20.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/21

—

panaikinti skundžiamą sprendimą (1) ir ginčijamą sprendimą (2) kiek juose nepripažįstamas ginčijamos priemonės kompensacinis pobūdis ir ji vertinama kaip neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba, ir (arba)

—

panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame nepripažįstama, kad ginčijamame sprendime esantis nurodymas susigrąžinti pagalbą yra nesuderinamas su teisėtų lūkesčių principu ir todėl panaikinti minėtą sprendimą tiek, kiek jame nurodoma Italijai nedelsiant susigrąžinti pagalbą ir palūkanas,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

EB Sutarties 107 ir 108 straipsnių pažeidimas, prieštaringi motyvai ir akivaizdi klaida, nes buvo iškraipyti pateikti įrodymai, susiję su ginčijamos priemonės pripažinimu valstybės pagalba, o ne kompensacine priemone apeliantei. Bendrasis Teismas suklydo siaurai aiškindamas nacionalinės teisės normas ir teismų praktiką, kurias apeliantė nurodė pirmojoje instancijoje ir kurios įrodo, kad ginčijama priemonė nėra valstybės pagalba, o kompensavimas, kaip iš pradžių 1962 m. numatė Italijos teisės aktų leidėjas ir pripažino Komisija bei Bendrasis Teismas;

2.

Reglamento (EB) Nr. 659/1999 (3), 14 straipsnio 1 dalies pažeidimas, prieštaringas ir nepakankamas motyvavimas Bendrajam Teismui konstatuojant, kad ginčijamame sprendime esantis nurodymas išieškoti suteiktą pagalbą neprieštarauja teisėtų lūkesčių principui. Bendrojo Teismo sprendimas yra klaidingas ir nepakankamai motyvuotas nepripažįstant, kad ilga Komisijos tyla dėl Italijos valdžios institucijų 1991 m. pabaigoje pateiktų paaiškinimų apie tai, jog Terni tarifo pirmo pratęsimo tikslas išlaikė pirminį kompensacinį pobūdį, yra aplinkybė pagrindžianti apeliantės teisėtus lūkesčius dėl to, jog Terni tarifo pratęsimai, prie kurių priskirtina ir ginčijama priemonė, nėra valstybės pagalba.