Byla C‑138/10
DP grup EOOD
prieš
Direktor na Agentsia „Mitnitsi“
(Administrativen sad Sofia‑grad prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Muitų sąjunga – Muitinės deklaracija – Muitinės atliktas šios deklaracijos priėmimas – Jau priimtos deklaracijos pripažinimas negaliojančia – Padariniai represinėms priemonėms“
Sprendimo santrauka
Muitų sąjunga – Muitinės deklaracijos – Tikrinimas išleidus prekes
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Tarybos reglamentu Nr. 1791/2006, 66 straipsnis)
Sąjungos muitų teisės nuostatas reikia aiškinti taip, kad deklarantas negali prašyti teismo panaikinti jo parengtą muitinės deklaraciją po to, kai ją priėmė muitinė. Tačiau šis deklarantas Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1791/2006, 66 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis gali prašyti muitinės pripažinti šią deklaraciją negaliojančia net ir po to, kai ji jau išleido prekes. Atlikusi vertinimą muitinė turi arba atmesti deklaranto prašymą motyvuotu sprendimu, kurį galima skųsti teismui, arba patenkinti prašymą ir pripažinti deklaraciją negaliojančia.
(žr. 48 punktą ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. rugsėjo 15 d.(*)
„Muitų sąjunga – Muitinės deklaracija – Muitinės atliktas šios deklaracijos priėmimas – Jau priimtos deklaracijos pripažinimas negaliojančia – Padariniai represinėms priemonėms“
Byloje C‑138/10
dėl Administrativen sad Sofia‑grad (Bulgarija) 2010 m. kovo 8 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. kovo 15 d., pagal SESV 267straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
DP grup EOOD
prieš
Direktor na Agentsia „Mitnitsi“
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai J.‑J. Kasel, A. Borg Barthet, M. Ilešič (pranešėjas) ir M. Berger,
generalinis advokatas P. Cruz Villalón,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. kovo 17 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Direktor na Agentsia „Mitnitsi“, atstovaujamo V. Tanov bei S. Valkova, N. Yotsova ir S. Yordanova,
– Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos E. Petranova ir T. Ivanov,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir V. Štencel,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. Muñoz Pérez,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels ir M. Noort,
– Europos Komisijos, atstovaujamos P. Mihaylova ir B.‑R. Killmann,
susipažinęs su 2011 m. birželio 9 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), su pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, p. 1, toliau – Muitinės kodeksas), 4 straipsnio 5 punkto, 8 straipsnio 1 dalies pirmos įtraukos ir 62, 63 bei 68 straipsnių išaiškinimu.
2 Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant ginčą tarp DP grup EOOD (toliau – DP grup) ir Direktor na Agentsia „Mitnitsi“ (muitinės direktoriaus), kuris pradėtas šiai bendrovei pareiškus ieškinį dėl jos vardu parengtos muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančia.
Teisinis pagrindas
Muitinės kodeksas
3 Muitinės kodekso 6 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„kadangi, atsižvelgiant į ypatingą Bendrijos prekybos su trečiosiomis šalimis svarbą, reikia atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo sumažinti jų apimtis“.
4 Muitinės kodekso 4 straipsnyje teigiama:
„Šiame Kodekse vartojamos šios sąvokos:
<…>
5) „Sprendimas“ – bet kuris oficialus aktas, susijęs su muitinės veiklos taisyklėmis, kuriuo muitinė pareiškia apie minėtų taisyklių taikymą konkrečiu atveju ir kuris sukelia teisines pasekmes vienam arba keliems konkrečiai nurodytiems arba identifikuojamiems asmenims; ši sąvoka, be kita ko, apima privalomą informaciją pagal 12 straipsnį.
<…>
17) „Muitinės deklaracija“ – nustatytos formos ir nustatytu būdu atliekamas veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia savo pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta muitinės procedūra.
<…>“
5 Šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Visos prekės, kurioms pageidaujama įforminti muitinės procedūrą, turi būti deklaruojamos atitinkamai muitinės procedūrai.“
6 Šio kodekso 62 straipsnyje teigiama:
„1. Rašytinės deklaracijos turi [būti] surašomos blankuose, atitinkančiuose tam skirtą oficialiai patvirtintą pavyzdinę formą. Jos turi būti pasirašytos ir jose turi būti pateikti visi duomenys, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.
