Bylos T‑56/09 ir T‑73/09
Saint-Gobain Glass France SA ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija — Karteliai — Europos automobilių stiklo rinka — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas — Susitarimai dėl rinkos pasidalijimo ir keitimasis jautria komercine informacija — Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 — Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas — Baudos — 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairių taikymas atgaline data — Pardavimų vertė — Recidyvas — Papildoma suma — Pažeidimo inkriminavimas — Maksimali baudos riba — Įmonių grupės konsoliduota apyvarta“
Santrauka – 2014 m. kovo 27 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Sąjungos teismo užtikrinamas laikymasis – Kiekvieno asmens teisė į teisingą procesą – Pripažinimas Europos žmogaus teisių konvencijoje – Pripažinimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – Administracinė procedūra ir teismo procesas konkurencijos srityje – Taikymas – Apimtis
(EB 81, 82 ir 230 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 5 dalis)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Pripažinimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – Komisijos sprendimų, priimtų konkurencijos srityje, teisminė kontrolė – Teisėtumo ir neribotos jurisdikcijos kontrolė tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu – Pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81, 82 ir 230 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas – Apimtis – Negalutinių sankcijų taikymas – Leistinumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; ESS 6 straipsnio 2 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis; Komisijos reglamentas Nr. 773/2004)
Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Teisės į gynybą paisymas – Numatomos baudos apskaičiavimo kriterijų nurodymas – Per ankstyvas nurodymas – Pareigos nurodyti galimus baudų dydžio politikos pokyčius nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnis)
Konkurencija – Baudos – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Vertinimo veiksnių, leidusių Komisijai įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę, nurodymas – Pakankamas nurodymas – Komisijos pareiga nurodyti skaičius, susijusius su baudų apskaičiavimo metodu – Nebuvimas
(EB 81, 82 ir 253 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Galimybė nuginčyti – Šią prezumpciją galintys paneigti įrodymai – Holdingo bendrovei priklausanti dukterinė bendrovė – Aplinkybė, kurios nepakanka minėtai prezumpcijai paneigti
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Galimybė nuginčyti – Atsižvelgimas laikantis nekaltumo prezumpcijos, bausmių individualizavimo, teisinio saugumo ir procesinio lygiateisiškumo principų
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Bendrovės, norinčios paneigti šią prezumpciją, pareigos įrodyti – Galimybė nuginčyti
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Baudžiamosios teisės nuostatų negaliojimas atgaline data – Taikymo sritis – Už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtos baudos – Įtraukimas – Pažeidimas, padarytas dėl baudų apskaičiavimo gairių taikymo pažeidimui, padarytam prieš jas priimant – Nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimai 98/C 9/03 ir 2006/C 210/02)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudų apskaičiavimo gairių taikymas – Negaliojimo atgaline data principo pažeidimas – Nebuvimas – Teisėtų lūkesčių principo pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimai 98/C 9/03 ir 2006/C 210/02)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas – Panašūs pažeidimai, kuriuos vieną po kito padarė tam pačiam ekonominiam vienetui priklausančios įmonės – Įtraukimas – Sąlygos – Komisijai tenkanti įrodinėjimo pareiga
(EB 81 straipsnio 1 dalis ir 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 28 punkto pirma įtrauka)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas – Sąvoka – Įmonė, kuriai nebuvo skirta bauda ankstesniu Komisijos sprendimu ir kuri nebuvo pranešimo apie kaltinimus adresatė – Netaikymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 28 punkto pirma įtrauka)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas – Sąvoka – Senaties termino nebuvimas – Komisijos diskrecija – Proporcingumo principas – Atsižvelgimas į laikotarpį, praėjusį nuo ankstesnio pažeidimo
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 28 punkto pirma įtrauka)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Baudos nustatymas proporcingai atsižvelgiant į pažeidimo sunkumo vertinimo kriterijus – Bauda, viršijanti iš kartelio gautą naudą – Poveikio nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Komisijos diskrecija – Vertinimas pagal pažeidimo pobūdį – Labai sunkūs pažeidimai – Būtinybė nustatyti jų poveikį ir geografinę aprėptį – Nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 21 ir 23 punktai)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atgrasomasis pobūdis – Bendrasis reikalavimas, kuriuo Komisija turi visada vadovautis apskaičiuodama baudas – Neprivalomas specifinis etapas, per kurį bendrai vertinamos visos reikšmingos aplinkybės
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 19–26 punktai)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pareiga atsižvelgti į atitinkamos įmonės finansinę padėtį – Nebuvimas – Pareiga atsižvelgti į išimtinę ekonomikos krizę – Nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 35 punktas)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Sąlygos – Prašymo atleisti nuo baudos arba ją sumažinti pateikimas – Komisijos diskrecija – Atsižvelgimas į tai, kad atitinkama įmonė neginčija faktinių aplinkybių – Ribos
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 20–25 punktai)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Kaltinamos įmonės bendradarbiavimas, nepatenkantis į pranešimo apie atleidimą nuo baudų arba jų sumažinimą taikymo sritį – Vertinimo kriterijai – Atsižvelgimas į tai, kad atitinkama įmonė neginčija faktinių aplinkybių – Ribos
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Maksimalus dydis – Skaičiavimas – Apyvarta, į kurią reikia atsižvelgti – Visų ekonominį vienetą kaip įmonę sudarančių bendrovių bendra apyvarta – Įmonių grupė, veikianti keliuose pramonės sektoriuose – Komisijos sprendimas, susijęs tik su vienu iš šių sektorių – Poveikio nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Bendrojo Teismo naudojimasis neribota jurisdikcija – Baudos padidinimas dėl recidyvo – Teisės klaida dėl pakartotinį pažeidimą padariusių subjektų – Padidinimo sumažinimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnis)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Teisė į teisingą procesą – Protingo termino laikymasis – Administracinė procedūra ir teismo procesas konkurencijos teisės srityje – Taikymas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnio antra pastraipa)
Teismo procesas – Proceso Bendrajame Teisme trukmė – Protingas terminas – Byla, susijusi su konkurencijos taisyklių pažeidimo buvimu – Protingo termino nesilaikymas – Pasekmės – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Atskiras nuo ieškinio dėl panaikinimo ieškinys
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Sąjungos teismo užtikrinamas laikymasis – Atsižvelgimas į Europos žmogaus teisių konvenciją – Kiekvieno asmens teisė į teisingą procesą – Bendrojo Teismo kolegija, turinti nutarti dėl nepagrįsto jos pačios delsimo – Nešališkumo nebuvimas – Pagrindo nepriimtinumas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris nuo šiol įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje.
