TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. vasario 16 d. ( *1 )

„Apmokestinimas — Netiesioginiai pritraukto kapitalo mokesčiai — Kapitalo bendrovėms taikomas kapitalo mokestis — Valstybės narės pareiga atsižvelgti į direktyvas, kurios šios valstybės stojimo momentu nebegaliojo — Kapitalo bendrovės turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuriam kapitalo mokestis jau buvo taikytas, vertės neįtraukimas į mokesčio bazę“

Byloje C-372/10

dėl Naczelny Sąd Administracyjny (Lenkija) 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. liepos 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Pak-Holdco sp. zoo

prieš

Dyrektor Izby Skarbowej w Poznaniu,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot (pranešėjas), teisėjai A. Prechal, K. Schiemann, C. Toader ir E. Jarašiūnas,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorė K. Sztranc-Sławiczek, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. spalio 6 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

—

Pak-Holdco sp. zoo, atstovaujamos radca prawny N. Półtorak ir doradca podatkowy L. Mazur,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Szpunar, A. Kraińska ir A. Kramarczyk,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Lozano Palacios ir K. Herrmann,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvos 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti [dėl netiesioginių pritraukto kapitalo mokesčių] (OL L 249, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 11), 5 straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos ir Direktyvos 69/335, iš dalies pakeistos 1985 m. birželio 10 d. Direktyva 85/303, (OL L 156, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 122), 7 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas byloje tarp Pak-Holdco sp. zoo (toliau – Pak-Holdco) ir Dyrektor Izby Skarbowej w Poznaniu dėl civilinių sandorių apmokestinimo.

Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos teisės aktai

3

Direktyvos 69/335 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Didinant kapitalą į mokesčio bazę neįtraukiama:

—

kapitalo bendrovei priklausančio turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuriam kapitalo mokestis jau buvo taikytas, vertė;

<…>“

4

Direktyvos 69/335 7 straipsnio 1 dalis buvo keletą kartų iš dalies pakeista. Jos pirminėje redakcijoje nustatyta:

„Iki įsigalios pagal 2 dalį Tarybos priimtos nuostatos:

a)

kapitalo mokesčio norma negali viršyti 2 % ar būti mažesnė nei 1 %;

b)

norma sumažinama 50 % arba daugiau, kai viena ar daugiau kapitalo bendrovių visą savo turtą ir įsipareigojimus, arba vieną ar daugiau savo verslo dalių perleidžia vienai ar daugiau besikuriančių arba jau egzistuojančių kapitalo bendrovių.

Toks sumažinimas galimas su sąlyga, jeigu:

—

už įnašus atlyginama tiktai išduodant bendrovės arba bendrovių akcijas (dalis), nors valstybės narės turi teisę išplėsti sumažinimo taikymą tiems atvejams, kai už įnašus išduodamos bendrovės arba bendrovių akcijos (dalys) ir apmokama grynaisiais pinigais, jei tokio apmokėjimo suma neviršija 10 % akcijų (dalių) nominalios vertės;

—

sandoryje dalyvaujančių bendrovių faktiniai valdymo centrai arba registruotos buveinės yra valstybės narės teritorijoje;

<…>“

5

1973 m. balandžio 9 d. Tarybos direktyva 73/79/EEB, iš dalies keičiančia sumažinto kapitalo mokesčio tarifo direktyvos dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui, 7 straipsnio 1 dalies b punktu nustatyto tam tikriems įmonių restruktūrizavimo sandoriams taikymo sritį, (OL L 103, p. 13) buvo iš dalies pakeistas Direktyvos 69/335 7 straipsnio 1 dalies b punktas; jis papildytas bb punktu, kuris suformuluotas taip:

„bb)

kapitalo mokestis gali būti sumažintas 50 % ar daugiau, kai besikurianti ar jau egzistuojanti kapitalo bendrovė perima kapitalą, atitinkantį ne mažiau kaip 75 % anksčiau kitos bendrovės sukaupto įstatinio kapitalo. Jei šis procentas pasiekiamas per kelis sandorius, sumažintas tarifas taikomas tik tam sandoriui, kuriuo pasiekiamas šis procentas ir vėlesniems sandoriams, dėl kurių šis procentas padidėja.“

<…>“

6

1973 m. balandžio 9 d. Tarybos direktyvoje 73/80/EEB dėl bendrųjų kapitalo mokesčio normų nustatymo (OL L 103, p. 15) nustatyta:

„1 straipsnis

[Direktyvos 69/335, iš dalies pakeistos Direktyva 73/79], 7 straipsnyje numatyta kapitalo mokesčio norma nuo 1976 m. sausio 1 d. yra 1 %.