2. Kartu su deklaracija turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.“
7 Pagal Muitinės kodekso 63 straipsnį:
„Muitinė priima deklaracijas iš karto, jeigu jos atitinka 62 straipsnyje nustatytas sąlygas ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei.“
8 Šio kodekso 66 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Deklaranto prašymu muitinė pripažįsta jos priimtą deklaraciją negaliojančia, jeigu deklarantas pateikia įrodymų, kad prekės toje deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai buvo deklaruotos per klaidą arba kad dėl ypatingų aplinkybių įforminti prekėms muitinės procedūrą, kuriai jos buvo deklaruotos, nebetikslinga.
Tačiau, jeigu muitinė jau yra pranešusi deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, prašymas pripažinti deklaraciją negaliojančia nepriimamas tol, kol neatliktas patikrinimas.
2. Deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes, išskyrus atvejus, nustatytus taikant Komiteto procedūrą.
3. Deklaracijos pripažinimas negaliojančia nekliudo taikyti galiojančių baudžiamosios teisės aktų nuostatų.“
9 Muitinės kodekso 68 straipsnis suformuluotas taip:
„Muitinė, tikrindama jos priimtas deklaracijas, turi teisę:
a) patikrinti deklaraciją sudarančius ir kartu su ja pateikiamus dokumentus. Muitinė turi teisę reikalauti, kad deklarantas pateiktų kitus dokumentus, reikalingus deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumui patikrinti;
b) patikrinti prekes ir imti jų pavyzdžių analizei arba detaliam patikrinimui.“
10 Šio kodekso 71 straipsnyje nurodyta:
„1. Deklaracijos tikrinimo rezultatais remiamasi taikant nuostatas, reglamentuojančias prekėms įformintos muitinės procedūros atlikimo tvarką.
2. Jeigu deklaracija nebuvo patikrinta, 1 dalyje nurodytos nuostatos taikomos remiantis deklaracijoje pateiktais duomenimis.“
Įgyvendinimo reglamentas
11 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), su pakeitimais, padarytais 2007 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (OL L 62, p. 6, toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 199 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Nepažeidžiant baudžiamojo pobūdžio nuostatų, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už:
– deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą,
– kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą
ir
– visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.“
12 Šio reglamento 251 straipsnyje nustatyta:
„Neatsižvelgiant į [Muitinės] kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatas, muitinės deklaracija gali būti pripažinta negaliojančia po to, kai prekės išleistos šiais toliau nurodytais atvejais:
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 2007 m. kovo 13 d. DP grup per tarpininką kreipėsi į Sofijos (Bulgarija) Mitnichesko byuro Kremikovtsi (Kremikovcų rajono muitinė) ir pateikė jai muitinės deklaraciją dėl iš Brazilijos importuotų „užšaldytų kalakutų kojų be kaulų su baltaisiais pipirais“ išleidimo į laisvą apyvartą.
14 Muitinės administracija priėmė šią deklaraciją tą pačią dieną. Muitinės pareigūnas ant jos pasirašė ir kitoje dokumento pusėje padarė tokį įrašą:
„Atlikta 44 langelio dokumentinė kontrolė pagal [Įgyvendinimo reglamento] 218 straipsnį. 33 langelyje nurodytas prekių tarifo kodas atitinka 31 langelyje nurodytą prekių aprašymą ir [1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) 2 straipsnyje numatytą Europos Bendrijų integruotą tarifą]. Muitinės vertė nustatyta pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį. Nepreferencinės prekės. „Išleidimo galutiniam vartojimui“ taikymo sąlygos įvykdytos. Sofijos oro uoste atlikto išsamaus muitinės patikrinimo protokolas Nr. 120/13.03.2007. Kilus įtarimui dėl klaidingos tarifinės klasifikacijos, paimti mėginiai laboratorinei analizei Centrinėje chemijos laboratorijoje <...>“.
