15.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 13/17


2010 m. spalio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-486/10)

()

2011/C 13/28

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Wilms ir C. Zadra

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

Pripažinti, kad Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 92/50/EEB 8 straipsnio nuostatas kartu su šios direktyvos III–VI dalių nuostatomis (1), Hamo miesto savivaldybei be konkurso Europos mastu tiesiogiai su Lippeverband sudarius 2003 m. liepos 30 d. ir gruodžio 16 d. paslaugų pirkimo sutartis dėl nuotėkų surinkimo ir transportavimo bei Hamo miesto kanalų geros būklės palaikymo, eksploatavimo, priežiūros ir kontrolės.

Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl atlygintino piniginio pobūdžio sutarčių dėl nuotėkų surinkimo ir transportavimo bei Hamo miesto kanalų geros būklės palaikymo, eksploatavimo, priežiūros ir kontrolės, kurias šio miesto savivaldybė sudarė su įstatymu įsteigta už nuotėkas atsakinga asociacija Lippeverband. Lippeverband yra pagal viešąją teisę veikiantis kooperatyvas, turintis vykdyti tam tikras įstatyme numatytas vandens priežiūros funkcijas. Apie 25 % jo narių yra privačios įmonės. Pagal nagrinėjamas sutartis Lippeverband nuo 2004 m. sausio 1 d. turėjo perimti Hamo miesto teritorijos nuotėkų surinkimą ir transportavimą; šiuo tikslu miesto savivaldybė priėmė atlyginimo paketą, deklaruotą kaip „įnašas specialiems poreikiams“. Kad perduotų šį įsipareigojimą, Hamo miesto savivaldybė perdavė išimtinio, ilgalaikio ir visapusiško nuotėkų įrenginių naudojimo teisę, o Lippeverband už tai turėjo sumokėti kompensaciją.

Nagrinėjamos paslaugų pirkimo sutartys, nors yra viešojo paslaugų pirkimo sutartys pagal Direktyvos 92/50/EEB 1 straipsnio a punktą, buvo sudarytos tiesiogiai su Lippeverband, nesurengus formalios sutarčių sudarymo procedūros ir nepaskelbus konkurso Europos mastu. Sutartis be jokių abejonių reikia pripažinti atlygintinio piniginio pobūdžio viešojo paslaugų pirkimo sutartimis. Jas neribotam terminui sudarė viešoji perkančioji organizacija, jos sudarytos dėl nuotėkų valymo paslaugų, priskiriamų minėtos direktyvos I A priedo 16 kategorijai, teikimo ir jų vertė gerokai viršija ribą, nuo kurios ši direktyvos yra taikoma. Todėl dėl sutarčių sudarymo turėjo būti paskelbtas konkursas Europos mastu.

Kitaip, nei tvirtina Vokietijos vyriausybė, nagrinėjamų paslaugų teikimo perdavimas nėra nei valstybės organizavimo priemonė, nei vadinamas „in-house“ sandoris.

Pirma, abejotina, ar mišriai vandens priežiūros įmonei, tokiai kaip Lippeverband, turinčiai apie 25 % privačių narių, galima perduoti vykdyti užduotį, sudarančią dalį valstybės organizavimo priemonių, naudojantis Bendrijos viešojo pirkimo procedūros nuostatų išimtimi. Komisijos nuomone, valstybės organizavimo priemonės, kurioms netaikomos Bendrijos viešojo pirkimo procedūros nuostatos, galimos tik tarp viešųjų organizacijų, kurių veikla tarnauja tik viešajam interesui. Tai, kad vandens priežiūros asociacijos yra įstatymu įpareigotos atlikti tam tikras užduotis vandens priežiūros srityje, visiškai nekeičia aplinkybės, kad Lippeverband nėra administracijos vidinės organizacijos dalis pagal Bendrijos teisę. Nesvarbu, ar galima Lippeverband įpareigoti atlikti užduotį, priimant valstybės organizavimo priemonę, šiuo atveju tokios pareigos perdavimo nebuvo. Dėl aplinkybės, kad Hamo miesto savivaldybė kasmet sumoka už Lippeverband suteiktas paslaugas, sutartis reikia aiškiai priskirti atlygintino piniginio pobūdžio paslaugų pirkimo sutartims ir negalima tvirtinti, kad įsipareigojimas perduotas įgyvendinant valstybės organizavimo priemones.

Antra, dėl viešojo pirkimo sutarčių netaikymo vadinamiesiems „in house“ sandoriams, pagal Teisingumo Teismo praktiką šios išimtys negali būti taikomos tais atvejais, kai organizacijos, kuriai perduotas toks įpareigojimas, dalis, nors ir minimali, priklauso privačiai įmonei. Tokiu atveju viešoji perkančioji organizacija negali turėti tokios pačios nagrinėjamos įmonės kontrolės, kokią turi savo tarnybų atžvilgiu.

Iš šios analizės matyti, kad tai yra atlygintino piniginio pobūdžio viešojo paslaugų pirkimo sutartis ir jokios išimtys šiuo atveju netaikomos. Todėl Hamo miesto savivaldybei tiesiogiai sudarius miesto nuotėkų valymo sutartis, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 92/50 nuostatas.


(1)  1992 m. birželio 18 d. Tarybos Direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 322).