14.4.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 109/5 |
2011 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (Tribunal de première instance de Liège (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Auditeur du travail prieš Yangwei SPRL
(Byla C-349/11) (1)
(Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa - Direktyva 97/81/EB - Administracinės kliūtys, ribojančios darbo ne visą darbo dieną galimybes - Būtinas darbo sutarčių ir darbo grafiko viešumas ir saugojimas)
2012/C 109/09
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal de première instance de Liège
Šalys
Ieškovas: Auditeur du travail
Atsakovė: Yangwei SPRL
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal de première instance de Liège — 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė UNICE, CEEP ir ETUC (OL L 14, 1998, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 267) aiškinimas — Nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos reikalaujama, kad darbdavys parengtų dokumentus, kuriuose nustatytų atvejus, kai nukrypstama nuo darbo grafiko, ir saugotų bei padarytų prieinamas su ne visą darbo dieną dirbančiais darbuotojais sudarytas darbo sutartis ir jiems taikomą darbo grafiką, priimtinumas — Administracinės kliūtys, ribojančios darbo ne visą darbo dieną galimybes.
Rezoliucinė dalis
Prie 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), pridėto Bendrojo susitarimo 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kuriais darbuotojai įpareigojami saugoti ir padaryti prieinamas su ne visą darbo dieną dirbančiais darbuotojais sudarytas darbo sutartis ir jiems taikomą darbo grafiką, jeigu įrodoma, kad šiais teisės aktais tokie darbuotojai vertinami ne mažiau palankiai nei visą darbo dieną dirbantys panašioje situacijoje esantys darbuotojai, o esant tokiam skirtingam požiūriui — jeigu įrodoma, kad tai pateisinama objektyviomis priežastimis ir neviršija to, kas būtina norint pasiekti užsibrėžtus tikslus. Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti faktinių ir teisinių aplinkybių patikrinimą, pirmiausia būtiną pagal taikomą nacionalinę teisę tam, kad įvertintų, ar taip yra jo nagrinėjamoje byloje.
Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarytų išvadą, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami nacionalinės teisės aktai nesuderinami su prie Direktyvos 97/81 pridėto Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsniu, jo 5 straipsnio 1 dalį reikėtų aiškinti taip, kad ir ja draudžiami tokie teisės aktai.