19.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 89/7

2010 m. gruodžio 21 d.Judecătoria Călărași (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SC Volksbank România S.A. prieš Autoritatea Națională pentru Protecția Consumatorilor — Comisariatul Județean pentru Protecția Consumatorilor Călărași

(Byla C-602/10)

2011/C 89/13

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Judecătoria Călărași

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: SC Volksbank România S.A.

Atsakovė: Autoritatea Națională pentru Protecția Consumatorilor — Comisariatul Județean pentru Protecția Consumatorilor Călărași

Prejudiciniai klausimai

1.

Kiek Direktyvos 2008/48 (1) 30 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama valstybėms narėms šią direktyvą perkeliantį nacionalinį įstatymą taikyti ir iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims?

2.

Kiek 2010 m. Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 50 (Ordonanța de Urgență, OUG 50/2010, toliau — Nepaprastasis potvarkis Nr. 50) 85 straipsnio 2 dalies nuostatomis tinkamai perkeliamos Direktyvos 2008/48 24 straipsnio [1] dalyje įtvirtintos Bendrijos normos, kuriomis valstybės narės įpareigojamos užtikrinti tinkamas ir veiksmingas vartotojų ginčų, susijusių su vartojimo kredito sutartimis, sprendimo ne teismo tvarka procedūras?

3.

Kiek Direktyvos 2008/48 22 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja atliktas visiškas suderinimas vartojimo kredito sutarčių srityje, ir dėl to valstybės narės negali:

3.1.

išplėsti Direktyvoje 2008/48 įtvirtintų taisyklių taikymo srities sutartims, kurios aiškiai pašalintos iš šios direktyvos taikymo srities (kaip antai, hipoteka užtikrintos kredito sutartys arba sutartys dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą), arba

3.2.

kredito įstaigoms nustatyti papildomų įpareigojimų, susijusių su komisinių, kuriuos šios įstaigos gali rinkti, rūšimis arba su referencinių kriterijų, kuriais gali būti grindžiamos vartojimo kredito sutartyse, patenkančiose į direktyvą į vidaus teisę perkeliančių nacionalinės teisės nuostatų taikymo sritį, numatytos kintančios palūkanos, kategorijomis?

Jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą būtų neigiamas, kiek laisvo paslaugų judėjimo ir laisvo kapitalo judėjimo principus bendrai, o SESV 56, 58 straipsnius ir 63 straipsnio 1 dalį — konkrečiai reikia aiškinti taip, kad jais draudžiama valstybėms narėms nustatyti kredito įstaigoms priemones, kuriomis būtų draudžiama vartojimo kredito sutartyse numatyti rinkti banko komisinius, kurių nėra pripažintų, tačiau atitinkamos valstybės teisės aktuose neapibrėžtų komisinių sąraše?

(1)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, p. 66)