2 straipsnis

Tos pačios [iš dalies pakeistos] direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b ir bb punktuose numatyta sumažinta norma nuo 1976 m. sausio 1 d. yra 0 % ir 0,50 %.

<…>“

7

Pagaliau Direktyvos 85/303 1 straipsnio 2 dalimi Direktyvos 69/335 7 straipsnis buvo iš dalies pakeistas nustačius:

„[Direktyvos 69/3357] 7 straipsnis iš dalies pakeičiamas ir išdėstomas taip:

7 straipsnis

1.   Valstybės narės atleidžia nuo kapitalo mokesčio sandorius, išskyrus 9 straipsnyje minimus sandorius, kurie 1984 m. liepos 1 dieną buvo atleisti nuo šio mokesčio arba apmokestinami taikant 0,5 % ar mažesnę mokesčio normą.

Nuo mokesčio atleidžiama taikant tuos pačius reikalavimus, kokie tą dieną galiojo atleidžiant nuo mokesčio arba, jei tai taikytina, apmokestinant taikant 0,5 % arba mažesnę mokesčio normą.

Graikijos Respublika pati nustatys, kuriuos sandorius atleis nuo kapitalo mokesčio.

<…>“

8

Be to, Direktyva 85/303 buvo panaikinta Direktyva 73/80.

9

Direktyva 69/335 buvo panaikinta 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui (OL L 46, p. 11). Tačiau šis panaikinimas buvo padarytas po to, kai susiklostė aplinkybės pagrindinėje byloje.

Nacionalinės teisės aktai

10

Ginčui pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1975 m. gruodžio 19 d. Žyminio mokesčio įstatymo (Dz. U. Nr. 45, pozicija 226) 1 straipsnio 1 dalies 3 punkto d papunktyje nustatyta:

„Žyminiu mokesčiu apmokestinami:

<…>

3)

tokie dokumentai, kuriais patvirtinami civiliniai sandoriai:

<…>

d)

fizinių ir juridinių asmenų, kurie nėra platininės ekonomikos vienetai, sudarytos bendrovių steigimo sutartys.“

11

Ginčui pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1983 m. gegužės 16 d. Ministrų tarybos nutarimo dėl žyminio mokesčio (Dz. U. Nr. 34, pozicija 161) (toliau – Nutarimas dėl žyminio mokesčio) 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Bendrovės steigimo sutarčiai taikomas žyminis mokestis, skaičiuojant nuo mokesčio bazės, sudaro:

1)

10 % įnašų nekilnojamuoju turtu arba suteikiant ilgalaikę nuomą atveju;

2)

5 % įnašų kitu turtu atveju.“

12

Nutarimo dėl žyminio mokesčio 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Mokesčio bazę sudaro:

<…>

2)

didinant įmonės įstatinį kapitalą – įmonės įstatinio kapitalo didinimo suma.“

13

Nutarimo dėl žyminio mokesčio 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Įmonės įstatinio kapitalo dalimi pripažįstamas bet koks jos dalininko (akcininko) įnašas, išskyrus atliktus darbus, ir priemokos ribotos atsakomybės kapitalo bendrovių atveju.“

14

Pagal iš dalies pakeisto 2000 m. rugsėjo 9 d. Civilinių sandorių mokesčio įstatymo (Dz. U. Nr. 86, pozicija 959; toliau – CSMĮ) 1 straipsnio 1 dalį

„1.   Apmokestinami:

1)

tokie civiliniai sandoriai:

<…>

k)

bendrovių steigimo sutartys (steigimo aktai);

2)

1 punkte nurodytų sutarčių pakeitimai, jeigu dėl jų padidėjo apmokestinimo šiuo mokesčiu bazė <…>“

15

CSMĮ 1 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta:

Steigimo sutarties atveju sutarties pakeitimu laikomas:

<…>

„2.

Kapitalo bendrovių atveju – įnašas ar įnašo į bendrovę padidinimas, kurio vertė lemia įstatinio kapitalo padidėjimą, ir priemokos <…> .“

16

CSMĮ 6 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta:

„1.   Mokesčio bazę sudaro:

<…>

8)

bendrovės steigimo sutarties atveju:

<…>

b)

keičiant sutartį – bendrovės turtą padidinančių įnašų vertė arba suma, kuria buvo padidintas įstatinis kapitalas.“

17

CSMĮ 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta:

„1.   Taikomos tokios mokesčių normos:

<…>

9)

bendrovės steigimo sutarties atveju – 0,5 %.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

18

Elektrownia Pątnów II sp. zoo (toliau – EP II) ir Pak-Holdco yra Zespoł Elektrowni Pątnów Adamóv Konin SA (toliau – ZEPAK) dukterinės bendrovės.

