—

Asociación para la Calidad de los Forjados (Ascafor) ir Asociación de Importadores y Distribuidores de Acero para la Construcción (Asidac), atstovaujamų procurador A. Vázquez Guillén, padedamo abogado J. M. Sala Arquer,

—

Calidad Siderúrgica SL, atstovaujamos procuradora M. del Valle Gili Ruiz, padedamos abogado C. L. Rubio Soler,

—

Asociación Española de Normalización y Certificación (AENOR), atstovaujamos abogado L. Cazorla González-Serrano,

—

Asociación de Investigación de las Industrias de la Construcción (Aidico) Instituto Tecnológico de la Construcción, atstovaujamos procuradora C. Tejada Marcelino, padedamos abogado A. Albert Mora,

—

Asociación Nacional Española de Fabricantes de Hormigón Preparado (Anefhop), atstovaujamos procuradores C. Hidalgo Senén ir E. Hidalgo Martínez,

—

Asociación de Aceros Corrugados Reglamentarios y su Tecnología y Calidad (Acerteq), atstovaujamos abogada R. Martínez Solís,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos S. Centeno Huerta ir B. Plaza Cruz,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. M. Wissels,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Banciella, G. Zavvos ir A. Alcover San Pedro,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su SESV 34 ir 36 straipsnių išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Asociación para la Calidad de los Forjados (Ascafor) ir Asociación de Importadores y Distribuidores de Acero para la Construcción (Asidac), vienos šalies, ir Administración del Estado, à Calidad Siderúrgica SL, Colegio de Ingenieros Técnicos Industriales, Asociación Española de Normalización y Certificación (AENOR), Consejo General de Colegios Oficiales de Aparejadores y Arquitectos Técnicos, Asociación de Investigación de las Industrias de la Construcción (Aidico) Instituto Tecnológico de la Construcción, Asociación Nacional Española de Fabricantes de Hormigón Preparado (Anefhop), Ferrovial Agromán SA, Agrupación de Fabricantes de Cemento de España (Oficemen) ir Asociación de Aceros Corrugados Reglamentarios y su Tecnología y Calidad (Acerteq), kitos šalies, dėl prašymo panaikinti 2008 m. liepos 18 d. Karaliaus dekretą Nr. 1247/2008, kuriuo patvirtinamas Konstrukcinio betono standartas (EHE-08) (BOE, Nr. 203, 2008 m. rugpjūčio 22 d., p. 35176).

3

1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo (OL L 40, 1989, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 9 t., p. 296), iš dalies pakeista 1993 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 93/68/EEB (OL L 220, p. 1; toliau – Direktyva 89/106), remiantis jos 1 straipsnio 1 dalimi, taikoma „statybos produktams“.

4

Šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Tačiau valstybės narės leidžia produktus, kuriems netaikomos 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, teikti rinkai savo teritorijoje, jeigu jie atitinka nacionalines nuostatas, atitinkančias Sutartį, jei Europos techninėse specifikacijose, išvardytose II ir III skyriuose, nenurodoma kitaip <...>“

5

Pagal šios direktyvos 16 straipsnį:

„1.   Jeigu kuriam nors konkrečiam produktui techninių specifikacijų nėra, kaip nustatyta 4 straipsnyje, paskirties valstybė narė, gavusi individualų prašymą, laiko, kad produktas atitinka galiojančias nacionalines nuostatas, jeigu jis buvo patenkinamai įvertintas per bandymus ir patikrinimus, kuriuos atliko gaminančiosios valstybės narės patvirtintoji institucija pagal paskirties valstybėje narėje galiojančius metodus arba tos valstybės narės lygiaverčiais pripažintus metodus.

2.   Gaminančioji valstybė narė informuoja paskirties valstybę narę, pagal kurios nuostatas turi būti atliekami bandymai ir patikrinimai, apie įstaigą, kurią ji ketina patvirtinti šiam tikslui. Paskirties valstybė narė ir gaminančioji valstybė narė pateikia viena kitai visą būtiną informaciją. Pasikeitus šia informacija, gaminančioji valstybė narė patvirtina tokiu būdu paskirtą įstaigą. Jeigu valstybė narė dvejoja, ji tai pagrindžia ir informuoja Komisiją.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad paskirtosios įstaigos teiktų viena kitai reikalingą paramą.

