i)

Pagal a) Tarybos direktyvų 93/104/EB (1) ir 2003/88/EB (2) 7 straipsnį ir b) Tarybos direktyvos 2000/79/EB (3) priede išdėstyto Europos susitarimo 3 straipsnį: 1) ar ir kokia apimtimi Europos teisėje apibrėžti ar nustatyti reikalavimai dėl darbo užmokesčio už apmokamas kasmetines atostogas pobūdžio ir (arba) dydžio; ir 2) ar ir kokia apimtimi valstybės narės gali nustatyti, kaip turi būti apskaičiuojamas toks darbo užmokestis?

ii)

Visų pirma, ar pakanka, kad pagal nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir (arba) pagal kolektyvinius susitarimus ir (arba) sutartis, sudarytas tarp darbdavių ir darbuotojų, sumokėtas darbo užmokestis suteikia darbuotojui galimybę ir jį skatina imti kasmetines atostogas ir, tikrąja šių žodžių prasme, jomis naudotis; ir ar nėra jokios pagrįstos rizikos, kad darbuotojas taip nedarys?

iii)

Ar būtinai darbo užmokestis turi a) tiksliai atitikti arba b) iš esmės būti panašus į darbuotojo „normalų“ darbo užmokestį?

iv)

Ar tinkama palyginimo priemonė yra a) darbo užmokestis, kurį darbuotojas būtų gavęs per tam tikrą atostogų laikotarpį, jei jis būtų dirbęs, o ne atostogavęs, ar b) darbo užmokestis, kurį jis gavo per kitą ir, jei taip, kokį laikotarpį, kai dirbo?

v)

Kaip reikėtų įvertinti „normalų“ arba „panašų“ darbo užmokestį tais atvejais, kai a) dirbančio darbuotojo darbo užmokestis padidinamas, jei jis vykdo konkrečią veiklą, b) nustatyta metinė ar kitokia riba dėl tokios veiklos, kurią darbuotojas gali vykdyti, masto ir laikotarpio, ir tokia riba jau viršyta arba beveik viršyta, kai imamos kasmetinės atostogos, todėl darbuotojas faktiškai nebūtų galėjęs vykdyti tokios veiklos, jei jis būtų dirbęs, o ne atostogavęs?