15 Prekių patikrinimo protokolo Nr. 120/13.03.2007 13 punkte nurodyta, kad prekių rūšis ir kiekis atitinka muitinės deklaracijos duomenis ir kad buvo paimti laboratoriniam tyrimui skirti mėginiai.
16 Taikant DP grup nurodytą tarifinę poziciją apskaičiuota importo muito suma, t. y. 22 646,88 BGN, įrašyta į atitinkamą muitinės deklaracijos langelį.
17 2007 m. kovo 25 d. Muitinės administracija išleido importuotas prekes į apyvartą.
18 Gavusi tyrimo rezultatus Muitinės administracija 2007 m. balandžio 17 d. laišku informavo DP grup, kad deklaracijoje nurodytą šios prekės klasifikavimą pripažino netinkamu, taigi joje padaryti muitų teisės aktų pažeidimai.
19 Muitinės administracija apskaičiavimo papildomą skolą, t. y. 49 754,31 BGN nesumokėtų muitų, 11 293,75 BGN pridėtinės vertės mokesčio ir delspinigius nuo šių sumų, bei pareikalavo iš DP grup ją sumokėti.
20 DP grup kreipėsi į Administrativen sad Sofia‑grad (Sofijos miesto administracinis teismas) su ieškiniu, kuriuo paprašė pripažinti 2007 m. kovo 13 d. muitinės deklaraciją negaliojančia, nes joje nurodyta importo muitų suma, iš viso 22 646,88 BGN, apskaičiuota klaidingai.
21 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad DP grup šiam teismui nurodė, jog pagrindinėje byloje nagrinėjama muitinės deklaracija yra administracinis aktas, kurį galima skųsti. Ši bendrovė pripažįsta nurodžiusi netinkamą tarifinę poziciją, tačiau atsižvelgdama į tai, kad muitinės administracija priėmė šią poziciją, o tai patvirtina deklaracijos priėmimo metu muitinės pareigūno padėtas parašas, mano, kad administracija šią poziciją „patvirtino“. Taigi, muitinės deklaracija yra aiški muitinės valia, sukelianti deklarantui teisių ir pareigų, todėl ją galima skųsti.
22 Grįsdama savo ieškinį DP grup teigė: kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjamoje muitinės deklaracijoje nurodyta netinkama tarifinė pozicija, ji yra negaliojanti. Ji taip pat nurodė, kad remiantis neteisėta deklaracija apskaičiuoti muitai neatitinka Bulgarijos muitų teisės aktais siekiamų tikslų ir todėl jai daro žalą.
23 2008 m. liepos 21 d. Administrativen sad Sofia‑grad priėmė nutartį, kuria ieškinys pripažintas nepriimtinu dėl skųsti galimo administracinio akto nebuvimo, nes deklaranto užpildyta ir muitinės priimta muitinės deklaracija, jo nuomone, nėra teismui galimas skųsti aktas.
24 DP grup apskundė šią nutartį Varhoven administrativen sad (Aukščiausiajam administraciniam teismui), kuris nusprendė, kad dėl šio sprendimo 21 punkte minėtų priežasčių pagrindinėje byloje nagrinėjama muitinės deklaracija, nors ją užpildė pats deklarantas, yra individualus administracinis aktas, kuris neabejotinai turi poveikio deklaranto interesams. Varhoven administrativen sad, kurio gairės dėl įstatymų aiškinimo ir taikymo, vadovaujantis Bulgarijos teisės aktais, yra privalomos vėliau nagrinėjant bylą, grąžino bylą tai pačiai Administrativen Sad Sofia‑grad kolegijai, kad ši toliau tęstų procedūrą.
25 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad sprendimas pagrindinėje byloje neatsiejamas nuo taikytinų Sąjungos muitų teisės nuostatų išaiškinimo, o nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, be kita ko, dėl muitinės deklaracijų atitikties Muitinės kodekso 62 straipsnio sąlygoms kontrolės apimties ir turinio, o konkrečiai reikia išsiaiškinti, ar vykdydama šią kontrolę muitinė privalo patikrinti, ar deklarantas nurodė teisingą tarifinę poziciją.
