dalyje numatyta:

„1. Siekiant teikti informaciją ir išduoti bilietus, kaip nurodyta šiame reglamente, geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai naudojasi CIRSRT, kuri turi būti sukurta naudojant šiame straipsnyje nurodytas procedūras[ ( 8 )].“

14.

Reglamento Nr. 1371/2007 18 straipsnio „Pagalba“ 1 dalyje numatyta:

„1. Vėlavimo atvykstant ar išvykstant atveju geležinkelio įmonė ar stoties valdytojas keleivius informuoja apie padėtį ir apie numatomą išvykimo laiką bei numatomą atvykimo laiką, kai tik turi tokią informaciją.“

15.

Reglamento Nr. 1371/2007 II priede yra minimalios informacijos, kurią privalo pateikti geležinkelio įmonės ir (arba) bilietų pardavėjai, sąrašas. Pagal šį sąrašą informacija prieš kelionę turi apimti greičiausios kelionės tvarkaraščius ir sąlygas bei pigiausios kelionės tvarkaraščius ir sąlygas. Kelionės metu teikiama informacija turėtų apimti informaciją apie traukinyje teikiamas paslaugas, kitą stotelę, vėlavimą, pagrindines susisiekimo paslaugas bei apsaugos ir saugumo klausimus.

16.

Eisenbahngesetz (toliau – EisbG) 54 straipsnyje numatyta:

„2.   Šio įstatymo šeštos dalies nuostatomis siekiama užtikrinti ekonomišką ir efektyvų Austrijos geležinkelių linijų naudojimą:

17.

EisbG 58 straipsnyje numatyta:

„1.   Prieigos prie geležinkelių infrastruktūros tikslais geležinkelių infrastruktūros įmonė be jokios diskriminacijos prieigos teisę turintiems subjektams, be šios prieigos, kaip minimalų prieigos paketą suteikia tokias paslaugas:

<…>

<…>

4.   Prieigos prie geležinkelių infrastruktūros tikslais geležinkelių infrastruktūros įmonė gali, bet neprivalo, teikti prieigos teisę turintiems subjektams tokias pagalbines paslaugas:

18.

Westbahn Management GmbH (toliau – Westbahn Management) nori teikti keleivių vežimo paslaugas geležinkelio maršrutu Vienos Westbahnhof (Vienos vakarinė geležinkelio stotis)–Zalcburgo Hauptbahnhof (Zalcburgo centrinė stotis). 2009 m. gegužės 29 d. Federalinės transporto, inovacijų ir technologijų ministerijos sprendimu Westbahn Management buvo išduotas veiklos leidimas teikti šią paslaugą.

19.

ÖBB Holding AG yra vienintelė ÖBB-Infrastruktur AG ir ÖBB-Personenverkehr AG akcininkė. ÖBB-Infrastruktur AG, didžiausia Austrijoje geležinkelių infrastruktūros valdytoja, yra atsakinga už didžiausios Austrijos geležinkelių tinklo dalies, įskaitant atkarpą Viena–Zalcburgas, valdymą. Ji taip pat yra atsakovė pagrindinėje byloje. Įmonė ÖBB-Personenverkehr AG pirmauja Austrijos keleivių vežimo paslaugų rinkoje, o anksčiau turėjo valstybės monopolį.

20.

ÖBB-Infrastruktur AG disponuoja realiojo laiko duomenimis apie visus Austrijos geležinkelių tinklu, už kurį ji yra atsakinga, riedančius traukinius. Šie realiojo laiko duomenys apima realią traukinio vietą ir traukinių atvykimo, tranzito ir išvykimo laikus tolesniame jo maršrute. Jie apima ir tokią informaciją kaip nenumatytas vėlavimas ir atšaukimas.

21.

ÖBB-Infrastruktur AG kiekvienai atskirai geležinkelio įmonei teikia realiojo laiko duomenis apie jos reisus, tačiau neteikia kitų Austrijos geležinkelių tinkle paslaugas teikiančių geležinkelio įmonių realiojo laiko duomenų. Vis dėlto didžiausių stočių švieslentėse ÖBB-Infrastruktur AG rodo visų tinkle paslaugas teikiančių geležinkelio įmonių realiojo laiko duomenis.