Be to, Sąjungos konkurencijos teisės srityje Komisija nėra „teismas“, kaip tai suprantama pagal EŽTK 6 straipsnį ar pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą. Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 5 dalyje aiškiai nustatyta, kad Komisijos sprendimai skirti baudas už konkurencijos teisės pažeidimus nėra baudžiamojo pobūdžio.
Tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį, su jais susijusių sankcijų pobūdį ir griežtumo laipsnį, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą taikoma, be kita ko, procedūroms dėl įmonėms taikytinų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės arba periodinės baudos.
Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad laikantis EŽTK 6 straipsnio 1 dalies neatmetama tai, kad „bausmę“ gali skirti administracinė institucija, turinti įgaliojimus skirti sankcijas konkurencijos teisės srityje, jei vėlesnę šios institucijos priimto sprendimo kontrolę gali atlikti neribotą jurisdikciją turinti teisminė institucija. Vienas iš tokios teisminės institucijos požymių yra teisė pakeisti žemesnės institucijos priimtą sprendimą visais klausimais: tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės. Todėl tokiais atvejais vykdydamas kontrolę teismas negali apsiriboti sprendimo, kurį jis turi tikrinti, „išorinio“ teisėtumo patikrinimu, jis turi turėti galimybę vertinti konkurencijos institucijos sprendimų proporcingumą ir patikrinti jos atliktus techninius vertinimus.
Bendrojo Teismo atliekama Komisijos sprendimų skirti sankcijas už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą teisminė kontrolė atitinka šiuos reikalavimus.
(žr. 76–80 punktus)
Bendrojo Teismo atliekama Komisijos sprendimų skirti sankcijas už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą teisminė kontrolė atitinka veiksmingos teisminės kontrolės, kaip ji suprantama pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą, reikalavimą.
Visų pirma pagal Sąjungos teisę Komisijai tenka priežiūros funkcija – ji turi vykdyti administracinę procedūrą dėl EB 81 straipsnio 1 dalies ir 82 straipsnio pažeidimų, per kurią privalo laikytis Sąjungos teisėje numatytų procedūrinių garantijų. Pagal Reglamentą Nr. 1/2003 jai suteikiama teisė priimti sprendimus skirti pinigines sankcijas įmonėms ir įmonių asociacijoms, kurios tyčia arba dėl neatsargumo pažeidė šias nuostatas.
Be to, bet kokio Komisijos sprendimo, kuriame konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas ir nustatoma bausmė už jį, veiksmingos teisminės kontrolės reikalavimas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų. Šis principas nuo šiol įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.
Sutartyse įtvirtinta ir Reglamentu Nr. 1/2003 papildyta Komisijos sprendimų, priimamų siekiant nubausti už konkurencijos teisės pažeidimus, teisminė kontrolė atitinka šį principą.
Pirma, Bendrasis Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas teismas, įsteigtas siekiant, be kita ko, pagerinti teisės subjektų teisminę apsaugą, kiek tai susiję su ieškiniais, kurių sudėtingas faktines aplinkybes reikia nagrinėti išsamiai.
Antra, ieškinių pagal EB 230 straipsnį atveju Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas ir kuriuo dėl šio pažeidimo skiriama bauda, teisėtumo kontrolė laikytina veiksminga teismine nagrinėjamo akto kontrole. Iš tikrųjų pagrindai, kuriuos atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo gali nurodyti grįsdamas savo prašymą dėl šios institucijos sprendimo panaikinimo, leidžia Bendrajam Teismui įvertinti bet kurio Komisijos kaltinimo konkurencijos srityje teisinį ir faktinį pagrįstumą.
Trečia, remiantis Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu, EB 230 straipsnyje numatytą teisėtumo kontrolę papildo pasinaudojant neribota jurisdikcija vykdoma kontrolė, kuri, be sankcijos teisėtumo kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl ir panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtos vienkartinės ar periodinės baudos dydį.
(žr. 80–86 punktus)
Nekaltumo prezumpcijos principas, nuo šiol įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje, taikomas, be kita ko, administracinėms procedūroms ir teismo procesams dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kuriuos gali būti skirtos vienkartinės arba periodinės baudos.
Iš Komisijos pareigos pateikti tikslių ir nuoseklių įrodymų, kurie pagrįstų įsitikinimą, kad pažeidimas buvo padarytas, ir iš to, kad kilus abejonių Sąjungos teismas tikrindamas sprendimus, kuriais Komisija konstatuoja EB 81 straipsnio pažeidimą, turėtų jas spręsti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai, matyti, kad nekaltumo prezumpcijos principas neužkerta kelio kaltinamojo asmens atsakomybę už konkretų Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą nustatyti per procedūrą, kuri vyksta EB 81 straipsnio, Reglamento Nr. 1/2003 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB 81 ir 82 straipsnius nuostatose įtvirtinta tvarka ir per kurią galima visiškai pasinaudoti teise į gynybą.
