2010 m. kovo 1 d.Solvay SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-58/01, Solvay prieš Komisiją

(Byla C-110/10 P)

(2010/C 161/22)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Solvay SA, atstovaujama advokatų P.-A. Foriers, R. Jafferali, F. Louis, A. Vallery

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Prijungti šią bylą prie ieškovės pateikto apeliacinio skundo dėl 2009 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-57/01.

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 17 d. paskelbtą sprendimą.

—	Todėl išnagrinėti ieškinį iš naujo, kiek tai susiję su atmesta dalimi, ir panaikinti visą 2000 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimą.

—	Panaikinti 2,25 milijono eurų baudą arba ją sumažinti labai didele dalimi atlyginant didelę žalą, kurią ieškovė patyrė dėl neįprastai ilgos procedūros trukmės.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje bei bylinėjimosi išlaidas Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantė pateikia tris apeliacinio skundo pagrindus.

Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu, kurį sudaro penkios dalys, apeliantė nurodo teisės į procesą per protingą terminą pažeidimą. Pirmiausia Solvay skundžiasi tuo, kad Bendrasis Teismas nevertino bendrai visos procedūros, apimančios tiek administracinę procedūrą, tiek ir teisminę procedūrą, termino (pirma dalis); neatsižvelgė į nagrinėjimo Bendrajame Teisme procedūros trukmę (antra dalis); sankciją už protingo termino viršijimą siejo su konkrečiu ieškovės teisės į gynybą pažeidimo įrodymu, nors šie du principai yra savarankiški ir atskiri (trečia dalis); nusprendė, kad šioje byloje tokio pažeidimo nebuvo (ketvirta dalis) bei iškraipė faktines bylos aplinkybes, nes Bendrasis Teismas nusprendė, jog ieškovė papildomai neprašė sumažinti baudą dėl to, kad viršytas protingas terminas (penkta dalis), nors ji konkrečiai prašė panaikinti ar bent jau sumažinti baudą dėl šios priežasties.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu, kurį sudaro penkios dalys, apeliantė nurodo teisės į gynybą pažeidimą, nes Bendrasis Teismas ją įpareigojo įrodyti, jog Komisijos prarastuose bylos medžiagos dokumentuose galėjo būti ieškovės gynybai naudingų dokumentų (pirma dalis). Iš tikrųjų neatlikus jokio išankstinio bylos medžiagos tyrimo savaime neatmestina galimybė, kad nagrinėjami dokumentai galėjo padaryti įtaką Komisijos priimtam sprendimui (antra ir trečia dalys). Taip pat ji skundžiasi tuo, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nusprendė, jog ji neįrodė, kad prarasti dokumentai galėjo būti naudingi jos gynybai dėl to, kad Bendrajame Teisme ji nepateikė ieškinio pagrindo, kuriuo ginčijamas susitarimo egzistavimas, o tai ji galėjo padaryti net ir nesusipažinusi su bylos medžiaga, nors šį pagrindą ieškovė pateikė Komisijai, o prarastų dokumentų turinio niekas nebegali nustatyti (ketvirta dalis). Galiausiai ji skundžia tai, kad Bendrasis Teismas neigė bet kokį suinteresuotumą prarastais dokumentais dėl to, kad jis jau atmetė ieškovės pateiktą ieškinio pagrindą dėl esmės, kiek tai susiję su poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai nebuvimu, nors Bendrasis Teismas nežino prarastų dokumentų turinio ir todėl negali atmesti galimybės, kad jie ieškovei būtų leidę pateikti papildomus argumentus, o galbūt ir visai naujus pagrindus, tiek dėl esmės, tiek ir dėl baudos dydžio ar procedūros teisėtumo (penkta dalis).

Trečiuoju ir paskutiniu apeliacinio skundo pagrindu apeliantė nurodo, jog buvo pažeista jos teisė būti išklausyta po to, kai Bendrasis Teismas panaikino pirmąjį sprendimą, kuriuo paskirta bauda, prieš Komisijai priimant ginčijamą sprendimą. Iš tikrųjų skundžiamu sprendimu netenkintas jos ieškinys dėl panaikinimo ir atsisakyta pripažinti Komisijos pareigą išklausyti suinteresuotą įmonę, nors ankstesniu Bendrojo Teismo sprendimu konstatuotas procedūros pažeidimas turėjo įtakos parengiamosioms priemonėms.