1.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/3

2013 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) RWE Vertrieb AG prieš Verbraucherzentrale Nordrhein-Westfalen eV

(Byla C-92/11) (1)

(Direktyva 2003/55/EB - Gamtinių dujų vidaus rinka - Direktyva 93/13/EEB - 1 straipsnio 2 dalis ir 3–5 straipsniai - Įmonių ir vartotojų sutartys - Bendrosios sąlygos - Nesąžiningos sąlygos - Įmonės vienašališkas paslaugos kainos pakeitimas - Nuoroda į privalomąsias teisės nuostatas, skirtas kitai vartotojų grupei - Direktyvos 93/13/EEB taikytinumas - Aiškumo, suprantamumo ir skaidrumo reikalavimai)

2013/C 156/04

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: RWE Vertrieb AG

Atsakovė: Verbraucherzentrale Nordrhein-Westfalen eV

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesgerichtshof — 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 1 straipsnio 2 dalies ir 3 ir 5 straipsnių kartu su priedo 1 dalies j punktu ir 2 dalies b punkto antru sakiniu, aiškinimas — 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB (OL L 176, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230), 3 straipsnio 3 dalies kartu su A priedo b ir c punktais aiškinimas — Nuostata, pagal kurią įmonė turi teisę vienašališkai pakeisti paslaugos kainą, remdamasi privalomomis teisės nuostatomis, priimtomis kitai vartotojų grupei — Direktyvos 93/13/EEB taikytinumas — Aiškumo, suprantamumo ir skaidrumo reikalavimai

Rezoliucinė dalis

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ši direktyva taikoma į įmonių sutartis su vartotojais įtrauktoms bendrųjų tiekimo sąlygų nuostatoms, kuriomis pažodžiui perkeliama nacionalinės teisės norma, taikytina kitai sutarčių rūšiai, ir kurioms tie nacionalinės teisės aktai netaikytini.

Direktyvos 93/13 3 ir 5 straipsnius, siejamus su 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB, 3 straipsnio 3 dalimi, reikia aiškinti taip, kad, siekiant įvertinti, ar standartinė sutarties sąlyga, pagal kurią tiekimo įmonė pasilieka teisę vienašališkai pakeisti su dujų tiekimu susijusius mokesčius, atitinka šiose nuostatose įtvirtintus sąžiningumo, pusiausvyros ir skaidrumo reikalavimus, svarbiausia nustatyti:

—

ar sutartyje skaidriai pateikta šių mokesčių keitimo priežastis ir būdas, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų numatyti galimus šių mokesčių pasikeitimus. Informacijos šiuo klausimu nebuvimo prieš sudarant sutartį iš principo neturėtų kompensuoti vien tai, kad jau vykdant sutartį vartotojams iš anksto pranešama apie mokesčių pakeitimą ir apie jų teisę nutraukti sutartį, jeigu jie nesutinka su šiuo pakeitimu, ir

—	ar vartotojas ne tik formaliai turi teisę nutraukti sutartį, bet ir konkrečiomis aplinkybėmis gali faktiškai ja pasinaudoti.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi visa tai įvertinti atsižvelgdamas į visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, įskaitant visas bendrųjų tiekimo sąlygų nuostatas, įtrauktas į vartojimo sutartis, kuriose yra ginčijama sąlyga.

(1) OL C 211, 2011 7 16.