Bet kuriuo atveju teisė į nekaltumo prezumpciją iš principo neprieštarauja tam, kad kol administracinės institucijos skirtos baudžiamojo pobūdžio sankcijos netapo galutinės užbaigus apskundimo procedūrą teisme, jos gali būti vykdomos su sąlyga, kad laikantis protingų ribų nustatoma teisinga atitinkamų interesų pusiausvyra, o asmuo, kuriam skirta sankcija, gali atkurti savo pradinę padėtį, jei jo ieškinys patenkinamas.
(žr. 97, 100–102, 104 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 116–120, 124 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 144–151 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 206–212, 232, 240 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 213, 215–218, 243 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 213–218, 243 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 266–277 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 280–282 punktus)
Sąjungos konkurencijos teisės srityje, jei dvi dukterinės bendrovės tiesiogiai arba netiesiogiai visiškai ar beveik visiškai priklauso tai pačiai patronuojančiajai bendrovei, galima atsižvelgti į ankstesnį pažeidimą, padarytą vienos iš grupės dukterinių bendrovių, siekiant nustatyti sunkinančią kitos iš šios grupės dukterinių bendrovių recidyvo aplinkybę.
Tačiau tokios dukterinės bendrovės, kuri visiškai ar beveik visiškai priklauso patronuojančiajai bendrovei, neteisėti veiksmai gali būti inkriminuoti šiai patronuojančiajai bendrovei, o patronuojančioji bendrovė gali būti pripažinta solidariai atsakinga už jos dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą tik tuo atveju, jei patronuojančioji bendrovė nepaneigia nuginčijamos prezumpcijos, kad ji darė faktinę lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės komercinei politikai.
Darytina išvada, kad Komisija procedūroje dėl EB 81 straipsnio taikymo negali apsiriboti konstatavimu, jog įmonė galėjo daryti lemiamą įtaką kitos įmonės komercinei politikai, neprivalėdama patikrinti, ar tokios įtakos iš tikrųjų būta. Atvirkščiai, Komisija iš esmės privalo įrodyti tokią lemiamą įtaką remdamasi visais faktiniais duomenimis, visų pirma galimais vienos įmonės įgaliojimais duoti nurodymus kitai įmonei.
Be to, tam, kad būtų galima taikyti ir vykdyti pagal EB 81 straipsnio 1 dalį priimtus sprendimus, būtina nustatyti juridinio asmens statusą turintį subjektą, kuris bus šio akto adresatas. Taigi, jei įrodyta, kad Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimas buvo padarytas, reikia nustatyti fizinį ar juridinį asmenį, kuris buvo atsakingas už įmonės veiklą darant pažeidimą, tam, kad jis būtų patrauktas atsakomybėn. Todėl kai Komisija priima sprendimą taikydama šią nuostatą, ji turi nustatyti fizinį ar juridinį asmenį arba asmenis, kurie gali būti patraukti atsakomybėn už atitinkamos įmonės elgesį, dėl kurio jiems gali būti skiriamos sankcijos, ir kuriems bus skirtas šis sprendimas.
Be to, vien aplinkybės, jog dviejų skirtingų komercinių bendrovių akcinis kapitalas priklauso tam pačiam asmeniui ar tai pačiai šeimai, savaime nepakanka konstatuoti, kad šios dvi bendrovės sudaro ekonominį vienetą, dėl ko, remiantis Sąjungos konkurencijos teise, vienos bendrovės veiksmus galima inkriminuoti kitai bendrovei ir vienai bendrovei gali tekti už kitą sumokėti baudą.
Todėl negalima sutikti su tuo, kad nustatydama sunkinančią dukterinės bendrovės ir jos patronuojančiosios bendrovės recidyvo aplinkybę Komisija gali nuspręsti, jog šios bendrovės gali būti pripažintos atsakingomis už ankstesnį pažeidimą, už kurį nebuvo nubaustos Komisijos sprendimu ir kurį konstatuojant jos nebuvo pranešimo apie kaltinimus adresatės, todėl jos neturėjo galimybės pateikti savo argumentų siekdamos užginčyti tai, kad su viena ar kita bendrove ankstesnio sprendimo adresate galbūt sudarė vieną ekonominį vienetą.
(žr. 309–314 punktus)
Todėl negalima sutikti su tuo, kad nustatydama sunkinančią recidyvo aplinkybę Komisija gali nuspręsti, jog įmonė turi būti pripažinta atsakinga už ankstesnį pažeidimą, už kurį nebuvo nubausta Komisijos sprendimu ir kurį konstatuojant ji nebuvo pranešimo apie kaltinimus adresatė, todėl tokia įmonė per procedūrą, kurioje buvo priimtas sprendimas, kuriuo konstatuojamas ankstesnis pažeidimas, neturėjo galimybės pateikti savo argumentų siekdama užginčyti tai, kad ji su kitomis įmonėmis galbūt sudarė vieną ekonominį vienetą.
Tokia išvada juo labiau darytina atsižvelgiant į tai, kad nors pagal proporcingumo principą reikalaujama, jog vertinant įmonės polinkį nesilaikyti konkurencijos taisyklių būtų atsižvelgta į laikotarpį tarp nagrinėjamo pažeidimo ir ankstesnio šių taisyklių nesilaikymo, Komisija konstatuodama recidyvą nėra saistoma kokiu nors senaties terminu.
Nors galima daryti pagrįstą išvadą, kad patronuojančioji bendrovė žino apie ankstesnį sprendimą, kurį Komisija adresavo jos dukterinei bendrovei, kurios beveik visas kapitalas priklauso šiai patronuojančiajai bendrovei, toks žinojimas negali kompensuoti to, kad ankstesniame sprendime nebuvo konstatuota, jog tokia patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro vieną ekonominį vienetą, siekiant minėtą patronuojančiąją bendrovę pripažinti atsakinga už ankstesnį pažeidimą ir padidinti jai skirtų baudų dydį dėl recidyvo.
