2010 m. gruodžio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vengrijos Respubliką

(Byla C-575/10)

2011/C 72/09

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Kukovec ir A. Sipos

Atsakovė: Vengrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvoje 2004/17 ir Direktyvoje 2004/18 konkurso dalyviams per viešųjų pirkimų procedūras suteikiama galimybė siekiant įrodyti savo pajėgumą ir atitikimą atrankos kriterijams nurodyti kitų įmonių pajėgumus, neatsižvelgiant į jų ryšių su šiomis įmonėmis teisinį pobūdį.

Komisijos teigimu, minėtų direktyvų atitinkamų nuostatų neatitinka Vengrijos teisės normos, pagal kurias nustatytų pajėgumo kriterijų atveju konkurso dalyviams leidžiama naudoti kitų įmonių, kurios tiesiogiai nedalyvauja vykdant sutartį, išteklius tik jei šiose įmonėse konkurso dalyviai turi pakankamai didelę kapitalo dalį, dėl kurios jie gali daryti įtaką šioms įmonėms. Taip įmonių, kurios nedalyvauja vykdant sutartį kaip subrangovės, ginčijamose nacionalinėse normose nustatomas papildomas reikalavimas tam, kad per viešųjų pirkimų procedūras konkurso dalyvis galėtų nurodyti ir šių įmonių pajėgumus.

Direktyvos nuostatos yra vienareikšmiškos — jose nereikalaujant, kad įmonės, kurios derina savo išteklius, tiesiogiai dalyvautų vykdant sutartį, numatyta, jog nacionalinėse teisės normose turi būti užtikrinta galimybė nurodyti šių įmonių išteklius neatsižvelgiant į konkurso dalyvio ryšių su šiomis įmonėmis teisinį pobūdį. Vienintelis reikalavimas — kad konkurso dalyvis galėtų įrodyti perkančiosioms organizacijoms, jog faktiškai gali įvykdyti sutartį.

Komisija tęsia, kad vis dėlto šiuo ieškiniu ginčijamomis Vengrijos teisės normomis šiuo atžvilgiu apribojamos konkurso dalyvių galimybės, nes jiems faktiškai nepaliekama kito pasirinkimo, kaip tik įtraukti į sutarties vykdymą šias įmones, į kurios išteklius atsižvelgiama, subrangovėmis, nebent nuo pat pradžių konkurso dalyvis turėtų pakankamai didelę šių įmonių kapitalo dalį, dėl kurios galėtų joms daryti įtaką.

Komisija tvirtina, kad ginčijamos nacionalinės teisės normos negali būti pateisinamos tikslu, kuriuo siekiama užkirsti kelią praktikai, skirtai apeiti viešųjų pirkimų normas, nes tokiu tikslu negalima remtis siekiant pateisinti su viešaisiais pirkimais susijusioms Sąjungos teisės normoms prieštaraujančią nuostatą, kurioje neproporcingai apribojamos direktyvose numatytos procedūrinės teisės ir pareigos. Be abejo, valstybės narės, laikydamosi direktyvose nustatytų ribų, gali nuspręsti kaip konkurso dalyviai turi patvirtinti faktiškai disponuojantys kitų įmonių ištekliais, tačiau jos tai turi padaryti nedarydamos skirtumo atsižvelgiant į ryšių su šiomis įmonėmis teisinį pobūdį.

Komisija atmetė Vengrijos Respublikos teiginį, kad įmonė, kuri nedalyvauja vykdant sutartį negali įrodyti atitinkanti minimalius atrankos kriterijus, susijusius su faktiniu būtinų išteklių disponavimu vykdant sutartį. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi tuo, kad Direktyvos 2044/18/EB 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog konkurso dalyvis gali įrodyti, kad kitos įmonės ištekliai jam bus prieinami „pateikdamas <…> tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam suteikti būtinus išteklius“. Darytina išvada, kad įmonė, kuri teikia savo išteklius, gali įrodyti turinti išteklius, kuriuos reikės suteikti vykdant sutartį, neturėdama tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant sutartį.

Galiausiai Komisija nurodo, kad dėl ginčijamų nacionalinės teisės normų gali atsirasti pasekmės, kuriomis diskriminuojami užsienio konkurso dalyviai. Nors šios Vengrijos teisės normos taikomos visiems konkurso dalyviams, iš tikrųjų jomis apribojamos galimybės dalyvauti konkurse, ypač užsienio konkurso dalyviams, nes paprastai jie neturi sutarties vykdymo vietoje visų tam būtinų išteklių, todėl per viešųjų pirkimų procedūras privalo gerokai dažniau nei Vengrijos konkurso dalyviai atsižvelgti į vietinių, nuo jų nepriklausomų ūkio subjektų pajėgumus.

(1)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).

(2)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19).