22.

Westbahn Management paprašė ÖBB-Infrastruktur AG kitų geležinkelio įmonių realiojo laiko duomenų, kad Westbahn Management ateityje galėtų savo keleivius informuoti apie realų jungiamųjų reisų traukinių išvykimo laiką, atsižvelgiant į nenumatytą vėlavimą ir atšaukimą. 2010 m. spalio 22 d. raštu ÖBB-Infrastruktur AG atmetė šį prašymą. Ji iš esmės nurodė, kad atskleidžia tik su prašymą pateikusia geležinkelio įmone susijusius duomenis, ir patarė skundo pateikėjai susitarti su ją dominančiomis įvairiomis geležinkelio įmonėmis, kad jos sutiktų atskleisti duomenis.

23.

Tačiau Westbahn Management ir ÖBB-Personenverkehr AG nepavyko susitarti, nes pastaroji atsisakė sudaryti tokio pobūdžio susitarimą. Todėl Westbahn Management apskundė ÖBB-Infrastruktur AG Schienen-Control Kommission pagal konkurencijos priežiūros procedūrą.

24.

Schienen-Control Kommission nusprendė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį reikia pateikti tokius prejudicinius klausimus:

25.

Westbahn Management, ÖBB-Infrastruktur AG, Lenkijos vyriausybė ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Visos šios šalys, išskyrus Lenkijos vyriausybę, dalyvavo 2011 m. kovo 21 d. posėdyje.

26.

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Teisingumo Teismas, atsakydamas į klausimą, kuris susijęs tik su ES teise, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra teismas, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, atsižvelgia į aplinkybių visumą, kaip antai: ar institucija įsteigta pagal įstatymą, ar ji yra nuolat veikianti, ar jos jurisdikcija privaloma, ar procesas šioje institucijoje pagrįstas rungimosi principu, ar institucija taiko teisę ir ar ji yra nepriklausoma ( 9 ).

27.

Prašyme priimti prejudicinį sprendimą Schienen-Control Kommission pateikė Teisingumo Teismui išsamią informaciją apie jos įsteigimo pagrindą, sudėtį, sprendimų priėmimo procesą ir procedūros reglamentą.

28.

Schienen-Control Kommission įsteigta kaip nuolatinė institucija federaliniu įstatymu, o jos privaloma jurisdikcija apima ginčų, susijusių su atitinkamame federaliniame akte išvardytomis geležinkelių rinkomis, sprendimą. Komisiją sudaro trys nariai, kiekvienam iš jų numatytas pakaitinis narys. Pirmininkas ir pakaitinis pirmininkas turi būti teisėjai, kuriuos į Schienen-Control Kommission skiria Federalinė teisingumo ministerija. Kitus narius ir jų pakaitinius narius skiria federalinė vyriausybė. Komisijos nariai negali būti federalinės vyriausybės arba federalinių žemių vyriausybių nariai ir valstybės sekretoriai ir jie privalo būti nepriklausomi nuo visų asmenų, susijusių su Schienen-Control Kommission veikla.

29.

Schienen-Control Kommission yra privalomas bendrasis administracinio proceso įstatymas. Procesas Schienen-Control Kommission grindžiamas rungimosi principu ir gali būti rengiami posėdžiai, į kuriuos gali būti kviečiami liudytojai ir ekspertai. Schienen-Control Kommission sprendimai negali būti panaikinti administraciniais sprendimais, o jų teisminę kontrolę gali atlikti tik Verwaltungsgerichtshof (Administracinis teismas).

30.

Klausimas, ar nepriklausomi Austrijos administraciniai teismai yra teisminio pobūdžio institucijos, Teisingumo Teisme jau yra kilęs anksčiau ( 10 ). Atsižvelgiant į šią teismo praktiką, Schienen-Control Kommission įsteigimo būdą ir pirmiau aprašytas jos funkcijas neabejotina, kad tai yra „teismas“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį. Schienen-Control Kommission yra įsteigta įstatymu, jos nariai yra nepriklausomi, ji taiko teisę, procesas joje grindžiamas rungimosi principu ir jos jurisdikcija yra privaloma ( 11 ). Šių veiksnių pakanka, kad būtų įvykdyti teismo praktikos reikalavimai pagal SESV 267 straipsnį.