(žr. 318–320, 328 punktus)
Administracinėje procedūroje dėl Sąjungos konkurencijos teisės recidyvo konstatavimas ir jo specifinių ypatumų vertinimas priklauso Komisijos diskrecijai, kiek tai susiję su veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant baudos dydį, pasirinkimu ir Komisija negali būti saistoma kokio nors tokiam konstatavimui taikomo senaties termino.
Taigi recidyvas yra svarbus veiksnys, kurį Komisija turi įvertinti, nes atsižvelgiant į jį siekiama įmones, kurios linkusios nesilaikyti konkurencijos taisyklių, skatinti pakeisti savo elgesį. Todėl Komisija kiekvienu atveju gali atsižvelgti į tokį polinkį patvirtinančius požymius, įskaitant laikotarpį tarp nagrinėjamų pažeidimų.
Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad vertinant įmonės polinkį nesilaikyti konkurencijos taisyklių būtų atsižvelgta į laikotarpį tarp nagrinėjamo pažeidimo ir ankstesnio šių taisyklių nesilaikymo. Taigi, vykdant teisminę Komisijos aktų konkurencijos teisės srityje kontrolę, Bendrajam Teismui ir tam tikrais atvejais Teisingumo Teismui gali tekti patikrinti, ar padidinusi skirtą baudą dėl recidyvo Komisija laikėsi minėto principo ir, visų pirma, ar toks padidinimas buvo atliktas atsižvelgiant į laikotarpį tarp nagrinėjamo pažeidimo ir ankstesnio konkurencijos taisyklių nesilaikymo.
Tokiomis aplinkybėmis 13 metų ir maždaug 8 mėnesių laikotarpis, praėjęs nuo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad bendrovių grupė pažeidė konkurencijos taisykles, ir šios grupės bendrovėms skirta bauda, priėmimo iki pažeidimo, kurį padarė tos pačios grupės bendrovės ir už kurį buvo skirta bauda naujoje procedūroje, pradžios, nesudaro kliūčių tam, kad nepažeisdama proporcingumo principo Komisija galėtų konstatuoti, jog iš jos sprendimo adresačių sudaryta įmonė buvo linkusi nesilaikyti konkurencijos taisyklių, jei tai yra ta pati veiklos sritis, kuriai priklauso bendrovių, kurios yra Komisijos sprendimo adresatės, grupės dukterinės bendrovės, o be to kartelio, su kuriuo susijęs ankstesnis sprendimas, požymiai yra labai panašūs į kartelio, už kurį nauju sprendimu skirta bauda, požymius.
(žr. 326–328, 330, 332–334, 485 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 353, 354, 357, 358, 390 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 368–372 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 378, 380, 381 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 385–387 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 402–410 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 415–417, 420, 421, 424 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 449–454 punktus)
Konkurencijos taisyklių pažeidimo ir baudos skyrimo atveju, kai bazinio baudos dydžio padidinimas 60 % dėl recidyvo buvo pateisinamas atsižvelgiant į du ankstesnius Komisijos sprendimus, kuriais konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas, nors tik vienu iš šių sprendimų galima remtis siekiant nustatyti recidyvą, o be to, šis sprendimas priimtas anksčiau, palyginti su sprendime, kuriuo konstatuotas recidyvas, nurodyto pažeidimo pradžia, atitinkamų įmonių neteisėtų veiksmų pakartojimas yra ne toks sunkus, kaip buvo nustatyta iš pradžių. Todėl šio padidinimo procentinę dalį pagrįstai galima sumažinti per pusę.
(žr. 461, 485, 486 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 491, 492 punktus)
Sąjungos teismo padarytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintos pareigos teismui pateiktas bylas išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką pažeidimas turi būti vertinamas pateikus Bendrajam Teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes toks ieškinys yra veiksminga ir bendrai taikoma teisių gynimo priemonė, siekiant įrodyti tokį pažeidimą ir už jį nubausti.
Ieškinio, kuriuo prašoma tik panaikinti Komisijos sprendimą, susijusį su Sąjungos konkurencijos teise, arba, jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, sumažinti baudos dydį, jokiu būdu negalima prilyginti ieškiniui dėl žalos atlyginimo, taigi jis nėra tinkamas pagrindas siekiant nubausti už Sąjungos teismo galbūt padarytą pareigos išspręsti šią bylą per protingą terminą pažeidimą.
(žr. 495, 496 punktus)
Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši garantija, kuri priskiriama prie valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų, taip pat yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.
Nešališkumo garantija apima du aspektus. Pirma, teismas, į kurį kreiptasi, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas jo narys neturi parodyti tendencingumo ar išankstinio nusistatymo kurios nors šalies atžvilgiu; asmeninis nešališkumas preziumuojamas, kol neįrodyta kitaip. Antra, minėtas teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. pateikti pakankamas garantijas, kad šiuo atžvilgiu būtų užkirstas kelias bet kokioms pagrįstoms abejonėms.
Tuo atveju, kai pateikdamas kaltinimą, susijusį su pernelyg ilga teismo proceso trukme byloje, ieškovas prašo šią bylą nagrinėjančios Bendrojo Teismo kolegijos įvertinti, ar ji pati nepadarė procesinio pažeidimo nepagrįstai delsdama nagrinėti šią bylą, ši kolegija bet kuriuo atveju negali pateikti šiam ieškovui pakankamų garantijų, kad būtų užkirstas kelias bet kokioms pagrįstoms abejonėms, jog ji kaltinimą, susijusį su pernelyg ilga teismo proceso trukme, nagrinės nešališkai.