4.   Jeigu valstybė narė nustato, kad patvirtintoji institucija atlieka bandymus ir tikrinimus, nesilaikydama savo nacionalinių nuostatų, ji praneša apie tai valstybei narei, kurioje ta institucija patvirtinta. Ta valstybė narė informuoja pranešančiąją valstybę narę per pagrįstą laikotarpį apie priemones, kurių buvo imtasi. Jeigu pranešančioji valstybė narė laiko, kad priemonės, kurių buvo imtasi, nėra pakankamos, ji gali uždrausti teikti rinkai ir naudoti tą produktą arba jo atžvilgiu taikyti tam tikras sąlygas. Ji apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.“

6

Šios direktyvos 17 straipsnyje nustatyta:

„Paskirties valstybės narės teikia tokią pačią reikšmę ataskaitoms ir atitikties atestavimams, išduotiems gaminančioje valstybėje narėje 16 straipsnyje numatyta tvarka, kaip ir atitinkamiems jų pačių nacionaliniams dokumentams.“

7

Direktyvos 89/106 VII skyriaus „Patvirtintosios įstaigos“ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Sertifikavimo įstaigos, inspekcijos ir bandymų laboratorijos atitinka IV priede numatytus kriterijus.“

8

Direktyvos 89/106 IV priede nustatytos minimalios sąlygos, kurias privalo atitikti sertifikavimo įstaigos, inspekcijos ir bandymų laboratorijos tam, kad būtų patvirtintosios, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.

9

Karaliaus dekretu 1247/2008 patvirtintame Konstrukcinio betono standarte (EHE-08) (toliau – Betono standartas) nustatytos techninės specifikacijos, kurias turi atitikti betono produktai tam, kad juos būtų galima naudoti Ispanijos statybų sektoriuje.

10

Standarte taip pat nustatytos techninių specifikacijų kontrolės sąlygos, kurios turi būti tenkinamos.

11

Kiek tai susiję su armatūriniu plienu, Betono standarto 87 straipsnyje numatytos dvi galimybės patvirtinti, kad produktai atitinka technines specifikacijas.

12

Pirma, armatūrinis plienas atitinka kokybės ir saugumo standartus, jeigu jam išduotas kokybės pažymėjimas, oficialiai pripažintas pagal Betono standarto priedą Nr. 19.

13

Antra, nesant pripažinto kokybės pažymėjimo, atitiktis minėtoms specifikacijoms konstatuojama atliekant kiekvienos armatūrinio plieno partijos bandymus ir tyrimus.

14

Dėl armatūrinio plieno, kurio kilmės šalis yra kita valstybė narė nei Ispanijos Karalystė, Betono standarto 4.1 straipsnyje numatyta:

„Statybos produktai, kurie teisėtai pagaminti ar parduodami Europos Sąjungos valstybėse narėse <...>, gali būti naudojami šio standarto taikymo srityje, jeigu tokie produktai atitinka šių valstybių narių teisės aktus ir naudojant juos pagal paskirtį yra užtikrinamas saugumo lygis, lygiavertis reikalaujamam pagal šį standartą.

Šis lygiavertis lygis patvirtinamas pagal 4.2 straipsnio nuostatas arba atitinkamais atvejais – pagal Direktyvos 89/106/EEB <...> 16 straipsnį.

<...>

Neprivalomuosius kokybės pažymėjimus, kurie palengvina šio standarto reikalavimų laikymąsi ir kuriais gali būti ženklinamas statinio projektas, produktai, statybos būdai ar aplinkosaugos kriterijų paisymas, gali pripažinti valdžios institucijos, turinčios kompetenciją Europos ekonominės erdvės bet kurios valstybes narės statybų sektoriuje.“

15

Šio standarto 81 straipsnyje „Garantijos lygiai ir kokybės pažymėjimai“ numatyta:

„Produktų ir gamybos metodų atitikčiai šiame standarte nustatytiems esminiams reikalavimams patvirtinti būtinos pakankamo lygio garantijos, kad jie atitinka visas specifikacijas.

Neprivalomasis produktų ir gamybos metodų garantijos lygis gali būti aukštesnis nei minimalus, užtikrinamas per [pagaminimo valstybėje] įdiegtas sistemas (pavyzdžiui, kokybės pažymėjimus), pagal kurias, atlikus atitinkamą kontrolę, tikrinimus ir bandymus, patvirtinama, kad kokybės sistemos ir gamybos kontrolė atitinka šių pažymėjimų išdavimo reikalavimus.

Toks papildomas ir aukštesnis nei pagal teisės aktus reikalaujamas minimalus garantijos lygis gali būti įrodytas:

Šiame standarte numatyta, kad pripažįstant tokius aukštesnio garantijos lygio produktus ir gamybos metodus, patvirtintus pagal vieną iš dviejų ankstesnėje pastraipoje numatytų procedūrų, reikia taikyti tam tikrus specialius kriterijus.

