Byla C-360/10

Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (SABAM)

prieš

Netlog NV

(Rechtbank van eerste aanleg te Brussel prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Informacinė visuomenė — Autorių teisės — Internetas — Prieglobos paslaugų teikėjas — Internetinio socialinio tinklo platformoje saugomos informacijos tvarkymas — Šios informacijos filtravimo sistemos įdiegimas siekiant užkirsti kelią autorių teises pažeidžiančių rinkmenų bendrinimui — Bendro pobūdžio pareigos kontroliuoti saugomos informacijos turinį nebuvimas“

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Informacinė visuomenė – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Asmens duomenų teisinė apsauga elektroninių ryšių sektoriuje

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 ir 11 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31 15 straipsnio 1 dalis, Direktyva 2001/29 ir Direktyvos 2004/48 3 straipsnio 1 dalis)

Direktyvą 2000/31 dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje, Direktyvą 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, Direktyvą 2004/48 dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, skaitomas kartu ir atsižvelgiant į atitinkamų pagrindinių teisių apsaugos reikalavimus, reikia aiškinti taip, kad joms prieštarauja įpareigojimas, kuriuo nacionalinis teismas iš prieglobos paslaugų teikėjo reikalauja įdiegti filtravimo sistemą:

—	taikomą informacijai, kurią jo serveriuose saugo jo teikiamų paslaugų naudotojai,

—	taikomą nepasirinktinai visiems naudotojams,

—	taikomą prevenciškai,

—	savo lėšomis ir

—	neribotam laikui,

galinčią surasti muzikos, kinematografijos ar audiovizualinių kūrinių, į kuriuos ieškovė tvirtina turinti intelektinės nuosavybės teises, elektronines rinkmenas, kad būtų galima blokuoti tų kūrinių, kurie pažeidžia autorių teises, padarymą viešai prieinamų.

Dėl tokio įpareigojimo prieglobos paslaugų teikėjas privalėtų aktyviai stebėti visų jo teikiamų paslaugų naudotojų beveik visų duomenų turinį, kad užkirstų kelią bet kokiam būsimam intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, ir tai lemtų jam bendro pobūdžio stebėsenos pareigą, kuri draudžiama pagal Direktyvos 2000/31 15 straipsnio 1 dalį. Be to, toks įpareigojimas akivaizdžiai pažeistų prieglobos paslaugų teikėjo laisvę užsiimti verslu, nes dėl jo šis teikėjas privalėtų įdiegti sudėtingą, brangiai kainuojančią, nuolat veikiančią ir tik savo lėšomis finansuojamą informacinę sistemą, o tai, beje, taip pat prieštarautų Direktyvos 2004/48 3 straipsnio 1 daliai, kuria reikalaujama, kad priemonės, skirtos užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, nebūtų nereikalingai sudėtingos ar brangios. Taigi, toks įpareigojimas pažeistų reikalavimą užtikrinti tinkamą intelektinės nuosavybės teisės apsaugos, kuria naudojasi autorių teisių turėtojai, ir ūkio subjektų, kaip antai prieglobos paslaugų teikėjai, laisvės užsiimti verslu apsaugos pusiausvyrą. Toks įpareigojimas paveiktų ne tik atitinkamą prieglobos paslaugų teikėją, nes ginčijama filtravimo sistema gali pažeisti ir šio teikėjo teikiamų paslaugų naudotojų pagrindines teises, būtent jų teisę į asmens duomenų apsaugą ir laisvę gauti ar skleisti informaciją, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 ir 11 straipsniuose. Viena vertus, dėl šio įpareigojimo reikėtų identifikuoti, sistemingai analizuoti ir tvarkyti socialinio tinklo naudotojų šiame tinkle sukurtų profilių informaciją, nors ji yra asmens duomenys, kuriems taikoma teisinė apsauga, nes leidžia nustatyti šių naudotojų tapatybę. Kita vertus, šis įpareigojimas galėtų pažeisti informacijos laisvę, nes ši sistema galėtų netinkamai atskirti neteisėtą turinį nuo teisėto, taigi ją įdiegus galėtų būti blokuojama teisėto turinio komunikacija.

(žr. 38, 46–50, 52 punktus ir rezoliucinę dalį)