11.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 9/4


2013 m. lapkričio 7 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Gerechtshof te Amsterdam (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) UPC Nederland BV prieš Gemeente Hilversum

(Byla C-518/11) (1)

(Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos - Direktyvos 97/66/EB, 2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB - „Ratione materiale“ taikymo sritis - Bazinio kabelinių radijo ir televizijos programų paketo platinimas - Savivaldybės kabelinio tinklo perleidimas privačiai įmonei - Sutarties sąlyga dėl tarifo - Nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencija - Lojalaus bendradarbiavimo principas)

2014/C 9/05

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gerechtshof te Amsterdam

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: UPC Nederland BV

Atsakovė: Gemeente Hilversum

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Gerechtshof te Amsterdam — 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 323) 8 straipsnio 4 dalies, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349) bei 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367) išaiškinimas — Laisvai prieinamų radijo ir televizijos programų platinimas kabeliu — Savivaldybės kabelinių tinklų įmonės perleidimas — Mažmeninių kainų ribojimas — Konkurencijos taisyklės — Taikymas nacionaliniuose teismuose.

Rezoliucinė dalis

1.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad bazinio kabelinių radijo ir televizijos programų paketo platinimo paslauga, į kurios tarifą įtrauktos perdavimo sąnaudos ir transliuotojams ir kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijoms mokamas atlygis už kūrinių turinio skelbimą, patenka į sąvoką „elektroninių ryšių paslauga“, o dėl to ir į šios direktyvos, 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), kurios sudaro naują reguliavimo sistemą, taikomą elektroninių ryšių paslaugoms, materialią taikymo sritį, su sąlyga, kad šią paslaugą daugiausia sudaro televizijos programų turinio perdavimas kabelinės televizijos tinklais iki galutinio vartotojo imtuvo.

2.

Šios direktyvos turi būti aiškinamos taip, kad pasibaigus jų perkėlimo terminui jomis neleidžiama tokiai institucijai, kaip dalyvaujanti pagrindinėje byloje, kuri neturi nacionalinės reguliavimo institucijos statuso, tiesiogiai daryti įtakos galutiniams vartotojams taikomų bazinio kabelinių radijo ir televizijos programų paketo tarifų nustatymui.

3.

Tas pačias direktyvas reikia aiškinti taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, ir atsižvelgiant į lojalaus bendradarbiavimo principą jomis neleidžiama nacionalinės reguliavimo institucijos statuso neturinčiai institucijai bazinio kabelinių radijo ir televizijos programų paketo teikėjo atžvilgiu remtis sutarties, sudarytos iki priimant elektroninių ryšių paslaugoms taikomą naują reguliavimo sistemą, sąlyga, ribojančia šio teikėjo laisvę nustatyti tarifus.


(1)  OL C 25, 2012 1 28.