31.

Savo rašytinėse pastabose Westbahn Management ir ÖBB-Infrastruktur AG nesutaria dėl to, ar pagal Austrijos teisę informacija apie traukinių vėlavimą ir atšaukimą yra komercinė paslaptis. Jos taip pat nesutaria dėl to, ar ši informacija yra pagal Austrijos teisę ir Direktyvą 95/46 saugomi asmens duomenys.

32.

Dėl pirmojo aspekto pirmiausia noriu pažymėti, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso nacionalinės teisės aktų nuostatų reikšmės aiškinimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad komercinių paslapčių apsauga yra bendrasis ES teisės principas ( 12 ), o nagrinėjamas ginčas neatsiejamas nuo ES teisės aktų aiškinimo, komercinių paslapčių apsauga pagal Austrijos teisę turi būti aiškinama paisant ES teisės ( 13 ).

33.

Mano nuomone, pagal ES teisę informacija bus laikoma komercine paslaptimi tik jeigu ji apima informaciją apie įmonės verslą, kurią atskleidus galėtų būti padaryta didelė žala įmonei ( 14 ). Be to, įmonė šią informaciją turi laikyti konfidencialia ( 15 ). Tai yra patvirtinęs Teisingumo Teismas sprendime dėl susijusios sąvokos, t. y. konfidencialios informacijos apsauga, pagal kurią reikalaujama dar ir to, kad atitinkamos informacijos atskleidimas „pažeistų tam tikrų <...> įmonių teisėtus komercinius interesus“ ( 16 ). Mano nuomone, negali būti „teisėta“ neatskleisti informacijos, kurios prieinamumą ES teisės aktų leidėjas laiko būtinu liberalizuojant geležinkelio paslaugas ( 17 ).

34.

Mano nuomone, informacija apie traukinių vėlavimą ir atšaukimą nėra konfidenciali nei atitinkamoms įmonėms, nei keleiviams. Atvirkščiai, jos prieinamumas yra gerai veikiančios, paslaugų teikėjų įvairove bei paslaugų ir tinklų sąveika grindžiamos vežimo geležinkeliais sistemos sąlyga. ÖBB-Infrastruktur AG šią informaciją skelbia stotyse esančiose švieslentėse. Kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Westbahn Management, ši informacija nėra ypatinga. Jos atskleidimas nėra žalingas jokiam „teisėtam“ÖBB-Infrastruktur AG komerciniam interesui, atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2001/14 paskirtis atverti geležinkelių tinklus konkurencijai.

35.

Dėl ES teisinės duomenų apsaugos ir informacijos apie traukinių vėlavimą bei atšaukimą irgi pritarčiau Westbahn Management argumentams. T. y., kaip aišku iš Direktyvos 95/46 11 konstatuojamosios dalies ir 1 bei 2 straipsnių, ja saugomi tik asmens duomenys ( 18 ). Direktyvos 95/46 2 straipsnio a punkte asmens duomenys apibrėžiami kaip reiškiantys „bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu (duomenų subjektu), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais“. Ši apsauga įtvirtinta ir ES chartijos 8 straipsnyje.

36.

Todėl įmonės turimai informacijai apie traukinių vėlavimą ir atšaukimą minėta apsauga netaikoma, nes tai nėra asmens duomenys. ESS 39 straipsnyje taip pat kalbama apie asmenų apsaugą „valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis“, o SESV 16 straipsnio 2 dalyje, kalbant apie asmens duomenų tvarkymą, nurodoma „asmenų apsauga“. Westbahn Management siekia gauti informaciją ne apie keleivius ir netgi ne apie kitus paslaugų teikėjus, o tik apie tai, ar pagal tvarkaraštį numatyti jungiamieji maršrutai iš tikrųjų vykdomi, kaip numatyta.

37.

Pirmuoju prejudiciniu klausimu Schienen-Control Kommission nori sužinoti, ar pagal Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalį geležinkelio įmonė privalo keliaujantiems keleiviams pateikti informaciją apie jungiamųjų reisų traukinių, visų pirma kitų geležinkelio įmonių jungiamųjų reisų traukinių, vėlavimą ir atšaukimą.