19

2005 m. rugpjūčio 17 d. ZEPAK perleido visas EP II akcijas Pak-Holdco, kaip įnašą natūra į šios bendrovės kapitalą. Kitą dieną Pak-Holdco padidino savo kapitalą šio įnašo natūra verte, padidinusi ZEPAK turimų Pak-Holdco akcijų vertę ta suma, kurią anksčiau ZEPAK turėjo EP II. Kadangi šis sandoris pakeitė Pak-Holdco steigimo sutartį, kaip tai suprantama pagal CSMĮ, jis buvo apmokestintas civilinių sandorių mokesčiu taikant 0,5 % mokesčio normą.

20

2006 m. rugpjūčio 31 d.Pak-Holdco pateikė mokesčių institucijoms prašymą pripažinti civilinių sandorių mokesčio permoką, lygią pagal CSMĮ sumokėtam mokesčiui, dėl to, kad minėtas įstatymas prieštarauja Direktyvai 69/335, pagal kurios 7 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su direktyvomis 73/79, 73/80 ir 85/303, draudžiama apmokestinti nagrinėjamą sandorį kapitalo mokesčiu ir dėl to pirmiausia reikėjo taikyti Direktyvą 69/335. Be to, Pak-Holdco teigė, kad pagal šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies pirmą įtrauką kitos bendrovės įnešamas turtas, kuriam kapitalo mokestis jau buvo taikytas, į mokesčio bazę neįtraukiamas.

21

Kadangi mokesčių institucija atsisakė pripažinti permoką, Pak-Holdco pateikė pareiškimą Wojewódzki Sąd Administracyjny w Poznaniu (Vaivadijos administracinis teismas Poznanėje), kuris minėtą sprendimą patvirtino. Šis teismas savo sprendimą visų pirma pagrindė tuo, kad direktyvos 73/79 ir 73/80 buvo panaikintos prieš Lenkijos Respublikai stojant į Europos Sąjungą, todėl jos negali daryti teisinio poveikio pareiškėjai. Be to, jis nusprendė, kad Direktyvos 69/335 5 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka šioje byloje netaikytina.

22

Gavęs apeliacinį skundą, Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas) iškėlė klausimą, ar Direktyvos 69/335/EEB, iš dalies pakeistos Direktyva 85/303, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama lingvistiškai, ar istoriškai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, Teisingumo Teismo praktika nėra nusistovėjusi. Nors 2007 m. birželio 21 d. Sprendime Optimus-Telecomunicações (C-366/05, Rink. p. I-4985, 27 punktas) Teisingumo Teismas buvo prieš istorinį šios nuostatos aiškinimą, priimdamas 2009 m. liepos 9 d. Sprendimą Komisija prieš Ispaniją (C-397/07, Rink. p. I-6029, 21 punktas) jis vadovavosi būtent šiuo aiškinimo metodu.

23

Tokiomis aplinkybėmis Naczelny Sąd Administracyjny nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.

Ar aiškindamas Direktyvos 69/335/EEB [iš dalies pakeistos Direktyva 85/303] 7 straipsnio 1 dalį nacionalinis teismas privalo atsižvelgti į pakeitimo direktyvų, visų pirma Direktyvos 73/79 <…> ir Direktyvos 73/80 <…>, nuostatas, jeigu Lenkijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą momentu šios direktyvos nebegaliojo?

2.

Jeigu būtų neigiamai atsakyta į pirmąjį klausimą, ar kapitalo bendrovės turto neįtraukimas į kapitalo mokesčio bazę, numatytas Direktyvos 69/335 <…> 5 straipsnio 3 dalies pirmoje įtraukoje, taikomas vien kapitalo bendrovės, kurios kapitalas didinamas, turtui?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

24

Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tam tikros valstybės narės, kaip antai Lenkijos Respublikos, įstojusios į Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., atveju Direktyvos 69/335, iš dalies pakeistos Direktyva 85/303, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje numatytas privalomas atleidimas nuo mokesčio taikomas tik į šios iš dalies pakeistos direktyvos taikymo sritį patenkantiems sandoriams, kurie 1984 m. liepos 1 d. šioje valstybėje buvo atleisti nuo kapitalo mokesčio arba juo apmokestinti taikant 0,50 % ar mažesnę normą.

