31.7.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/42

2010 m. gegužės 21 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-230/10)

()

2010/C 209/65

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. Muñoz Pérez

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2010 m. kovo 11 d. Komisijos sprendimo 2010/152/ES Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) nefinansuoti tam tikrų išlaidų, kurias patyrė valstybės narės, ta dalimi, kuri yra šio ieškinio dalykas ir

—	priteisti iš institucijos atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl dviejų Komisijos patvirtintų finansinių korekcijų ir grindžiamas tuo, kad buvo pažeistos 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (1), 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1433/2003, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 taikymo taisykles, dėl veiklos fondų, veiksmų programų ir finansinės pagalbos (2), ir 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1432/2003, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 taikymo taisykles, dėl veiklos fondų, veiksmų programų ir finansinės pagalbos (3), kuriais remiasi Komisija grįsdama šias korekcijas, nuostatos.

Kalbėdama apie dėl atitinkamo pakuotėms taikomo aplinkos administravimo patirtų išlaidų nefinansavimą, Komisija Reglamento Nr. 2200/96 15 straipsnio 5 dalį ir Reglamento Nr. 1433/2003 I priedą aiškina taip, kad nustatydamos subsidijuotiną fiksuotą dydį, valstybės narės turi laikytis taisyklės, pagal kurią subsidijuojamos tik gamintojų organizacijų patirtos išlaidos, ir kad reikia reikalauti pateikti tiesioginių įrodymų šiuo klausimu.

Savo ruožtu Ispanijos Karalystė mano, kad atsižvelgiant į nurodytų nuostatų paskirtį ir tekstą, nereikalaujama įrodyti, kad būtent gamintojų organizacijos patyrė išlaidas. Be to, bet kuriuo atveju gamintojų organizacijos padengia pakuočių atitinkamo aplinkos administravimo išlaidas, nes platintojai jų naštą perkelia šioms organizacijoms mokėdami už jų produktus mažesnę kainą.

Kalbėdama apie SAT Royal gamintojų organizacijos pripažinimo kontrolės sistemos trūkumus, Komisija mano, kad taisyklė, pagal kurią nė vienam gamintojų organizacijos nariui negali priklausyti daugiau nei 20 % balsavimo teisių, taip pat turi būti taikoma fiziniams asmenims, bendrovės akcininkams, kurie savo ruožtu yra gamintojų organizacijos nariai. Ispanijos Karalystė mano, kad Reglamento Nr. 1432/2003 14 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė taikoma tik organizacijos nariams, nesant reikalo nagrinėti, kas yra gamintojų organizacijų narėmis esančių bendrovių akcininkai.

(1) OL L 297, 1996 11 21, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 20 sk., 3 t., p. 55.

(2) OL L 203, 2003 8 12, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 39 sk. 3 t., p. 431.

(3) OL L 203,.2003 8 12, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 39 sk., 3 t., p. 424.