5.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/18

2010 m. gruodžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Vivendi prieš Komisiją

(Byla T-567/10)

2011/C 72/31

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Vivendi (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų O. Fréget, J.-Y. Ollier ir M. Struys

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Bendrojo teismo prašo:

—

pripažinti, kad šitas ieškinys yra priimtinas;

—

panaikinti 2010 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą, kuriuo ji atmetė Vivendi skundą, pateiktą 2009 m. kovo 2 d. (registracijos numeris 2009/4269) dėl to, kad teisės aktais nustačiusi telefono abonentų kainų lygį ir taip suteikusi pranašumą Prancūzijos Respublika pažeidė 2002 m. gruodžio 16 d. Direktyvą 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose bei SESV 106 straipsnį;

—

priteisti iš Komisijos ieškovės nurodytas bylinėjimosi Bendrajame teisme išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė iš esmės nurodo tris ieškinio pagrindus.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su gero administravimo principo pažeidimu, nes Komisija tik paviršutiniškai išnagrinėjo ieškovės jai pateiktą skundą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su teisine klaida, padaryta vertinant specialiųjų ir išimtinių teisių sąvokas pagal Direktyvą 2002/77/EB (1) ir SESV 106 straipsnio 3 dalį.

—

Ieškovė tvirtina, kad Komisija turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog Prancūzijos Respublika suteikė France Télécom pranašumą, teisės aktais nustačiusi tokį universalių paslaugų telefono abonentų kainų lygį, dėl kurio neliko paslaugų, galinčių konkuruoti su France Télécom teikiamomis paslaugomis, pasiūlos, bei nurodžiusi, kad nė vienas privatus operatorius nepateikė prašymo panaikinti teisės aktais suteiktą pranašumą.

—

Ieškovė papildomai tvirtina, kad tokie prašymai buvo pateikti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisine klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida dėl nacionalinės reguliavimo institucijos įsipareigojimų pagal direktyvas dėl elektroninių ryšių apimties, nes valstybės narės elgesys negali būti pateisinamas teisės aktų neišsamumu ar netikslumu.

(1)  2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose (OL L 249, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 178).