26 Be to, jis nurodo, kad kai nurodyta klaidinga pozicija ir ši klaida neištaisoma Muitinės kodekso 65 straipsnyje numatyta tvarka, muitinė turi teisę taikyti deklarantui sankcijas už padarytą muitų teisės pažeidimą, nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka konfiskuoti prekes ir jomis disponuoti. Nacionalinio teismo nuomone, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu DP grup siekia išvengti minėtų nepalankių teisinių padarinių.
27 Tokiomis aplinkybėmis Administrativen sad Sofia‑grad nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, [Muitinės kodekso] 63 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo muitinė įpareigojama tik patikrinti muitinės deklaracijos atitiktį šio [kodekso] 62 straipsnio reikalavimams, atlikdama tik [šio kodekso] 68 straipsnyje nurodytos apimties dokumentų kontrolę ir vien pagal pateiktus dokumentus spręsdama dėl muitinės deklaracijos priėmimo, kai kyla abejonių prekių muitų tarifo kodo teisingumu ir kai šiam kodui nustatyti būtina ekspertizė?
2. Ar, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, muitinės sprendimas nedelsiant priimti muitinės deklaraciją pagal [Muitinės kodekso] 63 straipsnį laikytinas muitinės sprendimu pagal Muitinės kodekso 4 straipsnio 5 punktą ir 8 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, t. y. sprendimu dėl viso pateiktos muitinės deklaracijos turinio, jei kartu nustatytos šios aplinkybės:
a) muitinės sprendimas dėl deklaracijos priėmimo buvo priimtas remiantis vien prie deklaracijos pridėtais dokumentais;
b) atliekant privalomus patikrinimus prieš deklaracijos priėmimą kilo įtarimas, kad deklaruotas prekių muitų tarifo kodas yra neteisingas;
c) atliekant privalomus patikrinimus prieš deklaracijos priėmimą pritrūko informacijos dėl deklaruotų prekių turinio, svarbios, kad būtų nustatytas teisingas muitų tarifo kodas;
d) atliekant patikrinimus prieš deklaracijos priėmimą buvo paimtas mėginys ekspertizei siekiant teisingai nustatyti prekių muitų tarifo kodą?
3. Ar, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, [Muitinės kodekso] 63 straipsnį reikia aiškinti taip, kad:
a) juo leidžiama teisme ginčyti muitinės deklaracijos priėmimo teisėtumą po prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba
b) muitinės deklaracijos priėmimo negalima ginčyti, nes juo tik konstatuojamas prekių pateikimas muitinei ir nustatomas importo skolos muitinei atsiradimo momentas, tačiau tai nėra muitinės sprendimas dėl teisingo tarifinio klasifikavimo ir pagal deklaraciją mokėtino muito dydžio?“
Dėl prejudicinių klausimų
28 Reikia priminti, kad per procedūrą pagal SESV 267 straipsnį tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos ypatumus, turi įvertinti ir prejudicinio sprendimo būtinumą savo sprendimui, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (visų pirma žr. 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Elshani, C‑459/07, Rink. p. I‑2759, 40 punktą ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Skoma‑Lux, C‑339/09, Rink. p. I‑0000, 21 punktą).
29 Tačiau pagal šią procedūrą Teisingumo Teismas turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų šiam išspręsti nagrinėjamą bylą. Tokiu atveju Teisingumo Teismui prireikus gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Be to, Teisingumo Teismui pavesta aiškinti visas Sąjungos teisės nuostatas, kurių reikia nacionaliniams teismams, kad jie išspręstų nagrinėjamas bylas, net jei šios nuostatos nėra aiškiai nurodytos šių teismų Teisingumo Teismui pateiktuose klausimuose (šiuo klausimu visų pirma žr. 2007 m. kovo 8 d. Sprendimo Campina, C‑45/06, Rink. p. I‑2089, 30 ir 31 punktus; 2008 m. birželio 26 d. Sprendimo Wiedemann ir Funk, C‑329/06 ir C‑343/06, Rink. p. I‑4635, 45 punktą ir 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Fuß, C‑243/09, Rink. p. I‑0000, 39 punktą).
