2.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 103/22

—

Panaikinti 2010 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą (pranešta Airijai dokumentu C(2010) 4752, kurį ieškovas gavo 2010 m. liepos 16 d.), kuriuo buvo atmesti prašymai padidinti saugumo pajėgumus ir prailginti laivą MFV Brendelen ir pakeisti prailgintą MFV Brendelen siūlomu nauju pelaginių žuvų žvejybos laivu, ir kuriuo buvo pakeistas su šiais prašymais susijęs sprendimas, įtrauktas į 2003 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimą Nr. 2003/245, susijusį su Komisijos gautais prašymais nustatyti didesnius IV daugiametės orientavimo programos tikslus, siekiant pagerinti ilgesnių kaip dvylikos metrų ilgio laivų saugą, navigaciją jūroje, higieną, produktų kokybę ir darbo sąlygas (OL L 90, 2003, p. 48), kuris, kiek jis susijęs su ieškovu, buvo panaikintas 2006 m. birželio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimu sujungtose bylose T-218/03–T-240/03, Boyle ir kt. prieš Komisiją, Rink. p. II-1699.

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pirma, ieškovas teigia, kad atsakovė veikė neturėdama tam teisinio pagrindo. 1997 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimo 97/413/EB dėl Bendrijos žuvininkystės sektoriaus restruktūrizavimo tikslų ir išsamių taisyklių laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., siekiant pasiekti tvarią pusiausvyrą tarp išteklių ir jų naudojimo (OL L 175, 1997, p. 27) 4 straipsnio 2 dalis išlieka kaip tinkamas ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, ir dėl to Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą ad hoc.

Antra, ieškovas teigia, kad Komisija pažeidė esminį procedūros reikalavimą. Ieškovas teigia, kad pagal Tarybos sprendimą 97/413/EB ginčijamas sprendimas turėjo būti priimtas taikant Vadybos komiteto procedūrą, o Komisija, pasirinkusi priimti sprendimą ad hoc, veikė pažeisdama esminį procedūros reikalavimą.

Trečia, ieškovas tvirtina, kad netinkamai interpretavusi Tarybos sprendimo 97/413/EB 4 straipsnio 2 dalį, Komisija viršijo savo įgaliojimus remdamasi nesusijusiais kriterijais ir nekreipdama dėmesio į sąvoką „žvejybinės pastangos“, numatytą Tarybos sprendime 97/413/EB ir Bendrijos žuvininkystės teisės aktuose, kurie galiojo tuo metu, kai ieškovas 2001 m. gruodžio mėnesį pateikė prašymą dėl su saugumu susijusio laivo talpos padidinimo.

Be to, nurodoma, kad ginčijamame sprendime yra tam tikrų akivaizdžių ieškovo prašymo dėl su saugumu susijusio laivo talpos padidinimo vertinimo klaidų. Ieškovas tvirtina, kad Komisijos sprendimas, kuriuo ieškovo prašymas atmestas dėl to, kad pasiūlyto naujo laivo po pagrindiniu deniu esanti talpa yra didesnė negu laivo Brendelen, yra akivaizdžiai klaidingas, kaip ir prielaida, kad pasiūlyto naujo laivo „žvejybinės pastangos“ būtų efektyvesnės negu pirminio ir prailginto laivo Brendelen.

Galiausiai ieškovas tvirtina, kad Komisija pažeidė ieškovo teisę į vienodą požiūrį. Ieškovas teigia, kad Komisijos atsisakymas patenkinti prašymą dėl to, kad pasiūlyto naujo laivo po pagrindiniu deniu esanti talpa yra didesnė, yra aiškus požiūrio skirtumas ir neleistina ieškovo diskriminacija, palyginti su visiškai skirtingu požiūriu kai kurių kitų prašymų dėl su saugumu susijusio laivo talpos padidinimo atžvilgiu, kurie buvo patenkinti Sprendime Nr. 2003/245, kaip ir vienas iš prašymų, kuris iš pradžių buvo atmestas šiuo sprendimu, tačiau po to patenkintas 2010 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimu, apie kurį pranešta dokumentu C(2010) 4765.