4.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/9

2011 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Gerechtshof te Amsterdam (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) National Grid Indus BV prieš Inspecteur van de Belastingdienst Rijnmond/kantoor Rotterdam

(Byla C-371/10) (1)

(Bendrovės faktinės administracijos buveinės perkėlimas į kitą nei bendrovės įsteigimo valstybę narę - Įsisteigimo laisvė - SESV 49 straipsnis - Bendrovės, kuri perkelia buveinę iš vienos valstybės narės į kitą, turto dalių latentinio vertės padidėjimo apmokestinimas - Mokesčio sumos nustatymas buveinės perkėlimo momentu - Mokesčio sumokėjimas nedelsiant - Proporcingumas)

2012/C 32/14

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gerechtshof te Amsterdam

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: National Grid Indus BV

Atsakovas: Inspecteur van de Belastingdienst Rijnmond/kantoor Rotterdam

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Gerechtshof te Amsterdam — EB 43 straipsnio (dabar SESV 49 straipsnis) išaiškinimas — Nacionalinės mokesčių teisės nuostatos, kuriose numatytas mokestis bendrovėms, kurios savo buveines arba turtą perkelia į kitą valstybę, mokėtinas perkėlimo momentu.

Rezoliucinė dalis

1.

Pagal valstybės narės teisę įsteigta bendrovė, kuri perkelia savo faktinę administracijos buveinę į kitą valstybę narę ir kurios, kaip pagal pirmosios valstybės narės teisę įsteigtos bendrovės, statusui šis buveinės perkėlimas neturi įtakos, gali remtis SESV 49 straipsniu, siekdama ginčyti jai pirmosios valstybės narės dėl šio buveinės perkėlimo nustatyto apmokestinimo teisėtumą.

2.

SESV 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad:

—

jis nedraudžia valstybės narės teisės aktų, pagal kuriuos mokesčio už bendrovės turto latentinį vertės padidėjimą suma nustatoma galutinai — neatsižvelgiant į turto vertės sumažėjimą ar padidėjimą, kurie gali atsirasti vėliau — tuomet, kai bendrovė dėl savo faktinės administracijos buveinės perkėlimo į kitą valstybę narę nustoja gauti apmokestinamojo pelno pirmojoje valstybėje narėje; šiuo atžvilgiu neturi reikšmės tai, kad apmokestintas latentinis turto vertės padidėjimas, susijęs su pelnu dėl valiutos kurso, negali būti parodytas priimančiojoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į jos galiojančią mokesčių sistemą,

—

jis draudžia valstybės narės teisės aktus, kuriais reikalaujama mokestį už bendrovės, perkeliančios savo faktinę administracijos buveinę į kitą valstybę narę, turto dalių latentinį vertės padidėjimą sumokėti nedelsiant šio perkėlimo momentu.

(1)  OL C 328, 2010 12 4.