25

Siekiant atsakyti į šį klausimą, dėl Direktyvos 69/335 aiškinimo ir taikymo reikia atsižvelgti į ypatingą konkrečios valstybės, kuri, kaip antai Lenkijos Respublika, tapo Europos Sąjungos nare 2004 m. gegužės 1 d., padėtį.

26

Visų pirma iš šio teiginio matyti, kad iki šios datos šiai valstybei Direktyva 69/335 nebuvo taikoma. Prieš nurodytą datą visų sandorių, patenkančių į kapitalo pritraukimo sąvoką, apmokestinimo ir atleidimo nuo mokesčio priemonių Lenkijos teisinėje sistemoje buvo imamasi remiantis vien nacionaline teise (žr. minėto Sprendimo Optimus-Telecomunicações 26 punktą).

27

Antra, iš to išplaukia, kad Lenkijos Respublikos atveju aiškinant ir taikant Direktyvą 69/335 istorinis jos tikslų aiškinimas neturėtų paveikti po šios valstybės įstojimo galiojančios direktyvos aiškinimo (žr. minėto Sprendimo Optimus-Telecomunicações 27 punktą).

28

Direktyvos 69/335, iš dalies pakeistos Direktyva 85/303, 7 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinta aiški ir besąlygiška valstybių narių pareiga atleisti nuo kapitalo mokesčio sandorius, kurie 1984 m. liepos 1 d. buvo atleisti nuo šio mokesčio arba apmokestinami taikant 0,50 % ar mažesnę mokesčio normą. Ši pareiga, kuri nėra dviprasmiška, taip pat taikoma Lenkijos Respublikai nuo 2004 m. gegužės 1 dienos (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Optimus-Telecomunicações 30 punktą).

29

Šis aiškinimas atitinka ne tik aiškų šio 7 straipsnio 1 dalies turinį, bet ir Direktyvos 69/335 esmę ir pirminį tikslą, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti kapitalo mokesčio poveikį laisvam kapitalo judėjimui (žr. minėto Sprendimo Optimus-Telecomunicações 31 punktą).

30

Galiausiai reikia pastebėti, kad 1984 m. liepos 1 d., t. y. data, į kurią atsižvelgiama pagal Direktyvos 69/335, iš dalies pakeistos Direktyva 85/303, 7 straipsnio 1 dalį, taikoma ir Lenkijos Respublikai. Kai stojimo atveju nurodoma Sąjungos teisėje numatyta data, jeigu Stojimo ar kitame Sąjungos akte nėra priešingos nuostatos, ji taip pat taikoma įstojusiai valstybei, net jei ši data yra ankstesnė už šio stojimo datą. Lenkijos atveju šiuo klausimu nėra kitos nuorodos nei Stojimo akte, nei kitame Sąjungos teisės akte (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Optimus-Telecomunicações 32 punktą ir 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Logstor ROR Polska, C-212/10, Rink. p. I-5453, 33 punktą).

31

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad valstybės, kaip antai Lenkijos Respublika, kuri įstojo į Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., atveju jos Stojimo akte arba kitame Bendrijos akte nesant nukrypti leidžiančių nuostatų, Direktyvos 69/335, iš dalies pakeistos Direktyva 85/303, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje numatytas privalomas atleidimas nuo mokesčio taikomas tik į šios iš dalies pakeistos direktyvos taikymo sritį patenkantiems sandoriams, kurie 1984 m. liepos 1 d. šioje valstybėje buvo atleisti nuo mokesčio arba apmokestinti taikant 0,50 % ar mažesnę mokesčio normą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Optimus-Telecomunicações 33 punktą).

32

Šio aiškinimo nepaneigia minėto Sprendimo Komisija prieš Ispaniją 21 punktas, kuriame Teisingumo Teismas apsiribojo tuo, kad apribojo Europos Komisijos pateiktų kaltinimų apimtį byloje, kurioje priimtas šis sprendimas, nurodęs sandorius, kurie nuo 1986 m. sausio 1 d. – Ispanijos Karalystės stojimo į Europos Bendrijas data – privalomai atleisti nuo kapitalo mokesčių.