(žr. 497–500 punktus)
Bylos T‑56/09 ir T‑73/09
Saint-Gobain Glass France SA ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija — Karteliai — Europos automobilių stiklo rinka — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas — Susitarimai dėl rinkos pasidalijimo ir keitimasis jautria komercine informacija — Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 — Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas — Baudos — 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairių taikymas atgaline data — Pardavimų vertė — Recidyvas — Papildoma suma — Pažeidimo inkriminavimas — Maksimali baudos riba — Įmonių grupės konsoliduota apyvarta“
Santrauka – 2014 m. kovo 27 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Sąjungos teismo užtikrinamas laikymasis – Kiekvieno asmens teisė į teisingą procesą – Pripažinimas Europos žmogaus teisių konvencijoje – Pripažinimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – Administracinė procedūra ir teismo procesas konkurencijos srityje – Taikymas – Apimtis
(EB 81, 82 ir 230 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 5 dalis)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Pripažinimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – Komisijos sprendimų, priimtų konkurencijos srityje, teisminė kontrolė – Teisėtumo ir neribotos jurisdikcijos kontrolė tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu – Pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81, 82 ir 230 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas – Apimtis – Negalutinių sankcijų taikymas – Leistinumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; ESS 6 straipsnio 2 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis; Komisijos reglamentas Nr. 773/2004)
Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Teisės į gynybą paisymas – Numatomos baudos apskaičiavimo kriterijų nurodymas – Per ankstyvas nurodymas – Pareigos nurodyti galimus baudų dydžio politikos pokyčius nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnis)
Konkurencija – Baudos – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Vertinimo veiksnių, leidusių Komisijai įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę, nurodymas – Pakankamas nurodymas – Komisijos pareiga nurodyti skaičius, susijusius su baudų apskaičiavimo metodu – Nebuvimas
(EB 81, 82 ir 253 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Galimybė nuginčyti – Šią prezumpciją galintys paneigti įrodymai – Holdingo bendrovei priklausanti dukterinė bendrovė – Aplinkybė, kurios nepakanka minėtai prezumpcijai paneigti
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Galimybė nuginčyti – Atsižvelgimas laikantis nekaltumo prezumpcijos, bausmių individualizavimo, teisinio saugumo ir procesinio lygiateisiškumo principų
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Bendrovės, norinčios paneigti šią prezumpciją, pareigos įrodyti – Galimybė nuginčyti
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Baudžiamosios teisės nuostatų negaliojimas atgaline data – Taikymo sritis – Už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtos baudos – Įtraukimas – Pažeidimas, padarytas dėl baudų apskaičiavimo gairių taikymo pažeidimui, padarytam prieš jas priimant – Nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimai 98/C 9/03 ir 2006/C 210/02)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudų apskaičiavimo gairių taikymas – Negaliojimo atgaline data principo pažeidimas – Nebuvimas – Teisėtų lūkesčių principo pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimai 98/C 9/03 ir 2006/C 210/02)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas – Panašūs pažeidimai, kuriuos vieną po kito padarė tam pačiam ekonominiam vienetui priklausančios įmonės – Įtraukimas – Sąlygos – Komisijai tenkanti įrodinėjimo pareiga
(EB 81 straipsnio 1 dalis ir 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 28 punkto pirma įtrauka)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas – Sąvoka – Įmonė, kuriai nebuvo skirta bauda ankstesniu Komisijos sprendimu ir kuri nebuvo pranešimo apie kaltinimus adresatė – Netaikymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 28 punkto pirma įtrauka)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas – Sąvoka – Senaties termino nebuvimas – Komisijos diskrecija – Proporcingumo principas – Atsižvelgimas į laikotarpį, praėjusį nuo ankstesnio pažeidimo
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 28 punkto pirma įtrauka)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Baudos nustatymas proporcingai atsižvelgiant į pažeidimo sunkumo vertinimo kriterijus – Bauda, viršijanti iš kartelio gautą naudą – Poveikio nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Komisijos diskrecija – Vertinimas pagal pažeidimo pobūdį – Labai sunkūs pažeidimai – Būtinybė nustatyti jų poveikį ir geografinę aprėptį – Nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 21 ir 23 punktai)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atgrasomasis pobūdis – Bendrasis reikalavimas, kuriuo Komisija turi visada vadovautis apskaičiuodama baudas – Neprivalomas specifinis etapas, per kurį bendrai vertinamos visos reikšmingos aplinkybės
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 19–26 punktai)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pareiga atsižvelgti į atitinkamos įmonės finansinę padėtį – Nebuvimas – Pareiga atsižvelgti į išimtinę ekonomikos krizę – Nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 35 punktas)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Sąlygos – Prašymo atleisti nuo baudos arba ją sumažinti pateikimas – Komisijos diskrecija – Atsižvelgimas į tai, kad atitinkama įmonė neginčija faktinių aplinkybių – Ribos
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 20–25 punktai)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Kaltinamos įmonės bendradarbiavimas, nepatenkantis į pranešimo apie atleidimą nuo baudų arba jų sumažinimą taikymo sritį – Vertinimo kriterijai – Atsižvelgimas į tai, kad atitinkama įmonė neginčija faktinių aplinkybių – Ribos
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Maksimalus dydis – Skaičiavimas – Apyvarta, į kurią reikia atsižvelgti – Visų ekonominį vienetą kaip įmonę sudarančių bendrovių bendra apyvarta – Įmonių grupė, veikianti keliuose pramonės sektoriuose – Komisijos sprendimas, susijęs tik su vienu iš šių sektorių – Poveikio nebuvimas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Bendrojo Teismo naudojimasis neribota jurisdikcija – Baudos padidinimas dėl recidyvo – Teisės klaida dėl pakartotinį pažeidimą padariusių subjektų – Padidinimo sumažinimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnis)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Teisė į teisingą procesą – Protingo termino laikymasis – Administracinė procedūra ir teismo procesas konkurencijos teisės srityje – Taikymas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnio antra pastraipa)
Teismo procesas – Proceso Bendrajame Teisme trukmė – Protingas terminas – Byla, susijusi su konkurencijos taisyklių pažeidimo buvimu – Protingo termino nesilaikymas – Pasekmės – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Atskiras nuo ieškinio dėl panaikinimo ieškinys
(EB 81 ir 82 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Sąjungos teismo užtikrinamas laikymasis – Atsižvelgimas į Europos žmogaus teisių konvenciją – Kiekvieno asmens teisė į teisingą procesą – Bendrojo Teismo kolegija, turinti nutarti dėl nepagrįsto jos pačios delsimo – Nešališkumo nebuvimas – Pagrindo nepriimtinumas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris nuo šiol įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje.