Kontroliuojant pripažinimą gali būti atsižvelgta į garantijas, susijusias su tam tikro pažymėjimo turėjimu, jeigu jis atitinka tam tikras sąlygas. Tai leidžia taikyti specialius gamybos metodų ir produktų, kuriems pagal Direktyvą 89/106/EEB nebūtinas EB ženklas, pripažinimo kriterijus, kai jie turi neprivalomąjį kokybės pažymėjimą, oficialiai pripažintą statybos ar viešųjų darbų srities kompetentingos institucijos, priklausiančios Europos Sąjungos valstybės narės arba valstybės, pasirašiusios Susitarimą dėl Europos ekonominės erdvės, administracijai.

Ankstesnėje pastraipoje nustatyta taisyklė taip pat taikoma statybos produktams, teisėtai pagamintiems ar parduodamiems valstybėje, kuri su Europos Sąjunga sudarė asociacijos susitarimą muitų srityje, jeigu tokiame susitarime tokie produktai vertinami taip pat kaip produktai, pagaminti ar parduodami Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tokiais atvejais lygiavertiškumo lygis nustatomas pagal Direktyvoje 89/106/EEB numatytas procedūras.

Tam, kad kokybės pažymėjimai atitiktų pagrindinius šiame standarte nustatytus reikalavimus, jie turi atitikti priede Nr. 19 įtvirtintas oficialaus pripažinimo sąlygas <...>“

16

Betono standarto priede Nr. 19 „Garantijos lygiai ir oficialaus pažymėjimų pripažinimo sąlygos“ nustatytos, be kita ko, sertifikavimo įstaigų organizavimo ir veikimo taisyklės, taip pat jų atžvilgiu kompetenciją turinčios valdžios institucijos įgaliojimai.

17

Šio priedo 1 straipsnyje nustatyta:

„Šis standartas Direccíon Facultativa leidžia taikyti specialius kriterijus tam tikriems produktams ir gamybos metodams, kai jie papildomai atitinka aukštesnius nei pagal teisės aktus reikalaujamas minimalus garantijos lygius, ir tai neprivaloma tvarka buvo pripažinta pagal 81 straipsnį.

Paprastai tokie papildomi garantijos lygiai įrodomi kokybės pažymėjimu, oficialiai pripažintu kompetenciją statybų srityje turinčios valdžios institucijos, priklausančios Europos Sąjungos valstybei narei, valstybei, pasirašiusiai Susitarimą dėl Europos ekonominės erdvės, arba valstybei, su Europos Sąjunga sudariusiai susitarimą dėl muitų sąjungos įsteigimo; tokiu atveju lygiavertiškumo lygis nustatomas pagal Direktyvoje 89/106/EEB nustatytas procedūras.“

18

Pagal Betono standarto priedo Nr. 19 2 straipsnį:

„<...> produktų ar gamybos metodų, kuriems nebūtinas EB ženklas, atveju teisės aktais nustatytas garantijos lygis yra šiame standarte numatytas lygis.

Be to, produkto gamintojas, atsakingas už gamybos metodą, ar statytojas gali pasirinkti neprivalomą kokybės pažymėjimą, reiškiantį, kad užtikrinamas aukštesnis nei šio standarto minimalus garantijos lygis. EB ženklu pažymėtiems produktams tokie kokybės pažymėjimai turėtų suteikti pridėtinę vertę, susijusią su charakteristikomis, kurių neapima EB ženklas.

Kadangi tokie kokybės pažymėjimai yra neprivalomi, jie gali būti išduodami pagal kitokius kriterijus ir specialias procedūras. Šiame priede įtvirtintos sąlygos, leidžiančios nustatyti tuos pažymėjimus, kuriais nurodomas papildomas garantijos lygis, palyginti su teisės aktais reikalaujamu, ir kurie dėl šios priežasties gali būti oficialiai pripažinti kompetentingų institucijų.“

19

Šio priedo 3 straipsnis suformuluotas taip:

„Kompetentinga institucija, atsakinga už oficialų pažymėjimo pripažinimą, turi patikrinti, ar įvykdytos šiame priede oficialiam pripažinimui keliamos sąlygos, ir užtikrinti, kad jų būtų toliau laikomasi. Siekdama įgyvendinti šį tikslą valdžios institucija, laikydamasi reikalaujamo konfidencialumo, gali įsikišti į bet kokią veiklą, kuri, jos nuomone, svarbi pripažįstant pažymėjimą.

<...>“

20

Betono standarto priedo Nr. 19 4 straipsnyje numatyta:

„Tam, kad pažymėjimas būtų oficialiai pripažintas, jis:

Minėtas teisės aktas

21

Ascafor narės yra įmonės, kurių pagrindinė veikla yra armatūrinio plieno, skirto betonui, gamyba ir pardavimas Ispanijoje. Asidac nariai yra Ispanijoje įsteigti statyboms skirto plieno importuotojai.

22

Šios asociacijos mano, kad Betono standartu, visų pirma šio standarto 81 straipsniu ir priedu Nr. 19, apribojama jų galimybė importuoti armatūrinį plieną iš kitų nei Ispanijos Karalystė valstybių narių.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog tam, kad armatūrinį plieną būtų galima naudoti statybose Ispanijoje, jis turi atitikti tam tikras technines specifikacijas.

24

Norint įrodyti, kad šie reikalavimai įvykdyti, Betono standarte yra numatytos dvi galimybės, t. y. armatūrinio plieno atitiktis techninėms specifikacijoms konstatuojama išbandžius ir patikrinus kiekvieną šio produkto partiją, arba kai armatūriniam plienui suteiktas oficialiai pripažįstamas kokybės pažymėjimas, t. y. patvirtinta, kad vykdydamas gamybą gamintojas įvykdė šiuo standartu nustatytus reikalavimus.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad pirmuoju atveju atitikties bandymai ir patikrinimai yra brangesni ir su tuo susijusias išlaidas padengia galutinis plieno naudotojas, o ne jo gamintojas, kaip yra atitikties procedūros, per kurią siekiama gauti oficialiai pripažįstamą kokybės pažymėjimą, atveju.

26

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro išvadą, kad armatūrinio plieno naudotojai yra skatinami naudoti sertifikuotus produktus, t. y. turinčius oficialiai pripažįstamą kokybės pažymėjimą, tam, kad išvengtų nepatogumų ir išlaidų, susijusių su kiekvienos armatūrinio plieno partijos atitikties patikrinimu, todėl kitų nei Ispanijos Karalystė valstybių narių gamintojai taip pat yra skatinami Ispanijos rinkoje savo produktus parduoti su tokiu Ispanijos institucijų oficialiai pripažįstamu kokybės pažymėjimu.

27

Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena kitų nei Ispanijos Karalystė valstybių narių kokybės pažymėjimų pripažinimo procedūrą, numatytą Betono standarto 81 straipsnyje, aiškinamame kartu su šio standarto priedu Nr. 19, ir reiškia abejones dėl išvardytų sąlygų, kurias turi įvykdyti šių valstybių narių sertifikavimo įstaigos tam, kad jų išduodami kokybės sertifikatai būtų oficialiai pripažinti Ispanijoje, suderinamumo su SESV 34 ir 36 straipsniais.

28

Tokiomis aplinkybėmis Tribunal Supremo nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar 2008 m. liepos 18 d. Karaliaus dekreto 1247/08 priede Nr. 19, aiškinamame kartu su šio dekreto 81 straipsniu, numatytas išsamus kokybės pažymėjimų oficialaus pripažinimo reglamentavimas yra pernelyg griežtas ir neproporcingas siekiamam tikslui? Ar tai yra nepateisinamas apribojimas, apsunkinantis sertifikatų lygiavertiškumo pripažinimą, ir prekybos importuotais produktais kliūtis, ar apribojimas, nesuderinamas su [SESV 34] ir [36] straipsniais?“

29

Calidad Siderúrgica SL, Aidico Instituto Tecnológico de la Construcción ir Acerteq teigia, kad prejudicinis klausimas nepriimtinas.

30

Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš tiesų prašo Teisingumo Teismo priimti sprendimą dėl bylos esmės ir išaiškinti nacionalinę teisę. Todėl Teisingumo Teismas turi konstatuoti, kad jis neturi kompetencijos.

31

Antra, klausimas suformuluotas hipotetiškai ir fiktyviai tiek, kiek prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, kurie iš ginčijamomis nacionalinėmis nuostatomis nustatytų reikalavimų yra neproporcingi šiomis nuostatomis siekiamam tikslui.

32

Iš pradžių reikia priminti, kad SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra yra pagrįsta aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu. Tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuriam tenka atsakomybė priimti sprendimą, atsižvelgdamas į bylos ypatumus, turi įvertinti tiek tai, ar būtina pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Vadinasi, jeigu pateiktas klausimas yra susijęs su Sąjungos teisės aiškinimu, Teisingumo Teismas iš esmės turi priimti sprendimą (žr. 2006 m. spalio 5 d. Sprendimo Nádasdi ir Németh, C-290/05 ir C-333/05, Rink. p. I-10115, 28 punktą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Michaniki, C-213/07, Rink. p. I-9999, 32 punktą).

33

Vis dėlto per prejudicinio sprendimo priėmimo procesą Teisingumo Teismas neturi vertinti nacionalinės teisės aktų suderinamumo su Sąjungos teise arba aiškinti nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų (žr., be kita ko, 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Jaeger, C-151/02, Rink. p. I-8389, 43 punktą; 2008 m. sausio 31 d. Sprendimo Centro Europa 7, C-380/05, Rink. p. I-349, 49 punktą; 2009 m. rugsėjo 17 d. Nutarties Investitionsbank Sachsen-Anhalt, C-404/08 ir C-409/08, 25 punktą ir 2010 m. sausio 13 d. Nutarties Calestani ir Lunardi, C-292/09 ir C-293/09, 15 punktą).

34

Tačiau Teisingumo Teismas ne kartą buvo nusprendęs, kad jis yra kompetentingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti bet kokį su Sąjungos teise susijusį išaiškinimą, leidžiantį pastarajam įvertinti tokį suderinamumą, kad galėtų priimti sprendimą savo nagrinėjamoje byloje (žr., be kita ko, 1993 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Hünermund ir kt., C-292/92, Rink. p. I-6787, 8 punktą; minėto Sprendimo Centro Europa 7 50 punktą ir minėtos Nutarties Calestani ir Lunardi 16 punktą).

35

Nagrinėjamu atveju, pirma, prejudicinis klausimas yra aiškiai pateiktas dėl SESV 34 ir 36 straipsnių išaiškinimo, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl ginčijamų nacionalinių nuostatų suderinamumo su minėtais straipsniais.

36

Antra, nors tiesa, kad šis teismas nenurodė, kurie ginčijamomis nacionalinėmis nuostatomis sertifikavimo įstaigoms nustatyti reikalavimai viršija tai, ko reikia siekiamam tikslui įgyvendinti, reikia pabrėžti, jog minėto teismo abejonės yra susijusios su nustatytų reikalavimų išsamumu, o ne su konkrečiu reikalavimu.

37

Taigi būtent tokiomis aplinkybėmis reikia pateikti atsakymą, kuris būtų naudingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

38

Iš pradžių reikia priminti, kad pagrindinis Direktyvos 89/106 tikslas yra panaikinti prekybos kliūtis, sudarant sąlygas laisvai prekiauti statybos produktais Sąjungoje. Šiuo tikslu šioje direktyvoje yra nustatyti esminiai reikalavimai, kurie taikomi statybos produktams ir įgyvendinami suderintais standartais ir juos perkeliančiais nacionaliniais standartais, Europos techniniais liudijimais ir nacionalinėmis techninėmis specifikacijomis, pripažįstamomis Sąjungos lygiu (šiuo klausimu žr. 2008 m. kovo 13 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-227/06, 31 punktą).

39

Neginčytina, kad betonui skirtas armatūrinis plienas yra „statybos produktas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 89/106, kurio atžvilgiu nėra nei suderinto standarto ar Europos techninio liudijimo, nei nacionalinių techninių specifikacijų, pripažintų Sąjungos lygiu, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalį.

40

Kalbant apie statybos produktą, nepatenkantį į Direktyvos 89/106 4 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, pažymėtina, kad jos 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės narės leidžia jį tiekti rinkai savo teritorijoje, jeigu jis atitinka nacionalines nuostatas, atitinkančias Sutartį, ir Europos techninėse specifikacijose nenurodyta kitaip (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Belgiją 33 punktą).

41

Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, Ispanijos teisės aktuose yra numatytos dvi galimybės įrodyti, kad betonui skirtas armatūrinis plienas atitinka Ispanijos pramoninius saugumo ir kokybės standartus, t. y. atlikus priimamų plieno partijų bandymus statybos aikštelėje ir patikrinimus arba pateikus kokybės pažymėjimą, kuriuo preziumuojama, kad plieno gamintojas laikėsi aukštesnių techninių specifikacijų.

42

Ieškovės pagrindinėje byloje sutiko su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo vertinimu ir pabrėžė, kad pirmasis būdas lemia kontrolės išlaidų padidėjimą, nes Ispanijos vyriausybė pabrėžia bent jau tai, kad tokiomis aplinkybėmis kontrolė padidėja, o su ja susijusias išlaidas padengia galutiniai naudotojai.

43

Šiomis aplinkybėmis antrasis būdas įrodyti armatūrinio plieno atitiktį Ispanijoje turi ypatingą reikšmę, nes galutiniai naudotojai ekonomiškai yra skatinami naudoti sertifikuotą armatūrinį plieną, turintį kokybės pažymėjimą.

44

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Betono standarto 81 straipsnyje yra numatyta kokybės pažymėjimų, kuriuos kitų nei Ispanijos Karalystė valstybių narių įstaigos išdavė jose pagamintam armatūriniam plienui, pripažinimo procedūra. Penktoje šio straipsnio pastraipoje numatyta, jog tam, kad valstybės narės išduotas kokybės pažymėjimas būtų oficialiai pripažįstamas, jis turi atitikti šio standarto priede Nr. 19 nustatytas sąlygas.

45

Šiame priede įtvirtintos, pirma, materialiosios sąlygos, kurias turi atitikti armatūrinis plienas, ir, antra, procedūriniai ir formos reikalavimai, susiję su kokybės pažymėjimo išdavimu.

46

Konkrečiai kalbant, Betono standarto priedo Nr. 19 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti sertifikavimo įstaigos, priklausančios kitoms nei Ispanijos Karalystė valstybėms narėms, tam, kad jų išduoti kokybės pažymėjimai būtų oficialiai pripažįstami Ispanijoje.

47

Tokiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad, remiantis Direktyvos 89/106 16 straipsnio 1 dalimi, taikoma statybos produktams, kurių techninės specifikacijos nebuvo suderintos, paskirties valstybė narė laiko, kad produktas atitinka galiojančias nacionalines nuostatas, jeigu jis buvo patenkinamai įvertintas per bandymus ir patikrinimus, kuriuos atliko gaminančiosios valstybės narės patvirtintoji institucija pagal paskirties valstybėje narėje galiojančius metodus arba tos valstybės narės lygiaverčiais pripažintus metodus.

48

Šiuo klausimu minėtos direktyvos IV priede yra nustatytos būtinos minimalios sąlygos, kurias privalo tenkinti sertifikavimo įstaigos, inspekcijos ir bandymų laboratorijos tam, kad būtų patvirtintos.

49

Reikia konstatuoti, kad betono standarto priedo Nr. 19 4 straipsnyje sertifikavimo įstaigoms nustatyti reikalavimai viršija šias minimalias sąlygas.

50

Neginčytina, kad valstybė narė į savo teritorijos rinką gali tiekti statybos produktus, kurie neturi suderintų techninių standartų arba nėra pripažinti Bendrijos lygiu, tik jei nacionalinės nuostatos atitinka iš Sutarties kylančius įpareigojimus, ypač laisvo prekių judėjimo principą, numatytą SESV 34 ir 36 straipsniuose (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Belgiją 34 punktą).

51

Todėl reikia išsiaiškinti, ar, kaip teigia ieškovės pagrindinėje byloje, išsamus šių reikalavimų taikymas sertifikavimo įstaigoms, priklausančioms kitoms nei Ispanijos Karalystė valstybėms narėms, yra laisvo prekių judėjimo apribojimas.

52

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką bet kokie valstybių narių komercinės teisės aktai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai apriboti Sąjungos vidaus prekybą, laikytini kiekybiniams apribojimams lygiavertį poveikį turinčia priemone, kaip tai suprantama pagal SESV 34 straipsnį (žr., be kita ko, 1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville, 8/74, Rink. p. 837, 5 punktą ir 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Ker-Optika, C-108/09, Rink. p. I-12213, 47 punktą).

53

Taip pat iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad SESV 34 straipsnis – tai pareigos užtikrinti nediskriminavimo ir kitose valstybėse narėse teisėtai pagamintų ir parduodamų prekių abipusio pripažinimo principų laikymąsi, taip pat pareigos užtikrinti laisvą Sąjungos prekių pateikimą į nacionalines rinkas išraiška (žr. 2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-110/05, Rink. p. I-519, 34 punktą ir minėto Sprendimo Ker-Optika 48 punktą).

54

Nagrinėjamu atveju, remiantis Betono standarto priedo Nr. 19 4 straipsniu, kitoms nei Ispanijos Karalystė valstybėms narėms priklausančios įstaigos, išduodančios armatūrinio plieno kokybės sertifikatus, turi įvykdyti visas jame nustatytas sąlygas, kad minėti sertifikatai būtų oficialiai pripažįstami Ispanijoje.

55

Visų šių reikalavimų nustatymas gali lemti tai, kad prašymas pripažinti kokybės sertifikatus, išduotus kitoje nei Ispanijos Karalystė valstybėje narėje, atmetamas, kai juos išduodanti įstaiga šių reikalavimų neįvykdo, juo labiau kad Betono standarto priedo Nr. 19 4 straipsnyje yra nustatytos išsamesnės sąlygos, nei Direktyvos 89/106 IV priede įtvirtinti būtinieji minimalūs standartai, kurių turi laikytis patvirtintosios įstaigos, kaip jos suprantamos pagal šią direktyvą.