38.

Reglamento Nr. 1371/2007 tikslai, kurie yra 8 straipsnio 2 dalies aiškinimo orientyras, apibendrinti jo konstatuojamosiose dalyse. Atsižvelgiant į bendrą transporto politiką, svarbu užtikrinti geležinkelių keleivių naudotojų teises ir pagerinti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę ir veiksmingumą (1 konstatuojamoji dalis). Be to, turi būti pasiektas aukštas vartotojų apsaugos lygis (2 konstatuojamoji dalis) ir užtikrintos geležinkelių transporto keleivio, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisės (3 konstatuojamoji dalis). Tai apima teisę gauti informaciją apie keliones traukiniu prieš reisą ir reiso metu, o jeigu įmanoma, kuo greičiau (4 konstatuojamoji dalis).

39.

Be to, kaip galima suprasti iš Reglamento Nr. 1371/2007 5, 8 ir 9 konstatuojamųjų dalių, reglamentu taip pat siekiama palengvinti prieigą prie šios informacijos tarptautiniu mastu. Šio tikslo taip pat padedama siekti nustatant sąlygas, kuriomis būtų skatinama nacionalinių sistemų sąveika ir į nacionalinę teisę perkeliami Europos standartai, numatyti Direktyvoje 2008/57, visų pirma jos 1 straipsnyje. Direktyvos 2008/57 pirmtakė, t. y. Direktyva 2001/16, minima Reglamento Nr. 1371/2007 5 konstatuojamojoje dalyje ( 19 ), kalbant apie kelionės informaciją. Šia sistema siekiama visoje Europoje paskatinti keliones geležinkeliu naudojantis kelių vežėjų paslaugomis. Galimybė gauti informaciją apie tvarkaraštyje nenumatytą vėlavimą ir atšaukimą turi esminę reikšmę šiam tikslui pasiekti.

40.

Jeigu Reglamento Nr. 1371/2007 II priedo II dalies nuostatos, susijusios su informacija, kuri turi būti teikiama kelionės traukiniu metu, būtų aiškinamos siaurai, informacija, susijusi su svarbiausiais jungiamaisiais maršrutais, į kurią keleiviai turi teisę, apimtų tik pagal tvarkaraštį numatytą išvykimo laiką. Tačiau toks aiškinimas prieštarautų keleivių interesams ir neleistų pasiekti Reglamento Nr. 1371/2007 tikslų, tarp kurių yra ir teisė būti informuotam apie pavėluotą atvykimą ir (arba) išvykimą geležinkelio įmonės arba stoties valdytojo, kai tik tokia informacija tampa žinoma (žr. ne tik Reglamento Nr. 1371/2007 4 konstatuojamąją dalį, bet ir jo 18 straipsnio 1 dalį).

41.

Be kita ko, kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Komisija, priešingas aiškinimas reikštų, kad keleiviams kelionės metu reikėtų pranešti tik apie tvarkaraštyje numatytus svarbiausius jungiamuosius reisus. Ši informacija būtų beprasmė, jeigu kelionės metu traukiniai pavėluotų arba būtų atšaukti. Kaip pažymėjo Lenkijos vyriausybė, kelionės metu pateikta informacija negali būti vien prieš kelionę būtinos pateikti informacijos pakartojimas.

42.

Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnyje ES teisės aktų leidėjas atskyrė informaciją, kurią keleiviai turi teisę gauti prieš prasidedant kelionei (žr. 8 straipsnio 1 dalį ir II priedo I dalį), ir informaciją, į kurią jie turi teisę kelionės metu (8 straipsnio 2 dalis ir II priedo II dalis). Jeigu prieš kelionę būtinos pateikti informacijos turinys nebūtų aiškinamas kaip statiškas, o kelionės metu teikiamos informacijos turinys – kaip dinamiškas, ES teisės aktų leidėjo padarytas skirtumas tarp informacijos prieš kelionę ir informacijos kelionės metu netektų prasmės. Informacija, kuri keleiviui reikalinga prieš kelionę, ir informacija, kuri jam reikalinga kelionės metu, paprastai nėra tokia pati.

43.