Be to, Sąjungos konkurencijos teisės srityje Komisija nėra „teismas“, kaip tai suprantama pagal EŽTK 6 straipsnį ar pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą. Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 5 dalyje aiškiai nustatyta, kad Komisijos sprendimai skirti baudas už konkurencijos teisės pažeidimus nėra baudžiamojo pobūdžio.
Tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį, su jais susijusių sankcijų pobūdį ir griežtumo laipsnį, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą taikoma, be kita ko, procedūroms dėl įmonėms taikytinų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės arba periodinės baudos.
Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad laikantis EŽTK 6 straipsnio 1 dalies neatmetama tai, kad „bausmę“ gali skirti administracinė institucija, turinti įgaliojimus skirti sankcijas konkurencijos teisės srityje, jei vėlesnę šios institucijos priimto sprendimo kontrolę gali atlikti neribotą jurisdikciją turinti teisminė institucija. Vienas iš tokios teisminės institucijos požymių yra teisė pakeisti žemesnės institucijos priimtą sprendimą visais klausimais: tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės. Todėl tokiais atvejais vykdydamas kontrolę teismas negali apsiriboti sprendimo, kurį jis turi tikrinti, „išorinio“ teisėtumo patikrinimu, jis turi turėti galimybę vertinti konkurencijos institucijos sprendimų proporcingumą ir patikrinti jos atliktus techninius vertinimus.
Bendrojo Teismo atliekama Komisijos sprendimų skirti sankcijas už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą teisminė kontrolė atitinka šiuos reikalavimus.
(žr. 76–80 punktus)
Bendrojo Teismo atliekama Komisijos sprendimų skirti sankcijas už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą teisminė kontrolė atitinka veiksmingos teisminės kontrolės, kaip ji suprantama pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą, reikalavimą.
Visų pirma pagal Sąjungos teisę Komisijai tenka priežiūros funkcija – ji turi vykdyti administracinę procedūrą dėl EB 81 straipsnio 1 dalies ir 82 straipsnio pažeidimų, per kurią privalo laikytis Sąjungos teisėje numatytų procedūrinių garantijų. Pagal Reglamentą Nr. 1/2003 jai suteikiama teisė priimti sprendimus skirti pinigines sankcijas įmonėms ir įmonių asociacijoms, kurios tyčia arba dėl neatsargumo pažeidė šias nuostatas.
Be to, bet kokio Komisijos sprendimo, kuriame konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas ir nustatoma bausmė už jį, veiksmingos teisminės kontrolės reikalavimas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų. Šis principas nuo šiol įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.
Sutartyse įtvirtinta ir Reglamentu Nr. 1/2003 papildyta Komisijos sprendimų, priimamų siekiant nubausti už konkurencijos teisės pažeidimus, teisminė kontrolė atitinka šį principą.
Pirma, Bendrasis Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas teismas, įsteigtas siekiant, be kita ko, pagerinti teisės subjektų teisminę apsaugą, kiek tai susiję su ieškiniais, kurių sudėtingas faktines aplinkybes reikia nagrinėti išsamiai.
Antra, ieškinių pagal EB 230 straipsnį atveju Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas ir kuriuo dėl šio pažeidimo skiriama bauda, teisėtumo kontrolė laikytina veiksminga teismine nagrinėjamo akto kontrole. Iš tikrųjų pagrindai, kuriuos atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo gali nurodyti grįsdamas savo prašymą dėl šios institucijos sprendimo panaikinimo, leidžia Bendrajam Teismui įvertinti bet kurio Komisijos kaltinimo konkurencijos srityje teisinį ir faktinį pagrįstumą.
Trečia, remiantis Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu, EB 230 straipsnyje numatytą teisėtumo kontrolę papildo pasinaudojant neribota jurisdikcija vykdoma kontrolė, kuri, be sankcijos teisėtumo kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl ir panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtos vienkartinės ar periodinės baudos dydį.
(žr. 80–86 punktus)
Nekaltumo prezumpcijos principas, nuo šiol įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje, taikomas, be kita ko, administracinėms procedūroms ir teismo procesams dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kuriuos gali būti skirtos vienkartinės arba periodinės baudos.
Iš Komisijos pareigos pateikti tikslių ir nuoseklių įrodymų, kurie pagrįstų įsitikinimą, kad pažeidimas buvo padarytas, ir iš to, kad kilus abejonių Sąjungos teismas tikrindamas sprendimus, kuriais Komisija konstatuoja EB 81 straipsnio pažeidimą, turėtų jas spręsti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai, matyti, kad nekaltumo prezumpcijos principas neužkerta kelio kaltinamojo asmens atsakomybę už konkretų Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą nustatyti per procedūrą, kuri vyksta EB 81 straipsnio, Reglamento Nr. 1/2003 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB 81 ir 82 straipsnius nuostatose įtvirtinta tvarka ir per kurią galima visiškai pasinaudoti teise į gynybą.
