16.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 174/9


2012 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale di Bolzano (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Servet Kamberaj prieš Istituto per l'Edilizia Sociale della Provincia autonoma di Bolzano (IPES), Giunta della Provincia autonoma di Bolzano, Provincia Autonoma di Bolzano

(Byla C-571/10) (1)

(Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnis - Direktyva 2003/109/EB - Trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statusas - Teisė į vienodą požiūrį socialinės apsaugos, socialinės pagalbos ir socialinio saugumo srityse - Vienodo požiūrio principo išimties taikymas su socialine pagalba ir socialine apsauga susijusių priemonių atveju - „Esminių išmokų“ neįtraukimas į šios išimties taikymo sritį - Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta būsto parama mažiausiai pajamų gaunantiems nuomininkams - Trečiųjų šalių piliečiams skirtų lėšų suma, nustatoma taikant skirtingą svertinį vidurkį - Paraiškos gauti būsto paramą atmetimas dėl to, kad išnaudotas trečiųjų šalių piliečiams skirtas biudžetas)

2012/C 174/12

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Bolzano

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Servet Kamberaj

Atsakovai: Istituto per l’Edilizia sociale della Provincia autonoma di Bolzano (IPES), Giunta della Provincia autonoma di Bolzano, Provincia autonoma di Bolzano

dalyvaujant: Associazione Porte Aperte/Offene Türen, Human Rights International, Associazione Volontarius, Fondazione Alexander Langer

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale di Bolzano — Kalbinių mažumų apsauga — Provincijos teisės aktas, kuriuo įgyvendinamas pagrindinis nacionalinės konstitucinės santvarkos kalbinių mažumų apsaugos principas — Socialinė politika — Skirtingų proporcingumo koeficientų taikymas, nustatant sumas, skirtinas subsidijoms būstams Sąjungos ir trečiųjų šalių piliečiams — Skirtingi atrankos kriterijai, taikomi Sąjungos ir trečiųjų šalių piliečiams skiriant subsidijas būstams — Suderinamumas su ESS 2 ir 6 straipsniais ir Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 34 straipsniais — Suderinamumas su SESV 18, 45 ir 49 straipsniais — Suderinamumas su 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinančia vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, p. 22; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 20 sk., 1 t., p. 23) ir su 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272) — Tiesioginis Sąjungos teisės nuostatų taikymas — Suderinamumas su EŽTK 14 straipsniu ir EŽTK protokolo Nr. 12 1 straipsniu — Tiesioginis EŽTK taikymas pagal ESS 6 straipsnį — Sankcijos, taikomos pagal Direktyvos 2000/43/EB 15 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

1.

Pirmasis ir ketvirtasis–septintasis klausimai, kuriuos byloje C-571/10 pateikė Tribunale di Bolzano, nepriimtini.

2.

ESS 6 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) nereikalaujama, kad, esant nacionalinės teisės normos ir šios konvencijos kolizijai, nacionalinis teismas tiesiogiai taikytų šios konvencijos nuostatas ir netaikytų su ja nesuderinamos nacionalinės teisės normos.

3.

2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso 11 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės ar regiono teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuose, kiek tai susiję su būsto paramos skyrimu, numatytas skirtingas, palyginti su toje pačioje provincijoje ar regione gyvenančiais atitinkamos valstybės narės piliečiais, požiūris į trečiosios šalies pilietį, turintį pagal šios direktyvos nuostatas suteiktą ilgalaikio gyventojo statusą, skirstant tokiai paramai skirtas lėšas ir su sąlyga, kad ši parama priskirtina prie kurios nors iš šioje nuostatoje nurodytų trijų kategorijų ir netaikoma minėto straipsnio 4 dalis.


(1)  OL C 46, 2011 2 12.