Reglamento Nr. 1371/2007 II priedo I dalyje konkrečiai paminėti visi „veiksmai, kurie galėtų sutrikdyti ar suvėlinti paslaugas“. Kaip pažymėjo Lenkijos vyriausybė, jeigu šie „veiksmai“ neapimtų vėlavimo ir atšaukimo, keliautojų teisės būtų sumenkintos ir taip pažeistas Reglamento Nr. 1371/2007 tikslas užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą (žr. 2 konstatuojamąją dalį). Be to, Reglamento Nr. 1371/2007 tikslams prieštarautų ir sąmoningas delsimas pateikti šią informaciją iki keleivio atvykimo į stotį, kurioje jis pageidauja įsėsti į jungiamojo reiso traukinį ir kurios švieslentėje šis keleivis pirmą kartą sužinotų apie vėluojantį reisą.

44.

Komisija savo rašytinėse pastabose taip pat pažymėjo, kad siaurai aiškinant informaciją, kurią keleiviai turi teisę gauti, būtų sukliudyta keleivių persodinimui ir taip pakenkta Reglamento Nr. 1371/2007 9 straipsnio 1 dalies bei 7 konstatuojamosios dalies, kurioje siekiama raginti pirkti tęstinės kelionės bilietus, tikslui. 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad geležinkelio „įmonės ir bilietų pardavėjai siūlo, kur tai įmanoma, bilietus bei tęstinės kelionės bilietus bei galimybę juos rezervuoti“, o 7 konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad tęstinės kelionės bilietų pardavimas padės „vieną operatorių pakeisti kitu“. Pritariu Komisijos nuomonei. Toks atgrasymas neatitiktų Reglamento Nr. 1371/2007 pirmoje konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendros transporto politikos tikslų, be to, keleiviai imtų teikti pirmenybę didesnėms geležinkelio įmonėms, vežančioms visomis kelionės atkarpomis, todėl galinčioms per visą kelionę teikti išsamią informaciją.

45.

Galiausiai ÖBB-Infrastruktur AG per posėdį paminėjo, kad kyla sunkumų atrenkant realiojo laiko duomenis apie jungiamųjų reisų traukinius, kurie būtų naudingi tokiai įmonei kaip Westbahn Management. Buvo teigiama, kad ÖBB-Infrastruktur AG negalėtų iš savo turimos informacijos atrinkti aktualių realiojo laiko duomenų, o perduodant visus duomenis informacijos srautas užtvindytų Westbahn Management ir informacija netektų prasmės.

46.

Šiuo atžvilgiu pakanka pažymėti, kad Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalyje ir II priedo II dalyje nustatyta pareiga teikti informaciją apima tik svarbiausius jungiamuosius maršrutus. Toks aiškinimas atitinka proporcingumo principą, o ÖBB-Infrastruktur AG, norėdama gauti realiojo laiko duomenis apie viso geležinkelių tinklo reisų vėlavimą ir atšaukimą, gali remtis Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 3 dalimi. Joje numatyta, kad 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija „suteikiama tinkamiausia forma“. Kaip pažymėjo Komisija, tai reiškia, kad ÖBB-Infrastruktur AG turi atrinkti informaciją apgalvotai ir užtikrinti, kad pateikta informacija būtų naudinga keleiviams. Tai dar patikslinta Reglamento Nr. 1371/2007 18 straipsnyje, kuriame informacija apie „vėlavimą atvykstant ar išvykstant“ vadinama informacija, apie kurią keleiviai turi būti informuojami, kai tik ši informacija tampa žinoma. Ją turi teikti „geležinkelio įmonė ar stoties valdytojas“.

47.

Antruoju prejudiciniu klausimu Schienen-Control Kommission iš esmės nori sužinoti, ar geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo teikti geležinkelio įmonėms realiojo laiko duomenis apie kitų geležinkelių transporto paslaugų teikėjų svarbiausius jungiamuosius reisus.

48.

Taigi šis klausimas susijęs su tuo, ar geležinkelių infrastruktūros valdytojui pagal Direktyvą 2001/14 nustatyta atitinkama pareiga teikti geležinkelio įmonėms informaciją, kurią jos privalo teikti keleiviams pagal Reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 2 dalį.