Bet kuriuo atveju teisė į nekaltumo prezumpciją iš principo neprieštarauja tam, kad kol administracinės institucijos skirtos baudžiamojo pobūdžio sankcijos netapo galutinės užbaigus apskundimo procedūrą teisme, jos gali būti vykdomos su sąlyga, kad laikantis protingų ribų nustatoma teisinga atitinkamų interesų pusiausvyra, o asmuo, kuriam skirta sankcija, gali atkurti savo pradinę padėtį, jei jo ieškinys patenkinamas.
(žr. 97, 100–102, 104 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 116–120, 124 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 144–151 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 206–212, 232, 240 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 213, 215–218, 243 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 213–218, 243 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 266–277 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 280–282 punktus)
Sąjungos konkurencijos teisės srityje, jei dvi dukterinės bendrovės tiesiogiai arba netiesiogiai visiškai ar beveik visiškai priklauso tai pačiai patronuojančiajai bendrovei, galima atsižvelgti į ankstesnį pažeidimą, padarytą vienos iš grupės dukterinių bendrovių, siekiant nustatyti sunkinančią kitos iš šios grupės dukterinių bendrovių recidyvo aplinkybę.
Tačiau tokios dukterinės bendrovės, kuri visiškai ar beveik visiškai priklauso patronuojančiajai bendrovei, neteisėti veiksmai gali būti inkriminuoti šiai patronuojančiajai bendrovei, o patronuojančioji bendrovė gali būti pripažinta solidariai atsakinga už jos dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą tik tuo atveju, jei patronuojančioji bendrovė nepaneigia nuginčijamos prezumpcijos, kad ji darė faktinę lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės komercinei politikai.
Darytina išvada, kad Komisija procedūroje dėl EB 81 straipsnio taikymo negali apsiriboti konstatavimu, jog įmonė galėjo daryti lemiamą įtaką kitos įmonės komercinei politikai, neprivalėdama patikrinti, ar tokios įtakos iš tikrųjų būta. Atvirkščiai, Komisija iš esmės privalo įrodyti tokią lemiamą įtaką remdamasi visais faktiniais duomenimis, visų pirma galimais vienos įmonės įgaliojimais duoti nurodymus kitai įmonei.
Be to, tam, kad būtų galima taikyti ir vykdyti pagal EB 81 straipsnio 1 dalį priimtus sprendimus, būtina nustatyti juridinio asmens statusą turintį subjektą, kuris bus šio akto adresatas. Taigi, jei įrodyta, kad Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimas buvo padarytas, reikia nustatyti fizinį ar juridinį asmenį, kuris buvo atsakingas už įmonės veiklą darant pažeidimą, tam, kad jis būtų patrauktas atsakomybėn. Todėl kai Komisija priima sprendimą taikydama šią nuostatą, ji turi nustatyti fizinį ar juridinį asmenį arba asmenis, kurie gali būti patraukti atsakomybėn už atitinkamos įmonės elgesį, dėl kurio jiems gali būti skiriamos sankcijos, ir kuriems bus skirtas šis sprendimas.
Be to, vien aplinkybės, jog dviejų skirtingų komercinių bendrovių akcinis kapitalas priklauso tam pačiam asmeniui ar tai pačiai šeimai, savaime nepakanka konstatuoti, kad šios dvi bendrovės sudaro ekonominį vienetą, dėl ko, remiantis Sąjungos konkurencijos teise, vienos bendrovės veiksmus galima inkriminuoti kitai bendrovei ir vienai bendrovei gali tekti už kitą sumokėti baudą.
Todėl negalima sutikti su tuo, kad nustatydama sunkinančią dukterinės bendrovės ir jos patronuojančiosios bendrovės recidyvo aplinkybę Komisija gali nuspręsti, jog šios bendrovės gali būti pripažintos atsakingomis už ankstesnį pažeidimą, už kurį nebuvo nubaustos Komisijos sprendimu ir kurį konstatuojant jos nebuvo pranešimo apie kaltinimus adresatės, todėl jos neturėjo galimybės pateikti savo argumentų siekdamos užginčyti tai, kad su viena ar kita bendrove ankstesnio sprendimo adresate galbūt sudarė vieną ekonominį vienetą.
(žr. 309–314 punktus)
Todėl negalima sutikti su tuo, kad nustatydama sunkinančią recidyvo aplinkybę Komisija gali nuspręsti, jog įmonė turi būti pripažinta atsakinga už ankstesnį pažeidimą, už kurį nebuvo nubausta Komisijos sprendimu ir kurį konstatuojant ji nebuvo pranešimo apie kaltinimus adresatė, todėl tokia įmonė per procedūrą, kurioje buvo priimtas sprendimas, kuriuo konstatuojamas ankstesnis pažeidimas, neturėjo galimybės pateikti savo argumentų siekdama užginčyti tai, kad ji su kitomis įmonėmis galbūt sudarė vieną ekonominį vienetą.
Tokia išvada juo labiau darytina atsižvelgiant į tai, kad nors pagal proporcingumo principą reikalaujama, jog vertinant įmonės polinkį nesilaikyti konkurencijos taisyklių būtų atsižvelgta į laikotarpį tarp nagrinėjamo pažeidimo ir ankstesnio šių taisyklių nesilaikymo, Komisija konstatuodama recidyvą nėra saistoma kokiu nors senaties terminu.
Nors galima daryti pagrįstą išvadą, kad patronuojančioji bendrovė žino apie ankstesnį sprendimą, kurį Komisija adresavo jos dukterinei bendrovei, kurios beveik visas kapitalas priklauso šiai patronuojančiajai bendrovei, toks žinojimas negali kompensuoti to, kad ankstesniame sprendime nebuvo konstatuota, jog tokia patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė sudaro vieną ekonominį vienetą, siekiant minėtą patronuojančiąją bendrovę pripažinti atsakinga už ankstesnį pažeidimą ir padidinti jai skirtų baudų dydį dėl recidyvo.