33

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, jog valstybės narės, kaip antai Lenkijos Respublika, kuri įstojo į Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., atveju, jos Stojimo į Europos Sąjungą akte arba kitame Sąjungos akte nesant nukrypti leidžiančių nuostatų, Direktyvos 69/335, iš dalies pakeistos Direktyva 85/303, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje numatytas privalomas atleidimas nuo mokesčio taikomas tik į šios iš dalies pakeistos direktyvos taikymo sritį patenkantiems sandoriams, kurie 1984 m. liepos 1 d. šioje valstybėje buvo atleisti nuo mokesčio arba apmokestinti taikant 0,50 % ar mažesnę mokesčio normą.

Dėl antrojo klausimo

34

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 69/335 5 straipsnio 3 dalies pirmą įtrauką, kurioje nustatoma, kad į mokesčio bazę neįtraukiama „kapitalo bendrovei priklausančio turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuriam kapitalo mokestis jau buvo taikytas, vertė“, reikia aiškinti taip, kad į mokesčio bazę neįtraukiamas tik kapitalo bendrovės, kurios kapitalas didinamas, turtas, ar vis dėlto ir iš kitos bendrovės gautas turtas, kuriuo padidinamas bendrovės kapitalas.

35

Pagal Direktyvos 69/335 5 straipsnio 3 dalies pirmą įtrauką, kad turtas nebūtų įtrauktas į mokesčio bazę, turi būti įvykdytos dvi sąlygos, t. y. pirma, kapitalas panaudotas kapitalo bendrovės įstatiniam kapitalui padidinti ir, antra, šis turtas jau apmokestintas kapitalo mokesčiu.

36

Taigi iš šio nuostatos teksto išplaukia, kad ji nėra susijusi vien su kapitalo bendrovės, kurios įstatinis kapitalas padidintas, turtu. Kitos sąlygos, pagal kurią turtas, be to, turi priklausyti bendrovei, kurios kapitalas didinamas, įvedimas prieštarautų lingvistiniam minėtos nuostatos teksto aiškinimui.

37

Ši papildoma sąlyga taip pat prieštarautų minėtos nuostatos tikslui, į kurį atsižvelgiant į mokesčio bazę neįtraukiamos sumos, kurioms jau buvo taikytas kapitalo mokestis, kad skatinant laisvą kapitalo judėjimą būtų išvengta dvigubo apmokestinimo (pagal analogiją žr. 1993 m. kovo 18 d. Sprendimo Viessmann, C-280/91, Rink. p. I-971, 21 punktą ir 2009 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Elektrownia Pątnów II, C-441/08, Rink. p. I-10799, 40 punktą). Jeigu greta Direktyvos 69/335 5 straipsnio 3 dalies pirmoje įtraukoje nustatytų sąlygų būtų numatyta papildoma sąlyga, kad nagrinėjamas kapitalas turi priklausyti bendrovei, kurios kapitalas didinamas, būtų sudaryta galimybė antrą kartą apmokestinti tą pačią sumą, jei nagrinėjamas sandoris būtų susijęs su dviem skirtingomis bendrovėmis.

38

Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 69/335 5 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka, pagal kurią į mokesčio bazę neįtraukiama „kapitalo bendrovei priklausančio turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuriam kapitalo mokestis jau buvo taikytas, vertė“, turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie bendrovės, kurios kapitalas padidintas, turtą, ar apie turtą, kuris gaunamas iš kitos bendrovės ir kuriuo padidintas šis kapitalas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
 

1.

Valstybės narės, kaip antai Lenkijos Respublika, kuri įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., atveju, jos Stojimo į Europos Sąjungą akte arba kitame Europos Sąjungos akte nesant nukrypti leidžiančių nuostatų, 1969 m. liepos 17 d. Direktyvos 69/335 dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti [dėl netiesioginių pritraukto kapitalo mokesčių], iš dalies pakeistos Direktyva 85/303, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje numatytas privalomas atleidimas nuo mokesčio taikomas tik į šios iš dalies pakeistos direktyvos taikymo sritį patenkantiems sandoriams, kurie 1984 m. liepos 1 d. šioje valstybėje buvo atleisti nuo mokesčio arba apmokestinti taikant 0,50 % ar mažesnę mokesčio normą.

 

2.

Direktyvos 69/335 5 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka, pagal kurią į mokesčio bazę neįtraukiama „įmonės turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuriam kapitalo mokestis jau buvo taikytas, vertė“, turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie bendrovės, kurios kapitalas padidintas, turtą, ar apie turtą, kuris gaunamas iš kitos bendrovės ir kuriuo padidinamas šis kapitalas.

 

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: lenkų.