6.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 301/34


2010 m. rugsėjo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Bloufin Touna Ellas Naftiki Etaireia ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-367/10)

()

2010/C 301/58

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Bloufin Touna Ellas Naftiki Etaireia (Atėnai, Graikija), Chrisderic (St Cyprien, Prancūzija), André Sébastien Fortassier (Grau D’Agde, Prancūzija) atstovaujama lawyers V. Akritidis ir E. Petritsi

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

Panaikinti 2010 m. birželio 9 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 498/2010, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos arba Graikijos vėliava plaukiojančių arba Prancūzijoje arba Graikijoje registruotų ir Atlanto vandenyne į rytus nuo 45°vakarų ilgumos bei Viduržemio jūroje gaubiamaisiais tinklais paprastuosius tunus žvejojančių laivų žvejybos veikla (1);

priteisti iš Komisijos ieškovams padengti visas jų šioje byloje patirtas išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo tris teisinius pagrindus.

Pirma, jos teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnyje, pagal kurį draudžiama diskriminacija dėl amžiaus ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 40 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią draudžiama gamintojų ar vartotojų diskriminacija žemės ūkio srityje, bei Europos Sąjungos teisės bendrąjį principą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 2 dalies prasme.

Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad Komisija diskriminavo dviem pagrindais. Pirma, ji uždraudė Graikijos, Prancūzijos ir Ispanijos tolimesnę žvejybą (2) prieš pasibaigiant žvejybos sezonui, nors Graikijos kvota buvo daug mažesnė nei Ispanijos. Antra, nors Komisija pranešė visoms trims ES valstybėms narėms, kad žvejybos veikla bus nutraukta, ji paskelbė du skirtingus privalomus reglamentus: vieną Graikijai ir Prancūzijai, o antrąjį — Ispanijai, leidžiant Ispanijos laivams tęsti žvejybą iki žvejybos sezono pabaigos. Ieškovai teigia, kad jų žiniomis nebuvo jokios objektyvios priežasties, pateisinančios tokį skirtingą požiūrį.

Antra, ieškovas teigia, kad Komisija pažeidė bendrąjį proporcingumo principą, nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnio 4 dalyje ir šios Sutarties protokole Nr. 2 bei nusistovėjusioje teismo praktikoje pripažintą viršesne individo apsaugos teisinė taisykle. Ieškovo manymu, Komisija galėjo priimti proporcingesnę priemonę, siekiant užtikrinti, kad ES valstybės narės laikytųsi Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (3) nustatytos tvarkos, ir uždrausti žvejoti paprastuosius tunus, jei nacionalinės kvotos pasiekia visai kritišką lygį, arti 100 %. Ji galėjo uždrausti šią veiklą tą pačią dieną visoms ES valstybėms narėms.

Trečia, ieškovai teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant bendrąjį gero administravimo principą bei rūpestingumo pareigą, kaip tai apibrėžta nusistovėjusioje teismo praktikoje ir nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje.


(1)  OL L 142, 2010, p. 1

(2)  2010 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 508/2010, kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojančių arba Ispanijoje registruotų ir Atlanto vandenyne į rytus nuo 45° vakarų ilgumos bei Viduržemio jūroje gaubiamaisiais tinklais paprastuosius tunus žvejojančių laivų žvejybos veikla (OL L 149, 2010, p. 7).

(3)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009, p. 1)