(žr. 318–320, 328 punktus)
Administracinėje procedūroje dėl Sąjungos konkurencijos teisės recidyvo konstatavimas ir jo specifinių ypatumų vertinimas priklauso Komisijos diskrecijai, kiek tai susiję su veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant baudos dydį, pasirinkimu ir Komisija negali būti saistoma kokio nors tokiam konstatavimui taikomo senaties termino.
Taigi recidyvas yra svarbus veiksnys, kurį Komisija turi įvertinti, nes atsižvelgiant į jį siekiama įmones, kurios linkusios nesilaikyti konkurencijos taisyklių, skatinti pakeisti savo elgesį. Todėl Komisija kiekvienu atveju gali atsižvelgti į tokį polinkį patvirtinančius požymius, įskaitant laikotarpį tarp nagrinėjamų pažeidimų.
Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad vertinant įmonės polinkį nesilaikyti konkurencijos taisyklių būtų atsižvelgta į laikotarpį tarp nagrinėjamo pažeidimo ir ankstesnio šių taisyklių nesilaikymo. Taigi, vykdant teisminę Komisijos aktų konkurencijos teisės srityje kontrolę, Bendrajam Teismui ir tam tikrais atvejais Teisingumo Teismui gali tekti patikrinti, ar padidinusi skirtą baudą dėl recidyvo Komisija laikėsi minėto principo ir, visų pirma, ar toks padidinimas buvo atliktas atsižvelgiant į laikotarpį tarp nagrinėjamo pažeidimo ir ankstesnio konkurencijos taisyklių nesilaikymo.
Tokiomis aplinkybėmis 13 metų ir maždaug 8 mėnesių laikotarpis, praėjęs nuo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad bendrovių grupė pažeidė konkurencijos taisykles, ir šios grupės bendrovėms skirta bauda, priėmimo iki pažeidimo, kurį padarė tos pačios grupės bendrovės ir už kurį buvo skirta bauda naujoje procedūroje, pradžios, nesudaro kliūčių tam, kad nepažeisdama proporcingumo principo Komisija galėtų konstatuoti, jog iš jos sprendimo adresačių sudaryta įmonė buvo linkusi nesilaikyti konkurencijos taisyklių, jei tai yra ta pati veiklos sritis, kuriai priklauso bendrovių, kurios yra Komisijos sprendimo adresatės, grupės dukterinės bendrovės, o be to kartelio, su kuriuo susijęs ankstesnis sprendimas, požymiai yra labai panašūs į kartelio, už kurį nauju sprendimu skirta bauda, požymius.
(žr. 326–328, 330, 332–334, 485 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 353, 354, 357, 358, 390 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 368–372 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 378, 380, 381 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 385–387 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 402–410 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 415–417, 420, 421, 424 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 449–454 punktus)
Konkurencijos taisyklių pažeidimo ir baudos skyrimo atveju, kai bazinio baudos dydžio padidinimas 60 % dėl recidyvo buvo pateisinamas atsižvelgiant į du ankstesnius Komisijos sprendimus, kuriais konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas, nors tik vienu iš šių sprendimų galima remtis siekiant nustatyti recidyvą, o be to, šis sprendimas priimtas anksčiau, palyginti su sprendime, kuriuo konstatuotas recidyvas, nurodyto pažeidimo pradžia, atitinkamų įmonių neteisėtų veiksmų pakartojimas yra ne toks sunkus, kaip buvo nustatyta iš pradžių. Todėl šio padidinimo procentinę dalį pagrįstai galima sumažinti per pusę.
(žr. 461, 485, 486 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 491, 492 punktus)
Sąjungos teismo padarytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintos pareigos teismui pateiktas bylas išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką pažeidimas turi būti vertinamas pateikus Bendrajam Teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes toks ieškinys yra veiksminga ir bendrai taikoma teisių gynimo priemonė, siekiant įrodyti tokį pažeidimą ir už jį nubausti.
Ieškinio, kuriuo prašoma tik panaikinti Komisijos sprendimą, susijusį su Sąjungos konkurencijos teise, arba, jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, sumažinti baudos dydį, jokiu būdu negalima prilyginti ieškiniui dėl žalos atlyginimo, taigi jis nėra tinkamas pagrindas siekiant nubausti už Sąjungos teismo galbūt padarytą pareigos išspręsti šią bylą per protingą terminą pažeidimą.
(žr. 495, 496 punktus)
Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši garantija, kuri priskiriama prie valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų, taip pat yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.
Nešališkumo garantija apima du aspektus. Pirma, teismas, į kurį kreiptasi, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas jo narys neturi parodyti tendencingumo ar išankstinio nusistatymo kurios nors šalies atžvilgiu; asmeninis nešališkumas preziumuojamas, kol neįrodyta kitaip. Antra, minėtas teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. pateikti pakankamas garantijas, kad šiuo atžvilgiu būtų užkirstas kelias bet kokioms pagrįstoms abejonėms.
Tuo atveju, kai pateikdamas kaltinimą, susijusį su pernelyg ilga teismo proceso trukme byloje, ieškovas prašo šią bylą nagrinėjančios Bendrojo Teismo kolegijos įvertinti, ar ji pati nepadarė procesinio pažeidimo nepagrįstai delsdama nagrinėti šią bylą, ši kolegija bet kuriuo atveju negali pateikti šiam ieškovui pakankamų garantijų, kad būtų užkirstas kelias bet kokioms pagrįstoms abejonėms, jog ji kaltinimą, susijusį su pernelyg ilga teismo proceso trukme, nagrinės nešališkai.
(žr. 497–500 punktus)