30 Šiuo atžvilgiu iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nacionaliniam teismui pateiktu ieškiniu prašoma panaikinti pagrindinėje byloje nagrinėjamą muitinės deklaraciją, o ne patį šios deklaracijos priėmimą. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad DP grup paprašė panaikinti šią deklaraciją po to, kai muitinė išleido pagrindinėje byloje nagrinėjamas prekes.
31 Tokiomis aplinkybėmis teikdamas klausimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos muitų teisės nuostatas reikia aiškinti taip, kad po to, kai muitinė suteikė leidimą išleisti prekes į laisvą apyvartą, deklarantas gali prašyti teismo panaikinti šių prekių muitinės deklaraciją.
32 Siekiant atsakyti į taip suformuluotus klausimus reikia išnagrinėti muitinės deklaracijos pobūdį ir apimtį.
33 Kaip matyti iš Muitinės kodekso 59 straipsnio 1 dalies, Sąjungos muitų teisėje įtvirtintas principas, kad dėl visų prekių, kurioms ketinama įforminti muitinės procedūrą, reikia pateikti deklaraciją.
34 Taigi aplinkybės, svarbios norint prekėms taikyti muitų teisės aktus, nustatomos remiantis ne muitinės konstatuotais faktais, o deklaranto pateikta informacija.
35 Darytina išvada, kad muitinės deklaracija, kaip matyti iš Muitinės kodekso 4 straipsnio 17 punkto, yra nustatytos formos ir nustatytu būdu atliekamas aktas, kuriuo deklarantas pareiškia savo pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta konkreti muitinės procedūra. Todėl ši deklaracija yra vienašalis aktas ir nėra „sprendimas“, kaip jis apibūdintas minėto kodekso 4 straipsnio 5 punkte.
36 Dėl raštu pateiktų muitinės deklaracijų šio kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad muitinė turi teisę patikrinti deklaranto nurodytą informaciją.
37 Siekiant Muitinės kodekso 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyto tikslo iki minimumo sumažinti muitinės formalumų ir tikrinimų, šiame kodekse iš muitinės nereikalaujama sistemingai vykdyti tikrinimų. Todėl, kaip nurodyta šio kodekso 71 straipsnio 2 dalyje, tais atvejais, kai muitinės deklaracija nebuvo patikrinta, muitinės procedūros nuostatos prekėms taikomos remiantis deklaracijoje pateiktais duomenimis.
38 Apibūdinta sistema, kurioje nenumatyta sistemingo muitinės deklaracijų tikrinimo, reikalaujama, kad deklarantas muitinei pateiktų tikslią ir išsamią informaciją. Įgyvendinimo reglamento 199 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje iš tiesų numatyta, kad, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.
39 Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kaip savo išvados 29 punkte nurodė generalinis advokatas, tačiau priešingai nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme teigė DP grup, kad, muitinei priėmus deklaranto ar jo atstovo pasirašytą deklaraciją, Muitinės kodekso 63 straipsniu iš jos reikalaujama tik patikrinti, ar laikytasi šioje nuostatoje ir šio kodekso 62 straipsnyje nurodytų sąlygų. Taigi, priimdama muitinės deklaraciją muitinė nepriima sprendimo, ar deklaranto pateikta informacija, už kurią jis atsako, yra teisinga. Iš šio kodekso 68 straipsnio formuluotės matyti, kad priėmusi deklaraciją muitinė nepraranda galimybės patikrinti, ar ši informacija teisinga, vėliau ir prireikus net išleidusi prekes.
40 Deklarantui tenkanti pareiga pateikti teisingą informaciją apima ir pareigą nustatyti tinkamą prekės subpoziciją atliekant tarifinį prekės klasifikavimą (pagal analogiją žr. 1989 m. kovo 23 d. Sprendimo Top Hit Holzvertrieb prieš Komisiją, 378/87, Rink. p. 1359, 26 punktą), o jei kyla abejonių, deklarantas gali prieš tai prašyti muitinės išduoti privalomosios tarifinės informacijos dokumentą pagal Muitinės kodekso 12 straipsnį.