49.

Į šį klausimą atsakyčiau teigiamai. Kaip teigė Lenkijos vyriausybė, Direktyvos 2001/14 negalima aiškinti taip, kad būtų sukliudyta Reglamente Nr. 1371/2007 numatytiems tikslams.

50.

Bet kuriuo atveju, kaip Komisija pažymėjo savo rašytinėse pastabose, Direktyvos 2001/14 5 straipsnyje geležinkelio įmonėms suteikiama teisė be jokios diskriminacijos gauti Direktyvos 2001/14 II priede aprašytą minimalios apimties informacijos paketą ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų. Pagal Direktyvos 2001/14 II priedo 1 punkto d papunktį ši informacija apima „informacijos apie traukinių judėjimą perdavimą ir teikimą“.

51.

Be to, Direktyvos 2001/14 II priedo 1 punkto d papunktį reikia aiškinti kartu su to paties punkto e papunkčiu, kuriame geležinkelio įmonėms suteikiama teisė gauti „visą kitą informaciją, reikalingą norint pradėti teikti arba teikti tam tikrą paslaugą, kuriai buvo skirti infrastruktūros pajėgumai“.

52.

Minėtų nuostatų tekstas rodo, jog jas reikia aiškinti taip, kad tokios geležinkelio įmonės kaip Westbahn Management turi teisę į realiojo laiko duomenis. Didesnė Sąjungos geležinkelių sektoriaus integracija yra esminis vidaus rinkos sukūrimo elementas (žr. Direktyvos 2001/14 1 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į šį tikslą, Direktyvos 2001/14 II priedo 1 punkto e papunktį reikia aiškinti plačiai, kad jis apimtų visų rūšių informaciją, kuri reikalinga geležinkelių paslaugoms teikti ir kurią galima gauti tik iš infrastruktūros valdytojo.

53.

Realiojo laiko duomenys „reikalingi“Westbahn Management, kad ši įmonė galėtų įvykdyti jai pagal Reglamentą Nr. 1371/2007 tenkančius įpareigojimus ir teikti konkurencingą paslaugą. Be to, ir ÖBB-Personenverkehr AG, kaip geležinkelių paslaugų teikimo rinkos lyderės, padėtis, ir jos santykis su ÖBB-Infrastruktur AG, kaip tos pačios įmonių grupės nare, turi reikšmės vertinant informaciją, kuri Westbahn Management„reikalinga norint pradėti teikti arba teikti“ geležinkelių paslaugą. Praktiškai tai tiesiog apima realiojo laiko duomenis, kad Westbahn Management galėtų veiksmingai konkuruoti rinkoje.

54.

Platus aiškinimas, kas yra „reikalinga“, kokį siūlau šioje išvadoje, yra ypač tinkamas, atsižvelgiant į tai, kaip liberalizuojant buvo reorganizuotas Austrijos geležinkelių sektorius. Šis klausimas susijęs su tariama ÖBB-Infrastruktur AG nepriklausomumo nuo rinkos lyderės ÖBB-Personenverkehr AG stoka. Teisingumo Teismas šį klausimą svarstys dar nagrinėjamoje byloje C-555/10, Komisija prieš Austriją.

55.

Taip pat kelčiau klausimą, ar atsižvelgiant į tai, kad ÖBB-Infrastruktur AG ir ÖBB-Personenverkehr AG priklauso tai pačiai įmonių grupei, ÖBB-Infrastruktur AG kaip infrastruktūros valdytojos teikiama informacija teikiama be diskriminacijos. Kaip per posėdį pažymėjo Westbahn Management, keleiviai, keliaujantys su ÖBB-Personenverkehr AG, gaus geresnę paslaugą nei keliaujantieji su Westbahn Management. ÖBB-Personenverkehr AG keleiviai gaus realiojo laiko duomenis apie tvarkaraštyje nenumatytą ÖBB-Personenverkehr AG traukinių, kuriais teikiama daugiausia geležinkelio paslaugų, vėlavimą ir atšaukimą, o keleiviai, keliaujantys su Westbahn Management, šių duomenų negaus.

56.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūlau į Schienen-Control Kommission pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip: