1. Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Sąjungos piliečių teisė nuolat gyventi šalyje
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnio 1 dalis)
2. Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Sąjungos teisės nustatyti reikalavimai, susiję su teise gyventi šalyje
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 37 straipsnis)
3. Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Sąjungos piliečių teisė nuolat gyventi šalyje
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnio 1 dalis)
1. Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 16 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad Sąjungos pilietis, kuris tik pagal nacionalinę teisę daugiau nei penkerius metus gyveno priimančiojoje valstybėje narėje, negali būti laikomas įgijusiu teisę nuolat gyventi šalyje pagal šią nuostatą, jeigu per šį laikotarpį jis neatitiko tos pačios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų.
Iš esmės, atsižvelgiant į kontekstą, kuriame ji vartojama, ir Direktyva 2004/38 siekiamus tikslus, legalaus gyvenimo sąvoka, kuri kyla iš Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalyje vartojamų žodžių „legaliai gyventi“, suprantama kaip gyvenimas šalyje laikantis šioje direktyvoje, būtent jos 7 straipsnio 1 dalyje, numatytų reikalavimų. Todėl gyvenimas šalyje, kai laikomasi valstybės narės teisės, tačiau neįvykdomi Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai, negali būti laikomas „legaliu“ gyvenimu, kaip tai suprantama pagal jos 16 straipsnio 1 dalį.
(žr. 34, 46, 47 ir 51 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 37 straipsnyje tik numatyta, kad ja nedraudžiama valstybių narių teisėje įtvirtinti palankesnę sistemą nei numatytoji šios direktyvos nuostatose. Vis dėlto tai nereiškia, kad palankesnės nuostatos turi būti įtrauktos į šia direktyva įgyvendinamą sistemą.
Taigi kiekviena valstybė narė turi nuspręsti ne tik, ar ji įtvirtina tokią sistemą, bet taip pat, kokios yra jos taikymo sąlygos ir poveikis, ypač kiek tai susiję su teisės gyventi šalyje, suteiktos tik pagal nacionalinę teisę, teisinėmis pasekmėmis.
(žr. 49 ir 50 punktus)
3. Nesant konkrečių nuostatų Stojimo akte, kad būtų įgyta teisė nuolat gyventi šalyje pagal Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 16 straipsnio 1 dalį, reikia atsižvelgti į trečiosios valstybės piliečio gyvenimo valstybėje narėje laikotarpius iki šios trečiosios valstybės įstojimo į Sąjungą, jeigu gyventa laikantis jos 7 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų.
Taigi, jeigu suinteresuotasis asmuo gali įrodyti, kad jo gyvenimas šalyje tokiais laikotarpiais atitiko šiuos reikalavimus, atsižvelgimas į minėtus laikotarpius nuo atitinkamos valstybės narės įstojimo į Sąjungą datos reiškia ne tai, kad šios direktyvos 16 straipsnis pripažįstamas galiojančiu atgaline data, bet paprasčiausiai tai, kad iki šios direktyvos perkėlimo susiklosčiusioms situacijoms pripažįstamas dabartinis poveikis.
(žr. 62 ir 63 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)