41 Minėta pareiga yra priimtos muitinės deklaracijos neatšaukiamumo principo, kurio visos išimtys griežtai įtvirtintos Sąjungos muitų teisės aktuose, išraiška.
42 Taigi, nors Muitinės kodekse deklarantui nenumatyta galimybė reikalauti panaikinti jo parengtą muitinės deklaraciją, šio kodekso 66 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje deklarantui suteikiama teisė prašyti muitinės pripažinti jos priimtą deklaraciją negaliojančia, tačiau tik jei jis pateikia įrodymų, kad prekės šioje deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai deklaruotos per klaidą arba kad dėl ypatingų aplinkybių nebetikslinga prekėms forminti muitinės procedūrą, kuriai jos buvo deklaruotos.
43 Muitinės kodekso 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes, išskyrus konkrečiai apibūdintus atvejus. Šie atvejai apibūdinti Įgyvendinimo reglamento 251 straipsnyje.
44 Iš šio 66 straipsnio formuluotės matyti, jog, ketindamas savo iniciatyva prašyti pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia, deklarantas tokį prašymą turi teikti muitinei, o ne teismams.
45 Atlikusi vertinimą, muitinė turi arba atmesti deklaranto prašymą motyvuotu sprendimu, kurį galima skųsti teismui, arba patenkinti prašymą ir pripažinti deklaraciją negaliojančia (pagal analogiją žr. 2005 m. spalio 20 d. Sprendimo Overland Footwear, C‑468/03, Rink. p. I‑8937, 50 punktą).
46 Dėl aplinkybės, kurią nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad jam pateiktu ieškiniu DP grup siekia išvengti sankcijų, kurios šiai bendrovei gali būti pritaikytos dėl rengiant pagrindinėje byloje nagrinėjamą muitinės deklaraciją joje nurodyto klaidingo importuotos prekės tarifinio klasifikavimo, pakanka nurodyti, kad pagal Muitinės kodekso 66 straipsnio 3 dalį deklaracijos pripažinimas negaliojančia nekliudo taikyti galiojančių represinių teisės aktų nuostatų.
47 Be to, dėl gairių, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nurodė Varhoven administrativen sad, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog pagal Sąjungos teisę draudžiama tai, kad nacionalinis teismas, turintis nagrinėti bylą, kurią jam grąžino apeliacine tvarka ją nagrinėjęs aukštesnės instancijos teismas, pagal nacionalinę proceso teisę privalo paisyti aukštesnės instancijos teismo vertinimų teisės klausimais, jei mano, kad, atsižvelgiant į jo paprašytą Teisingumo Teismo išaiškinimą, šie vertinimai neatitinka Sąjungos teisės (2010 m. spalio 5 d. Sprendimo Elchinov, C‑173/09, Rink. p. I‑0000, 32 punktas).
48 Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Sąjungos muitų teisės nuostatas reikia aiškinti taip, kad deklarantas negali prašyti teismo panaikinti jo parengtą muitinės deklaraciją po to, kai ją priėmė muitinė. Tačiau šis deklarantas Muitinės kodekso 66 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis gali prašyti muitinės pripažinti šią deklaraciją negaliojančia net ir po to, kai ji jau išleido prekes. Atlikusi vertinimą, muitinė turi arba atmesti deklaranto prašymą motyvuotu sprendimu, kurį galima skųsti teismui, arba patenkinti prašymą ir pripažinti deklaraciją negaliojančia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
Sąjungos muitų teisės nuostatas reikia aiškinti taip, kad deklarantas negali prašyti teismo panaikinti jo parengtą muitinės deklaraciją po to, kai ją priėmė muitinė. Tačiau šis deklarantas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, su pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006, 66 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis gali prašyti muitinės pripažinti šią deklaraciją negaliojančia net ir po to, kai ji jau išleido prekes. Atlikusi vertinimą, muitinė turi arba atmesti deklaranto prašymą motyvuotu sprendimu, kurį galima skųsti teismui, arba patenkinti prašymą ir pripažinti deklaraciją negaliojančia.
Parašai.
* Proceso kalba: bulgarų.