56

Vadinasi, ginčijami reikalavimai gali apriboti armatūrinio plieno, pagaminto ir sertifikuoto kitoje nei Ispanijos Karalystė valstybėje narėje, patekimą į Ispanijos rinką, nes pagaminimo valstybės sertifikavimo įstaiga nebūtinai įvykdo šiuos reikalavimus.

57

Kadangi Ispanijos Karalystėje įsteigti ūkio subjektai yra skatinami neimportuoti armatūrinio plieno, pagaminto kitoje valstybėje narėje, net jeigu Betono standarto priedo Nr. 19 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra taikomi tiek sertifikavimo įstaigoms, priklausančioms kitoms nei Ispanijos Karalystė valstybėms narėms, tiek Ispanijos sertifikavimo įstaigoms, ginčijamas nacionalines nuostatas reikia pripažinti kiekybiniam importo ribojimui lygiavertį poveikį turinčia priemone, kaip tai suprantama pagal SESV 34 straipsnį.

58

Neginčytina, kad laisvo prekių judėjimo apribojimas gali būti pateisinamas SESV 36 straipsnyje išvardytais bendrojo intereso pagrindais arba privalomaisiais reikalavimais. Abiem atvejais nacionalinė priemonė turi būti tinkama siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti (žr. minėto Sprendimo Ker-Optika 57 punktą).

59

Nagrinėjamu atveju Ispanijos vyriausybė pabrėžia, kad ginčijamas nacionalines nuostatas pateisina žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos tikslas, nes jomis siekiama užtikrinti meno kūrinių ir pastatų naudotojų saugumą.

60

Šiuo atžvilgiu neginčytina, kad, nesant suderintų taisyklių, valstybės narės turi nuspręsti dėl žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos užtikrinimo lygio ir dėl būtinybės kontroliuoti atitinkamų produktų naudojimą (šiuo klausimu žr. 1996 m. birželio 27 d. Sprendimo Brandsma, C-293/94, Rink. p. I-3159, 11 punktą ir 2005 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, C-432/03, Rink. p. I-9665, 44 punktą).

61

Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad yra skirtumų, kurie nurodyti per teismo posėdį, tarp, viena vertus, kokybės pažymėjimų sistemos sampratos, žodžiu pateiktos tam tikrų suinteresuotųjų šalių, ir, kita vertus, pačio nagrinėjamų nacionalinių nuostatų teksto ir kai kurių iš šių šalių rašytinių pastabų.

62

Betono standarto priedo Nr. 19 2 straipsnyje numatyta, kad „be to, produkto gamintojas, atsakingas už gamybos metodą, ar statytojas gali pasirinkti neprivalomą kokybės pažymėjimą, reiškiantį, kad užtikrinamas aukštesnis nei šio standarto minimalus garantijos lygis <...> Šiame priede įtvirtintos sąlygos, leidžiančios nustatyti tuos pažymėjimus, kuriais nurodomas papildomas garantijos lygis, palyginti su teisės aktais reikalaujamu, ir kurie dėl šios priežasties gali būti oficialiai pripažinti kompetentingų institucijų“. Ispanijos vyriausybė ir Acerteq savo rašytinėse pastabose teigė, jog oficialiai pripažįstami kokybės pažymėjimai įrodo, kad sertifikuotas produktas užtikrina aukštesnį ar daug aukštesnį garantijos lygį nei tas, kurio paprastai reikalaujama pagal Betono standartą.

63

Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų pripažinti tokį Ispanijos kokybės pažymėjimų sistemos aiškinimą, tai reikštų, kad Ispanijoje oficialiai pripažįstamais kokybės pažymėjimais siekiama patvirtinti, kad sertifikuotas produktas atitinka reikalavimus, kurie viršija Betono standarte nustatytus minimalius standartus pramoniniam saugumui užtikrinti.

64

Tokiomis aplinkybėmis reikalavimai, kurie Betono standarto priedu Nr. 19 nustatyti kokybės pažymėjimus išduodančioms įstaigoms ir procedūroms, kurių turi būti laikomasi siekiant tokius pažymėjimus oficialiai pripažinti Ispanijoje, viršytų tai, kas būtina tam, kad būtų patvirtinta, jog armatūrinis plienas atitinka minimalius standartus, kuriais užtikrinama žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga. Taigi toks tikslas negalėtų pateisinti laisvo prekių judėjimo apribojimo, kurį lemia ginčijamos nacionalinės nuostatos.

