2012 m. rugsėjo 5 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Bundesrepublik Deutschland prieš Y (C-71/11), Z (C-99/11)

(Sujungtos bylos C-71/11 ir C-99/11) (1)

(Direktyva 2004/83/EB - Būtiniausi pabėgėlių statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo standartai - 2 straipsnio c punktas - „Pripažinimas pabėgėliu“ - 9 straipsnio 1 dalis - Sąvoka „persekiojimo veiksmai“ - 10 straipsnio 1 dalies b punktas - Religija, kaip persekiojimo priežastis - Ryšys tarp persekiojimo priežasties ir persekiojimo veiksmų - Pakistano piliečiai, religinės bendruomenės ahmadiyya nariai - Pakistano valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama uždrausti teisę viešai išpažinti ir skelbti savo religiją - Pakankamai rimti veiksmai, kad suinteresuotasis asmuo galėtų pagrįstai bijoti persekiojimo dėl savo religijos - Individualus faktų ir aplinkybių vertinimas - 4 straipsnis)

(2012/C 331/08)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Bundesrepublik Deutschland

Atsakovės: Y (C-71/11), Z (C-99/11)

dalyvaujant: Vertreter des Bundesinteresses beim Bundesverwaltungsgericht, Bundesbeauftragter für Asylangelegenheiten beim Bundesamt für Migration und Flüchtlinge

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesverwaltungsgericht — 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, 2004, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 96) 2 straipsnio c punkto ir 9 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimas — Pabėgėlio statuso pripažinimo sąlygos — Persekiojimo veiksmų pakankamai rimtas pobūdis — Pakistano valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti Ahmadiyya religinės bendruomenės veiklą

Rezoliucinė dalis

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 9 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad:

—	bet koks teisės į religijos laisvę pažeidimas, kuriuo pažeidžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnio 1 dalis, negali sudaryti „persekiojimo veiksmo“, kaip tai suprantama pagal minėtą šios direktyvos nuostatą;

—	persekiojimo veiksmas gali atsirasti dėl šios laisvės viešai išpažinti ir skelbti religiją pažeidimo, ir

—

siekdamos įvertinti, ar teisės į religijos laisvę pažeidimas, kuriuo pažeidžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnio 1 dalis, gali sudaryti „persekiojimo veiksmą“, kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į asmenines suinteresuotojo asmens aplinkybes, turi patikrinti, ar jis dėl to, kad įgyvendina šią laisvę kilmės šalyje, patiria realią riziką, be kita ko, būti persekiojamam, kankinamam, patirti nežmonišką ar žeminančią bausmę, kurią gali įvykdyti direktyvos 2004/83 6 straipsnyje numatyti dalyviai.

Direktyvos 2004/83 2 straipsnio c punktą reikia aiškinti taip, kad prašytojo persekiojimo baimė yra pagrįsta, jei kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į asmenines prašytojo aplinkybes, pripažįsta, jog pagrįsta manyti, kad grįžęs į kilmės šalį jis atliks religinius veiksmus, dėl kurių patirs realią persekiojimo riziką. Individualiai vertindamos prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo šios institucijos negali pagrįstai tikėtis, kad prašytojas susilaikys nuo šių religinių veiksmų.

(1) OL C 130, 2011 4 30

OL C 173, 2011 6 11.