65

Kai kurios suinteresuotosios šalys per teismo posėdį teigė kitaip – kad Ispanijos kokybės pažymėjimų sistema leidžia preziumuoti, jog sertifikuotas produktas atitinka Betono standartu nustatytus minimalius standartus.

66

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, kuris iš šių dviejų nacionalinės teisės aiškinimų yra tinkamas. Tuo atveju, jeigu jis pasirinktų aiškinimą, kurį pateikė šalys per posėdį Teisingumo Teisme, reikėtų daryti skirtumą tarp, viena vertus, kokybės sertifikatų, kuriuos kitose nei Ispanijos Karalystė valstybėse narėse išduoda patvirtintosios įstaigos, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 89/10, ir, kita vertus, kokybės sertifikatų, kuriuos išduoda kitokios įstaigos.

67

Taigi, tokiu konkrečiu atveju atsižvelgdama į tikslą užtikrinti žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugą valstybė narė teisėtai galėtų užtikrinti, kad kokybės sertifikatą išduodanti įstaiga atitinka reikalavimus, susijusius su jos kontrolės veikla, kaip antai numatyti Betono standarto priede Nr. 19.

68

Kalbant apie kokybės sertifikatus, kuriuos kitose nei Ispanijos Karalystė valstybėse narėse išduoda patvirtintosios įstaigos, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 89/10, reikia pažymėti, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šių sertifikatų lygiavertiškumo pripažinimo mechanizmai reikalauja, kad nacionalinės įstaigos, gavusios prašymą dėl pripažinimo, veiktų aktyviai. Be to, tokių aktyvių veiksmų atitinkamais atvejais turi imtis ir tokį sertifikatą išduodanti įstaiga, o valstybės narės turi užtikrinti, kad kompetentingos patvirtintosios įstaigos tarpusavyje bendradarbiautų siekdamos palengvinti patekimo į importuojančios valstybės narės rinką procedūras (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Portugaliją 47 punktą).

69

Be to, Direktyvos 89/106 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse pabrėžiama tokio bendradarbiavimo svarba.

70

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į tokį bendradarbiavimą ir į abipusio pripažinimo principą, primintą šio sprendimo 53 punkte, tam tikri Betono standarto priedo Nr. 19 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai gali viršyti tai, kas būtina norint užtikrinti Betono standarte numatytų minimalių standartų, kuriais užtikrinama žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga, laikymąsi, o tai pagrindinėje byloje turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

71

Vadinasi, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad SESV 34 ir 36 straipsniai turi būti aiškinami taip: Betono standarto 81 straipsnyje, aiškinamame kartu su šio standarto priedu Nr. 19, nustatyti reikalavimai, leidžiantys oficialiai pripažinti kitoje nei Ispanijos Karalystė valstybėje narėje išduotus sertifikatus, patvirtinančius betonui skirto armatūrinio plieno kokybės lygį, yra laisvo prekių judėjimo apribojimas. Tokį apribojimą galima pateisinti tikslu apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę tiek, kiek nustatyti reikalavimai neviršija minimalių standartų, kurių reikia laikytis norint Ispanijoje naudoti betonui skirtą armatūrinį plieną. Šiuo atveju, jeigu kokybės sertifikatą, kuris turi būti oficialiai pripažintas Ispanijoje, išduodanti institucija yra patvirtintoji įstaiga, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 89/106, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, kurie iš šių reikalavimų viršija tai, kas būtina žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos tikslui įgyvendinti.

72

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

SESV 34 ir 36 straipsniai turi būti aiškinami taip: Konstrukcinio betono standarto (EHE-08), patvirtinto 2008 m. liepos 18 d. Karaliaus dekretu Nr. 1247/2008, 81 straipsnyje, aiškinamame kartu su šio standarto priedu Nr. 19, nustatyti reikalavimai, leidžiantys oficialiai pripažinti kitoje nei Ispanijos Karalystė valstybėje narėje išduotus sertifikatus, patvirtinančius betonui skirto armatūrinio plieno kokybės lygį, yra laisvo prekių judėjimo apribojimas. Tokį apribojimą galima pateisinti tikslu apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę tiek, kiek nustatyti reikalavimai neviršija minimalių standartų, kurių reikia laikytis norint Ispanijoje naudoti betonui skirtą armatūrinį plieną. Šiuo atveju, jeigu kokybės sertifikatą, kuris turi būti oficialiai pripažintas Ispanijoje, išduodanti institucija yra patvirtintoji įstaiga, kaip tai suprantama pagal 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo, iš dalies pakeistą 1993 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 93/68/EEB, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, kurie iš šių reikalavimų viršija tai, kas būtina žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos tikslui įgyvendinti.